klaipėdos universiteto ligoninė

Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis teigia, kad už Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) finansinės padėties suvaldymą atsakinga jos vadovybė, o jai nepavykus rasti sprendimų, dalininkams teks priimti atitinkamus sprendimus. „Jeigu dabartinei vadovybei vis dėlto nepavyks rasti sprendimų, kaip tinkamai išeiti iš šios situacijos, aišku, dalininkai turės priimti atitinkamus sprendimus“, – pirmadienį Eltai sakė ministras.

Klaipėdos universiteto ligoninė pranešė, kad su giliu liūdesiu atsisveikina su ilgamečiu kolega – gydytoju chirurgu ir endoskopuotoju Valdu Timinsku (1955–2026), savo profesinį gyvenimą paskyrusiu medicinai ir pacientų sveikatai. 1979 metais baigęs Kauno medicinos institutą, profesinį kelią pradėjo Klaipėdos miesto ligoninėje, kur dirbo chirurgu.

Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL), kurios darbuotojų atlyginimai yra vieni didžiausių tarp šalies gydymo įstaigų, pradėjo darbo apmokėjimo sistemos pertvarką. KUL yra vienintelė tarp šalies universitetinių ir respublikinių ligoninių, kurioje iki šiol išlikę aukšti pagrindinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies koeficientai, rašoma įstaigos išplatintame pranešime.

Sveikatos apsaugos ministerija skelbia, kad ketvirtadienį jos iniciatyva įvyko Klaipėdos universiteto ligoninės neeilinis visuotinis dalininkų susirinkimas. Jo metu aptarta sudėtinga ligoninės finansinė padėtis ir pagrindiniai su įstaigos veikla susiję klausimai. Susirinkime ligoninės generalinis direktorius Audrius Šimaitis ir direktorė valdymui ir ekonomikai Jūratė Grubliauskienė pristatė informaciją apie esamą finansinę situaciją ir galimas jos gerinimo priemones.

Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) profesinės sąjungos nepritaria įstaigos vadovybės siūlymui keisti darbuotojų atlyginimų skaičiavimo sistemą – esą dėl to darbo užmokestis gali augti lėčiau. Ligoninės vadovybė įspėja, kad nekeičiant tvarkos iki kitų metų pabaigos įstaigos deficitas gali papildomai išaugti 11–15 mln. eurų. Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis inicijavo neeilinį dalininkų susirinkimą.

Negyjanti opa ar naujai atsiradęs darinys burnoje gali nesukelti skausmo, tačiau tokių pakitimų nereikėtų ignoruoti. Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) gydytojas otorinolaringologas Vytautas Junčys primena: nors dauguma jų nėra piktybiniai, vien pagal išvaizdą ar savijautą to patikimai nustatyti negalima.

Rugsėjo 29-ąją mininint Pasaulinę širdies dieną gydytojai primena, kad širdies ir kraujagyslių ligos paliečia milijonus žmonių, o jų požymiai ne visada yra akivaizdūs. Maždaug 1 iš 3 žmonių miršta dėl širdies ir kraujagyslių ligų, o 1 iš 5 žmonių dėl širdies ligų miršta per anksti. Vis dar per dažnai simptomai lieka nepastebėti, todėl liga nustatoma per vėlai. Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) gydytoja kardiologė, Lietuvos širdies asociacijos Klaipėdos regiono vadovė dr.

Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) stiprina abdominalinės chirurgijos komandą – prie jos prisijungė iš Vokietijos su šeima į Lietuvą sugrįžęs gydytojas chirurgas Egidijus Šakalys. Beveik dešimtmetį Vokietijos gydymo įstaigose dirbęs specialistas į KUL atsiveža tarptautinę profesinę patirtį, platų klinikinį požiūrį ir siekį įgytas žinias pritaikyti Vakarų Lietuvos pacientų labui.

