klodas junkeris

Triuškinamas Didžiosios Britanijos ministrės pirmininkės Theresos May pralaimėjimas per parlamento balsavimą dėl „Brexit“ susitarimo padidino abiejų šių scenarijų tikimybę. Bendruomenių Rūmai antradienį 391 balsu prieš 242 atmetė susitarimo projektą, kurį premjerė parengė per ilgas ir sudėtingas derybas su likusių 27 Bendrijos valstybių lyderiais. Tačiau tai tikrai nereiškia, jog ilgoje „Brexit“ sagoje padėtas taškas.

Didžiosios Britanijos įstatymų leidėjai trečiadienį balsuos, ar po dviejų savaičių palikti Europos Sąjungą nesudarius jokios sutarties. Antradienį parlamentarai triuškinama balsų dauguma atmetė parengto susitarimo projektą. Prognozuojama, kad Bendruomenių Rūmai balsuos prieš „Brexit“ be sutarties. Visgi šaliai gali tekti palikti Bendriją kovo 29 dieną, nebent būtų sutarta dėl kito galimo scenarijaus.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris penktadienį pareiškė, kad būtina „visas pastangas“, kad būtų išspręsti visi nesutarimai dėl „Brexit“ sąlygų, artėjant kitą savaitę vyksiančiam lemiamam Didžiosios Britanijos parlamento balsavimui dėl išstojimo iš Europos Sąjungos sutarties.

Europos Sąjunga (ES) ir Japonija antradienį pasirašė istorine vadinamą laisvosios prekybos sutartį – didžiausią bendrosios rinkos istorijoje, kuria šalys suvienija jėgas prieš Vašingtoną, savo veiksmais griaunantį pasaulio prekybos tvarką. Sutartį Tokije pasirašė aukščiausio rango ES pareigūnai ir Japonijos ministras pirmininkas Shinzo Abe. „Siunčiame aiškią žinią, jog kartu stojame prieš protekcionizmą“, – pareiškė ES Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas.

Briuselyje ketvirtadienį pasirašomas politinis susitarimas dėl elektros tinklų sinchronizavimo su žemynine Europa reiškia galutinį Lietuvos žingsnį į visišką energetinę nepriklausomybę ir kartu integraciją į Europą, teigia prezidentė. „Ėjome net devynerius metus į šį politinį susitarimą.

Europos Komisija trečiadienį pristatė planus dėl didesnio Europos Sąjungos (ES) 2021–2027 metų laikotarpio, tai yra laikotarpio po „Brexit“, biudžeto, kuris sudarys 1,279 trln. eurų. Komisijos pranešime paaiškinama, kad 1,279 mlrd. eurų sumą sudaro įsipareigojimai skaičiuojant dabartinėmis kainomis ir atsižvelgiant į infliaciją. Skaičiuojant 2018 metų kainomis, įsipareigojimų suma sudaro 1,135 mlrd. eurų.

Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jeanas-Claude‘as Junckeris  trečiadienį pristatė „pagrįstus ir atsakingus“ planus dėl didesnio Europos Sąjungos (ES) 2021–2027 metų laikotarpio, tai yra laikotarpio po „Brexit“, biudžeto, kuris sudarys 1,279 trln. eurų. „Pagal mūsų pasiūlymus bendra [biudžeto] suma sudaro 1,279 trln. eurų“, – pareiškė J. C. Junckeris Europos Parlamentui ir pridūrė, jog tai atitinka 1,1 proc.

Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Europos Komisijos vadovai šią savaitę Briuselyje aptars Baltijos šalių planus elektros tinklus atjungti nuo posovietinės sistemos ir sinchronizuoti su Vakarų Europa. Susitikimas vyks ketvirtadienį prieš prasidedant Europos Vadovų Tarybos posėdžiui. Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas Nerijus Aleksiejūnas BNS sakė, kad šiame susitikime bus aptarta pažanga, siekiant birželį pasirašyti galutinį susitarimą dėl projekto.

Europos Komisija (EK) žino Lietuvos keliamą klausimą dėl skirtingų tiesioginių išmokų žemės ūkiui ir dės pastangas siekdama jas suvienodinti, Vilniuje sakė Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris). Penktadienį per susitikimą su J. C. Junckeriu šią problemą iškėlė Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis. „Tai neprisideda nei prie ekonominių, nei prie socialinių skirtumų ES viduje mažinimo, be to, kelia įtampą.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) trečiadienį pareiškė, kad džiaugtųsi, jeigu Britanija po „Brexit“ vėl norėtų įstoti į ES, daugėjant spėlionių, kad gali būti rengiamas pakartotinis referendumas. Ankstesnę dieną Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas irgi sakė, kad bloko „širdys tebėra atviros“, jei Britanija nuspręs apsigalvoti dėl išstojimo iš ES.

