klausos negalia

Klausos sutrikimas yra pakankamai dažna problema pasauliniu mastu. Pasaulinė sveikatos organizacija skelbia, kad šiuo sutrikimu skundžiasi net kas penktas žmogus. Laida „Sveikata.lt“ ir OPERA klausos centras kviečia susipažinti, kaip identifikuoti klausos sutrikimą ir kokios naujosios technologijos gali padėti gyventi pilnavertį gyvenimą. Mitas, kad klausos sutrikimai dažniausiai pasireiškia tik garbingo amžiaus žmonėms, vis dar yra labai populiarus.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje klausa yra sutrikus kas penktam gyventojui. Tačiau pagal statistiką, žmogui vidutiniškai prireikia net 7-erių metų, kad jis kreiptųsi į specialistus pagalbos. Sekmadienį, laidoje „Sveikata.lt“, kalbėsime apie situaciją Lietuvoje – ar mūsų šalies gyventojai rūpinasi savo klausa bei pristatysime visuomenėje įsišaknijusius mitus. Taip pat supažindinsime su klausos reabilitacijos galimybėmis.

Gintautė Sinkevičienė savo girdinčią dukrą ir sutrikusios klausos sūnų nuo pat gimimo mokė gestų kalbos. Gintautė įsitikinusi, kad vaikai pasaulį pirmiausia pažįsta ne per garsinę, bet per regimąją gestų kalbą. Remdamasi savo pačios patirtimi ir kurčiųjų pasaulio pažinimu Gintautė sukūrė gestų kalbos mokymo programą kūdikiams.  Kada prasidėjo Jūsų pažintis su klausos negalią turinčiais žmonėmis?  Mano seneliai – kurtieji.

Siekiant paskatinti darbdavius išlaikyti darbuotojus su klausos negalia, turintieji 45-55 proc. darbingumą žmonės valstybės bus remiami nuolat, ne tik šešis mėnesius, kaip dabar – bus išlaikomos jų darbo vietos, darbdaviams mokant kompensacijas.  Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančią Socialinių įmonių įstatymo pataisą: 95 Seimo nariai, susilaikė vienas.   Dabar valstybė visą laiką remia regėjimo ar klausos negalią turinčius žmones, kuriems nustatytas iki 40 proc.

Klausos negalią turinčios moters kandidatūros į pareigas nesvarstęs SEB banko Vilniaus filialas ją diskriminavo dėl negalios, nusprendė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. „Pareiškėjai nebuvo sudarytos galimybės dalyvauti atrankoje ir pačiai paaiškinti, kaip galėtų atlikti paskirtas darbo funkcijas, papasakoti, kokių pakeitimų reikėtų.

Neseniai buvo rašyta apie 2016 m. sukurtą pagalbos grupę „Klausa“, teikiančią operatyvią pirminę pagalbą šeimoms, kurių vaikui diagnozuotas klausos sutrikimas. Deja, pasinaudoti jos pagalba, kai to labiausiai reikia, dėl biurokratinių kliūčių šiandien vis dar sudėtinga. 3,5 metų Agotos tėtis Daumantas Stumbrys ir 6 metų Kristijono mama Indrė Petkevičienė augina klausos negalią turinčius vaikus.

 Šiandien jau nieko nebestebina pokalbiai gestais. Taip bendrauja žmonės su klausos negalia. Gestų kalbai – dvidešimt metų. Jaunesnieji klausos negalią turintys žmonės puikiai kalba gestais. O vyresnieji primena, kad tai didelis pasiekimas. Kad ir kaip būtų keista, dar visai neseniai gestais kalbėti buvo draudžiama, todėl gestų kalbos 20-mečio minėjimas – svarbi šventė.

Lietuvoje pradedamas unikalus projektas, skirtas žmonėms su klausos negalia ir palengvinsiantis jų bendravimą su aplinkiniais. Nuo šiol gestų kalbos vertimo paslaugos bus teikiamos ir nuotoliniu būdu internetinėmis pokalbių programomis bei vaizdo skambučiais, pasitelkiant mobiliuosius telefonus. Iki šiol tokios paslaugos nebuvo teikiamos, toks projektas – pirmasis. Šį projektą Lietuvoje įgyvendins bendrovė „Lintel“, laimėjusi Kauno apskrities gestų kalbos vertėjų centro skelbtą konkursą.

Minint kalbos dieną kurčiųjų bendruomenė primena, kad turintiems klausos negalią vis dar sunkiai prieinama visuomeninė informacija. Trūksta į gestų kalbą verčiamų laidų, titruotų filmų, o profesionalių gestų kalbos mokytojų Lietuvoje kol kas apskritai nėra, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Rita Charitanovičiūtė gestų kalbos vertėja dirba dar tik antrus metus. Šios profesijos ji išmoko Vilniaus kolegijoje.