Klaipėdos universiteto ligoninė 2026-ųjų pirmąjį pusmetį skaičiuoja 4,9 mln. eurų veiklos nuostolius. Įstaigos direktorius Audrius Šimaitis sako, jog ketverius metus besitęsiantis pajamų deficitas pradeda kelti rimtus iššūkius.  „Kadangi ketverius metus iš eilės yra neigiamas balansas, tai pradėjo kauptis tiekėjų skolos ir tai tikrai tampa rimtu iššūkiu, kaip organizuoti paslaugas“, – posėdžio metu kalbėjo Klaipėdos universiteto ligoninės generalinis direktorius.

Jeigu gavote elektroninį laišką ar SMS, kad esate užregistruoti krūtų patikrai, būkite ramūs – tai ne sukčių apgaulė. Tai medikų rūpestis, kad laiku pasinaudotumėte krūtų onkologinių ligų prevencijos programa. Krūties vėžio prevencinė programa Lietuvoje skirta 45–74 metų (imtinai) moterims. Profilaktinė mamografija pagal ją atliekama kartą per dvejus metus ir yra apmokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.

Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL), kartu su partneriais iš Vokietijos ir Lenkijos įgyvendindama tarptautinį projektą „FASD-Bridge“, siekia stiprinti vaisiaus alkoholio spektro sutrikimų (FASD) atpažinimą Lietuvoje ir specialistų pasirengimą suteikti reikalingą pagalbą vaikams bei jų šeimoms.

Hepatitas C dažnai vadinamas tyliąja liga – daugelį metų jis gali nesukelti jokių simptomų, nors tuo metu tyliai pažeidinėja kepenis. Minint Pasaulinę hepatito dieną, Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) gydytoja gastroenterologė Justina Daveckaitė ragina neatidėlioti paprasto kraujo tyrimo. Pasak specialistės, šiandien hepatitą C galima visiškai išgydyti, tačiau svarbiausia – laiku jį nustatyti.

Nepastovūs šios vasaros orai verčia ypač branginti šiltas ir saulėtas dienas – vos pasirodžius saulei, žmonės skuba prie vandens telkinių. Tačiau būtent čia pervertintos galimybės, neatsargus elgesys ar neįvertintas pavojus kasmet tampa skaudžių nelaimių priežastimi – Lietuvoje per metus nuskęsta daugiau nei šimtas žmonių. Skęsta tiek patyrę plaukikai, tiek tie, kurie prie vandens atvyksta pailsėti ar dirba šalia vandens telkinių.

Klaipėdos universiteto ligoninėje (KUL) atlikta pirmoji Baltijos šalyse minimaliai invazinė endoskopinė poodinė mastektomija. Kaip skelbia įstaiga, šis pasiekimas žymi reikšmingą proveržį Lietuvos krūtų chirurgijoje ir dar kartą patvirtina KUL lyderystę diegiant pažangius, mokslo įrodymais pagrįstus gydymo metodus. Naujasis metodas pacientėms suteikia galimybę išsaugoti daugiau sveikųjų audinių, pasiekti geresnį estetinį rezultatą ir greičiau grįžti į įprastą gyvenimą.

Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) plečia specializuotų vaikų sveikatos priežiūros paslaugų spektrą ir mažiesiems pacientams siūlo dantų gydymą bendrinėje nejautroje. Ši paslauga skirta vaikams, kurių dėl didelės gydymo baimės, amžiaus ar sveikatos ypatumų nėra galimybės gydyti įprastomis ambulatorinėmis sąlygomis. Gydymas vyksta ligoninės aplinkoje, kur viso proceso metu vaiku rūpinasi daugiadalykė specialistų komanda, užtikrinanti aukščiausius pacientų saugumo standartus.