Lietuva bando užsitikrinti Ukrainos paramą, užkertant kelią nesaugios Astravo atominės elektrinės (AE) statybai Baltarusijoje, teigia Lietuvos energetikos ministras. Pasak Žygimanto Vaičiūno, kol kas nesulaukta konkrečios Kijevo pozicijos. „Lietuva tikisi paramos iš Ukrainos, šalies, kuri labiausi nukentėjo nuo branduolinės elektrinės avarijos Černobylyje pasekmių.

Didžiajai Britanijai ir Europos Sąjungai pirmadienį per derybas Briuselyje nepavyko galutinai susitarti dėl „Brexit“ sąlygų, nes iškilo nesutarimų dėl sienos su Airija, tačiau šalims turėtų pavykti tai padaryti vėliau šią savaitę. Britanijos premjerė Theresa May ir Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris), regis, susitarė dėl sąlygų, kaip išsklaidyti Dublino būgštavimus dėl būsimų sienų su Jungtine Karalyste.

Europos Sąjungos (ES) išreikštas solidarumas su Lietuva dėl Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės yra svarbi ir aiški žinia Minskui, teigia prezidentės patarėjas užsienio politikai Nerijus Aleksiejūnas.

Europos Sąjungos lyderiai šią savaitę susitiks Švedijoje inicijuoti veiksmingos kovos su populizmą kurstančia ekonomine nelygybe. Tai bus pirmasis žingsnis įgyvendinant planus per dvejus metus reformuoti ES ir parodyti, Bendrija ir po „Brexit“ gali išlikti gyvybinga.

Didžiosios Britanijos premjerė Theresa May (Tereza Mei) ir Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) sakė, jog per derybas, surengtas pirmadienį, artėjant svarbiam Europos Sąjungos viršūnių susitikimui, susitarė „sparčiau“ derinti „Brexit“ sutartį. Didėjant nuogąstavimams, kad derybos dėl Britanijos išstojimo iš ES 2019 metais gali baigtis be jokio susitarimo, Th. May skubiai atvyko į Briuselį darbo vakarienės su J.-C. Junckeriu.

Europos Sąjunga (ES) ir Jungtinė Karalystė atsilieka nuo šios šalies pasitraukimo iš Bendrijos derybų grafiko, todėl jų terminą gali tekti pratęsti, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Šiandien galime pasakyti, kad derybos šiek tiek atsilieka nuo grafiko ir tikriausiai dabar mes susiduriame su papildomo „Brexit“ termino arba pereinamojo laikotarpio būtinybe“, – penktadienį žurnalistams Taline sakė šalies vadovė, atvykusi į ES viršūnių susitikimą.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) pirmadienį pasveikino Vokietijos kanclerę Angelą Merkel su „istorine“ pergalė parlamento rinkimuose ir paragino kuo greičiau suformuoti stiprią koalicinę vyriausybę. Per sekmadienį vykusius rinkimus A.Merkel konservatorių blokas užsitikrino ketvirtą kadenciją valdžioje, bet jo pozicijos parlamente gerokai susilpnėjo.

Berlyno griežta pozicija dėl Turkijos yra „suprantama“, ypač dėl Ankaros sprendimo suimti kelis žmogaus teisių aktyvistus, tarp jų – Vokietijos piliečių, sakoma šeštadienį paskelbtame Europos Sąjungos plėtros komisaro Johanneso Hahno (Johaneso Hano) interviu. „Manau, Turkijai rodėme didelę kantrybę. Atrodo, ji to nevertina. Vokietijos reakcija suprantama“, – Vokietijos dienraščiui „Die Welt“ sakė austras J.Hahnas.

žEuropos Komisijos vadovas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) penktadienį, technologiškai pažangiai Estijai perimant pirmininkavimą Europos Sąjungai, prisipažino, kad jo paties nepalietė išmaniųjų telefonų revoliucija. „Neturėčiau, bet privalau pasakyti, kad vis dar neturiu išmaniojo telefono“, – pareiškė ES vykdančiosios institucijos 62 metų vadovas spaudos konferencijoje Taline.

Stokholmo centre penktadienį vogtas sunkvežimis rėžėsi į žmonių minią prie prekybos centro, yra žuvusių ir sužeistų, pranešė Švedijos žvalgybos agentūra „Sapo“ apie incidentą, kurį ministras pirmininkas pavadino „teroristiniu išpuoliu“. „Yra žuvusiųjų ir daug sužeistų“, – sakė naujienų agentūrai AFP „Sapo“ atstovė Nina Odermalm Schei (Nina Odermalm Šei), tačiau tikslaus skaičiaus nenurodė. „Švedijoje įvykdyta ataka.

Į Rumunijos gatves trečiadienį išėjo keli šimtai tūkstančių žmonių, protestuojančių dėl vyriausybės sprendimo dekriminalizuoti įvairius korupcinius nusikaltimus. Šie protestai yra didžiausi šalyje nuo komunizmo žlugimo 1989 metais. Žiniasklaidos turimais duomenimis, praėjus dienai po vyriausybės priimto įsako į Rumunijos miestų gatves, nepaisydami tvyrančių vėsių orų, išėjo mažiausiai 200 tūkst.

Briuselio pareigūnai kaskart pamini žodį „kieta“, kalbėdami apie savo patirtį bendraujant su Theresa May – Didžiosios Britanijos vidaus reikalų sekretore, kuri trečiadienį taps ministre pirmininke ir vadovaus deryboms dėl šalies pasitraukimo iš Europos Sąjungos, rašo Briuselio nepriklausomas interneto leidinys „EUobserver“. Diplomatai ir pareigūnai ES sostinėje turėjo progų susipažinti su ta gerai pasiruošusia derybininke, dalyvaudavusia posėdžiuose Briuselyje pastaruosius šešerius metus.

Europiečiai turės gerokai pasistengti, kad išvestų Europos Sąjungą iš slogios atmosferos po ketvirtadienį Britanijoje įvyksiančio referendumo dėl tolesnės narystės Bendrijoje, kai visuomenė yra nusistačiusi prieš didesnę integraciją, o Berlynas ir Paryžius nesutaria, kokiu keliu reikės pasukti.

Didžiosios Britanijos sprendimas trauktis iš Europos Sąjungos abi proceso šalis įveltų į keblias ir nemalonias skyrybas ir joms tektų iš naujo kurti tarpusavio santykius žlugus keturis dešimtmečius gyvavusiai santuokai.

Trys Prancūzijos piliečiai antradienį stojo prieš Liuksemburgo teismą, kuris juos kaltina „neįtikėtinu“ konfidencialių dokumentų nutekinimu, atskleidusiu neskaidrias Liuksemburgo mokesčių lengvatas didelėms tarptautinėms kompanijoms, sulaukusių padėjusio dėmesio dėl „Panamos popierių“ skandalo.

Nyderlandų rinkėjai atmetė svarbią Europos Sąjungos sutartį su Ukraina per trečiadienį vykusį referendumą, kuris buvo laikomas visuomenės nuomonės apie ryšius su Briuseliu barometru, suduodami skaudų smūgį savo vyriausybei ir sukeldami rimtą galvos skausmą Bendrijai. Kaip nurodė Olandijos naujienų agentūra ANP, remiantis duomenimis, gautais suskaičiavus 99,8 proc. balsų, „ne“ stovykla įtikinamai laimėjo surinkusi 61,1 proc. balsų. Tik 38 proc.

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas pritaria Europos Komisijos (EK) iniciatyvai griežtinti ginklų įsigijimą, tačiau Seime ne visi linkę pritarti tokioms kovos su terorizmu priemonėmis - registruotas projektas, kuris šauliams ir savanoriams leistų įsigyti ir laikyti pusiau automatinius ginklus. Būtent pusiau automatinius ginklus uždrausti įsigyti civiliams gyventojams siūlo Europos Komisija, reaguodama į teroro išpuolius Paryžiuje.

Europos Sąjungos lyderiai tikisi ketvirtadienį susitarti su Afrikos lyderiais dėl pagalbos mainais į bendradarbiavimą sprendžiant precedento neturinčią migracijos krizę ir paneigti nuogąstavimus, kad Europa virsta neprieinama „tvirtove“. Toks susirūpinimas buvo reiškiamas per retą ES ir Afrikos viršūnių susitikimą Maltoje, kai Švedija ir Slovėnija tapo naujausiomis Bendrijos narėmis, nusprendusiomis sugriežtinti savo sienų kontrolę, tęsiantis didžiausiam pabėgėlių ir migrantų antplūdžiui nuo Ant...

Čekijos valstybės sekretorius Europos Sąjungos klausimais antradienį pareiškė, kad grasinimai, jog Vidurio Europos valstybėms gali būti apkarpytas finansavimas, jei jos priešinsis privalomoms migrantų kvotoms, neturi teisinio pagrindo.