Daug gyventojų reakcijų šiomis dienomis sulaukė socialiniame tinkle išplitęs žmonių nusiskundimas gydytojo elgesiu Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) priėmimo skyriuje. Piktintasi, kad vyresnio amžiaus moterį priėmęs gydytojas esą elgėsi grubiai, šaukė, norėjo išvaryti pacientę namo. Gydymo įstaiga paaiškino, kad pacientų būklės komentuoti negali, tačiau sakė pradėjusi vidinį tyrimą ir tikino, jog dėl minimo konkretaus gydytojo nusiskundimų nėra gavę.

Kai daugelį metų progresuojanti reta liga palaipsniui atėmė galimybę savarankiškai judėti, Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) medikams teko spręsti vieną sudėtingiausių neurochirurginių atvejų savo praktikoje. 68-erių klaipėdietei Joanai diagnozuota itin reta nugaros smegenų išvarža, kurios gydymui prireikė preciziškos operacijos, aukštos specialistų kompetencijos ir ilgo reabilitacijos proceso.

Sakome nuoširdų „AČIŪ“ ir išlydime į kitą gyvenimo etapą žmogų, be kurio Klaipėdos ir Vakarų Lietuvos medicina šiandien būtų kitokia. Širdies chirurgas Gediminas Kundrotas – šios medicinos srities uostamiestyje pradininkas ir siela, skelbia Klaipėdos universiteto ligoninė. Prieš 30 metų, kai širdies operacijos buvo atliekamos tik Vilniuje ir Kaune, G. Kundrotas buvo vienas iš jaunų, vizionieriškų chirurgų komandos, kuris iškeitė sostinę į Klaipėdą, kad įgyvendintų utopine laikytą idėją.

Klaipėdos universiteto ligoninėje (KUL) plečiamos sudėtingų onkologinių ligų gydymo galimybės minimaliai invazyviais metodais. Ligoninės medikai atliko pirmąją pažangią gydomąją intervencinę procedūrą – mikrobangų abliaciją kepenų navikams. Tai svarbus žingsnis pacientams, kuriems tradicinė chirurgija yra per rizikinga arba netinka. Po procedūros – geresnė savijauta Pirmoji procedūra atlikta 70-mečiui Antanui, kuriam diagnozuotas kepenų vėžys.

Klaipėdos universiteto ligoninėje (KUL) neurochirurgų komanda pirmą kartą Vakarų Lietuvoje pritaikė individualizuotą, 3D technologijomis pagamintą kaukolės implantą. Tai reikšmingas žingsnis, leidžiantis sudėtingus defektus patyrusią kaukolę atkurti itin tiksliai, saugiai ir užtikrinant aukštą estetinį rezultatą.

Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) Kardiologijos klinikos intervenciniai kardiologai Andrej Pileckij ir Romualdas Mačiūnas kartu su operacinės komanda dar kartą įrodė, kad ilgametė patirtis ir nuoseklus darbas yra raktas į sėkmę gydant sudėtingiausius ligų atvejus. Savo profesinį meistriškumą jie tiesioginės transliacijos metu demonstravo tarptautinės konferencijos Rygoje dalyviams.

Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje pradėta taikyti moderni minimaliai invazyvi tarpslankstelinių diskų išvaržų gydymo metodika – nukleoplastika, paremta radiodažnuminės energijos veikimu. Tai yra reikšmingas žingsnis valstybiniame sveikatos sektoriuje, nes šiuo metu ši procedūra viešojoje gydymo įstaigoje Lietuvoje atliekama tik čia, pacientams ji nieko nekainuoja, reikalingas priemones įsigyja ligoninė, rašoma pranešime spaudai.

85-erių metų klaipėdietė Nijolė Julija šiandien vėl vaikšto savarankiškai – be nepakeliamų skausmų, be vaikštynės ir be stiprių nuskausminamųjų. Šį reikšmingą pokytį lėmė Klaipėdos universiteto ligoninėje (KUL) neseniai pradėtas taikyti pažangus stuburo chirurgijos metodas – minimaliai invazyvi perkutalinė stuburo fiksacija bei individualiai parinkta gydymo taktika.

Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) Ausų, nosies ir gerklės ligų skyriuje šie metai prasidėjo reikšmingu pokyčiu – chirurginiam gydymui pradėtas taikyti 4-os kartos CO₂ lazeris. Ši technologija leidžia atlikti itin tikslias, saugias ir tausojančias operacijas, o Vakarų Lietuvos gyventojams suteikia galimybę aukščiausio lygio pagalbą gauti arčiau namų. Iki šiol dėl šio pažangaus gydymo pacientams tekdavo vykti į Vilnių ar Kauną.

Neringos savivaldybės tarybai teikiamas projektas dėl Neringos pirminės sveikatos priežiūros centro reorganizavimo – norima prijungti jį prie Klaipėdos universiteto ligoninės. Kaip pranešė Neringos savivaldybė, pastaraisiais metais vis labiau ryškėjantis specialistų trūkumas ir augantys kokybės reikalavimai kelia didelius iššūkius mažoms įstaigoms, todėl projektu norima gyventojams užtikrinti stabilias, prieinamas ir nenutrūkstamas pirminės sveikatos priežiūros bei slaugos paslaugas.

Gimdos kaklelio vėžys Lietuvoje išlieka viena dažniausiai diagnozuojamų onkologinių ligų moterims, tačiau laiku nustačius ikivėžinius pakitimus, jos galima išvengti. Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) siekia didinti tikslios ir savalaikės diagnostikos prieinamumą, todėl Ginekologijos centro komanda sudaro papildomas galimybes be eilių atlikti kolposkopijos tyrimus.

Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) Akių, galvos ir kaklo chirurgijos klinikos Ausų, nosies ir gerklės skyriuje – dar daugiau galimybių gydant pažengusios stadijos gerklų vėžį. Ligoninėje sėkmingai atliktas visiškas gerklų pašalinimas – totalinė laringektomija. Tai – pirmasis toks atvejis KUL, žymintis svarbų žingsnį plečiant teikiamų paslaugų spektrą ir didinant pagalbos prieinamumą onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams.

Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) Širdies aritmijų centro komanda pirmą kartą atliko įvykių registratoriaus implantavimą – modernią procedūrą, leidžiančią ilgalaikį, iki šešerių metų trunkantį paciento širdies ritmo stebėjimą. Šis metodas tampa itin svarbus tiems pacientams, kurių simptomai – sąmonės praradimai, netikėti alpimai, galimai su aritmija susiję epizodai – pasireiškia labai retai ir iki šiol buvo sunkiai užfiksuojami tradiciniais tyrimais, rašoma pranešime spaudai.

Galimybė prisiskambinti į gydymo įstaigas iki šiol yra viena dažniausių pacientų nepasitenkinimo priežasčių. Skambučių srautai dar labiau išauga, kai sutrinka E. sveikatos sistema. Siekdama suvaldyti šiuos procesus, Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) įsidiegė skambučių valdymo sprendimą, kuris leidžia efektyviau registruoti pacientus. KUL Ambulatorinių paslaugų centro vadovė Ligita Patapavičienė pasakoja, kad anksčiau pacientams būdavo sunku prisiskambinti į ligoninės registratūrą.

Klaipėdos universiteto ligoninėje (KUL) sėkmingai atlikta pirmoji Vakarų Lietuvoje endoskopinė Zenkerio divertikulo plastikos operacija. Tai – reta stemplės patologija, kai ryklės srityje, ten, kur prasideda stemplė, susiformuoja maišelio pavidalo ertmė, kurioje kaupiasi maistas, skysčiai ir seilės. Tokia būklė sukelia rijimo sutrikimus, springimą, nemalonų kvapą iš burnos, o ilgainiui – didelį diskomfortą ir gyvenimo kokybės praradimą.