Vokietija antradienį pareiškė pritarianti pasiūlymui naudoti Europos Sąjungos narių finansavimą kaip priemonę spausti tas šalis sutikti su privalomomis kvotomis, pagal kurias turėtų būti perkelti 120 tūkst. pabėgėlių, kai kelios Bendrijos rytinės valstybės atsisakė paremti planą dėl migrantų perskirstymo. „Padėtis derybose tokia, kad šalims, kurios atsisako, nieko nenutinka. Mums reikia kalbėti apie spaudimo priemones.

Šeštadienio popietę Vilniaus centre surengtoje pabėgėlių palaikymo akcijoje pristatyta, kad paprasti žmonės nori prisidėti prie pabėgėlių priėmimo Lietuvoje. „Tai, kad mes visi susirinkome šiandien čia, kad mes turime visą būrį savanorių, yra kuo puikiausias įrodymas, kad žmonėms rūpi, žmonės nori prisidėti, žmonės nėra priešiškai nusiteikę“, - žurnalistams sakė viena iš akcijos rengėjų Vilma Vaitiekūnaitė.

Slovakijos premjeras Robertas Fico pareiškė, kad jo šalis nepasiduos Vokietijos ir Prancūzijos spaudimui sutikti su privalomomis migrantų priėmimo kvotomis, kai Europos Sąjunga pristatė planus perskirstyti 160 tūkst. pabėgėlių tarp bloko narių.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris pateikė Atėnams paskutinės minutės pasiūlymą, mėgindamas užtikrinti susitarimą dėl finansinės pagalbos Graikijai programos iki jos galiojimo pabaigos antradienio trečiadienio vidurnaktį, pranešė Europos Sąjungos ir graikų vyriausybės šaltiniai.

 Graikija ir jos tarptautiniai kreditoriai įtemptai dirba, kad susitarimas dėl finansinės pagalbos Atėnams būtų pasiektas per savaitę, likusią iki birželio 30-osios, kai šalis turės grąžinti Tarptautiniam valiutos fondui maždaug 1,54 mlrd. eurų, nes priešingu atveju jai grės nemokumas ir net galimas pasitraukimas iš Europos Sąjungos.

 Europos Sąjunga pirmadienį turėtų pritarti planams įkurti ambicingas karines jūrų pajėgas kovai su žmonių kontrabandininkais Viduržemio jūroje. Šią precedento neturinčią misiją po virtinės katastrofų, per kurias žuvo šimtai migrantų, planuojama pradėti birželį. Toje turėtų dalyvauti karo laivai ir žvalgybos laivai, dislokuoti netoli Libijos krantų, iš kur išplaukia daugiausiai žmonių, rizikuojančių gyvybėmis, kad pasiektų Europos krantus.

 Europos Komisija siūlys Europos Sąjungos šalims pasidalyti atsakomybe už šimtų tūkstančių migrantų, atvykstančių į Senąjį žemyną per Viduržemio jūrą, apgyvendinimą, pirmadienį pranešė Didžiosios Britanijos dienraštis „The Times“. Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) trečiadienį pasiūlys įvesti „privalomų migrantų kvotų sistemą“, pagal kurią 28 ES šalys dalysis migrantų antplūdžio našta, rašo „The Times“. „Kad būtų užtikrintas visų valstybių narių...

Europos Komisijos vadovas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) ketvirtadienį dar kartą paragino Europos Sąjungą sukurti bendras ginkluotąsias pajėgas, sakydamas, kad vištų pulkas atrodo grėsmingiau negu dabartiniai Bendrijos kariniai pajėgumai. „Vištų pulkas atrodo labiau panašus į kovinį dalinį negu Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politika“, – J.-C.Junckeris sakė Briuselyje, vartodamas jam įprastus vaizdingus palyginimu.

Europos šalių vyriausybės ir žmonės su nerimu laukia visuotinių rinkimų Didžiojoje Britanijoje, kuriai Senasis žemynas siunčią aiškią žinią: norime, kad liktumėte mūsų šeimoje, tačiau ne bet kokia kaina. Nuo Paryžiaus iki Palermo, nuo Berlyno iki Diuseldorfo - visur britų vyriausybės vadovo Davido Camerono (Deiviso Kamerono) pažadas surengti referendumą dėl šalies narystės Europos Sąjungoje, jei gegužės 7 dieną bus perrinktas, kelia bangas.

Sveikindamas su nepriklausomybės atkūrimo 25-mečiu, Europos Komisijos pirmininkas Jeanas Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) Lietuvą trečiadienį pavadino sėkmės pavyzdžiu visoms Europos Sąjungos (ES) Rytų kaimynėms. Liuksemburgo politikas pabrėžė, kad 1990 metų kovo 11-oji „įėjo į pasaulio istoriją kaip ryžtingas Lietuvos žmonių žingsnis į laisvę ir teisę patiems spręsti savo likimą“. „Tai buvo laikas, kai buvo atkurta Europos vienybė, o milijonai žmonių išsilaisvino iš tironijos.

Lenkijos ir Latvijos pareigūnai antradienį skeptiškai įvertino raginimą suformuoti ES kariuomenę, siekiant atsakyti į augančią karinę Rusijos galią. „Tai labai rizikinga idėja“, – sakė Lenkijos užsienio reikalų ministras Grzegorzas Schetyna (Gžegožas Schetyna) interviu privačiam radijui „Radio Zet“, komentuodamas sekmadienį pateiktą Europos Komisijos (EK) vadovo pasiūlymą.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) trečiadienį sakė, kad nesama jokio „šėtoniško“ Ispanijos ir Portugalijos plano nuverti Graikijos naująją kairiųjų radikalų vyriausybę. Tai jis pareiškė po to, kai Graikijos premjeras Aleksis Cipras (Alexis Tsipras) apkaltino Madridą ir Lisaboną mėginimu sužlugdyti Atėnų derybas su Briuseliu dėl šalies skolų.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) antradienį perspėjo Graikijos naująją vyriausybę, kad Briuselis neketina pakeisti visų savo taisyklių vien tam, kad išspręstų Atėnų skolų krizę. Graikijos naujasis kairiųjų pažiūrų premjeras Aleksis Cipras (Alexis Tsipras) trečiadienį planuoja susitikti su J.-C.Junckeriu ir tartis dėl vyriausybės planų sumažinti savo skolas bei atsisakyti griežto taupymo politikos.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas Claude’as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) apkaltino Didžiosios Britanijos premjerą „mušant“ neturtingus imigrantus darbininkus iš Europos savo planais apriboti jų galimybes pasinaudoti socialinėmis lengvatomis.

Lenkas Donaldas Tuskas pirmadienį perima pirmininkavimą Europos Vadovų Tarybai, tapdamas pirmuoju žmogumi iš buvusių komunistinių Rytų, kuris užims šį vieną svarbiausių postų Briuselyje ir turės gaivinti ekonomiką bei bendrauti su Rusija. 57 metų tiesiakalbis Lenkijos ekspremjeras su veriančiomis mėlynomis akimis žada būti kontrastas Hermanui Van Rompuy (Hermanui Van Rompėjui) – darbą baigiančiam Europos Vadovų Tarybos pirmininkui ir pirmajam šiame poste dirbusiam žmogui.

Europos Sąjunga (ES) jau tiria Liuksemburgo mokestines lengvatas pasaulinėms įmonėms ir imsis veiksmų, jei tai bus būtina, ketvirtadienį sakė Europos Komisijos pirmininko Jeano-Claude'o Junckerio (Žano Klodo Junkerio) atstovas spaudai. Jis tai pareiškė po to, kai buvo paskelbti nutekinti dokumentai apie šiuos susitarimus.

Prancūzijos kandidatui Pierre'ui Moscovici (Pjerui Moskovisiui) ketvirtadienį sunkiai sekėsi įtikinti Europos Parlamento įstatymų leidėjus, kad jis sugebės priversti Europos Sąjungos (ES) nares laikytis biudžeto taisyklių, kurias jo paties šalis ne kartą pažeidė, naujos sudėties Europos Komisijos formavimui virstant politine kova.

Europos Sąjungos (ES) paskirtasis kaimynystės politikos komisaras antradienį per klausymus Europos Parlamente pademonstravo griežtesnę nei tikėtasi poziciją Rusijos atžvilgiu, rašo nepriklausoma Briuselio naujienų svetainė EUobserver. Johannesas Hahnas (Johanesas Hanas) sakė, kad Bendrija turi palikti sankcijas Rusijai ir kad Maskva neturi teisės vetuoti savo kaimynių sprendimų.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) trečiadienį pristatė savo komandą, kuri ateinančius penkerius metus vadovaus svarbiausioms Europos Sąjungos politikos sritims, didžiausią dėmesį skirdama ekonomikos augimui, energetikos reformoms, konkurencijai ir prekybai.

Būsimasis galingiausios Europos biurokratinės institucijos vadovas yra užkulisinių derybų meistras, taip pat žodžio kišenėje neieškantis ir sąmojingas karjeros politikas, kadaise pasisakęs už teisę meluoti krizės atveju.