Galvos svaigimą patiria bent 20 procentų pasaulio žmonių, o, kaip žinia, su amžiumi galvos svaigimo rizika didėja. Galite kaltinti cholesterolį, stresą, kaklo kraujagysles, tačiau apie vieną dažniausių galvos svaigimo priežasčių nežino ne tik daugelis žmonių, bet ir nemažai sveikatos specialistų. Plačiau apie galvos svaigimą komentuoja Respublikinės Klaipėdos ligoninės gydytoja otorinolaringologė, surdologė ir otoneurologė Marija Lebedeva.

Daugiau nei 400 žmonių į rankas griebė virbalus ir numezgė pledukus. Sužinojus, kam jie skirti, širdį suspaudžia ne vienam – šie hipoalerginiai mezginiai šildys neišnešiotus kūdikius Klaipėdos universiteto ligoninėje. Iš pažiūros nedideli, bet reikšmingi darbai nelieka nepastebėti – socialiniame tinkle „Facebook“ Klaipėdos universiteto ligoninė dėkojo idėjos įgyvendintojams už rankų darbo pledukus.

Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) vaikų infekcinių ligų gydytojai fiksuoja rotaviruso ir noroviruso sukeltų žarnyno infekcijų (dar kitaip vadinamų skrandžio gripu) atvejų augimą. Nors šios ligos dažniausiai siejamos su šaltuoju metų laiku, vasaros mėnesiais infekcijos plinta dar intensyviau – ypač tarp vaikų.

Minint Pasaulinę išsėtinės sklerozės dieną, Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) kviečia pažvelgti į šią ligą ne kaip į likimo smūgį, bet kaip į iššūkį, kurį šiuolaikinė medicina padeda įveikti. „Ne liga valdo mane, o aš valdau ligą“ – tai ne šūkis, o realybė, kurioje šiandien gyvena viena iš KUL pacienčių 35 metų Monika, išsėtine skleroze serganti jau šešioliktus metus.

Dar pernai skolose skendusios Klaipėdos universiteto ligoninės finansinė situacija ženkliai pagerėjo, sako trečiadienį šioje gydymo įstaigoje apsilankiusio Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) pirmininkė Lina Šukytė-Korsakė. Jos teigimu, 2023 metais daugiau kaip 11 mln. eurų siekusią skolą ligoninė sumažino kone dvigubai. „Tikrai yra ženklus Klaipėdos universiteto ligoninės finansinis pagerėjimas.

Švėkšnoje veikiančio Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) Psichiatrijos klinikos filialo darbuotojai pasakoja išgyvenantys neramius laikus. Jie tikina vis girdintys priekaištus dėl nuostolingos veiklos ir net kalbas apie galimą uždarymą, skundžiasi dideliais krūviais ir nurėžtais priedais.

Dar nemažėjant sergamumui gripu ir kitomis respiracinėmis infekcijomis vis daugiau gydymo įstaigų skelbia apie laikinus ribojimus. Ketvirtadienį apie juos pranešė Klaipėdos universiteto ligoninė. „Atsižvelgiant į blogėjančią gripo ir COVID-19 ligos epidemiologinę situaciją, Klaipėdos universiteto ligoninės Vidaus ligų klinikos Gastroenterologijos skyriuje nuo vasario 26 d. iki kovo 13 d. įvedamas infekcijų plitimą ribojantis režimas.

Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) skelbia, kad pavyko reikšmingai sumažinti eiles pas gydytojus kardiologus – laukimo laikas sutrumpėjo nuo trijų–keturių mėnesių iki trijų savaičių. „Kardiologijos klinikos veiklos ašis – pacientai. Kartu su komanda nuosekliai dirbome, kad jiems taip reikalingos gydytojų kardiologų paslaugos taptų prieinamesnės.

Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) jau gali džiaugtis įveiktu sėkmingu permainų etapu ir pasiektais reikšmingais rezultatais. Pastaruosius keletą mėnesių skaičiuojamas teigiamas įstaigos finansinis balansas, mažėja skolos, plečiasi teikiamų paslaugų apimtys ir spektras. Visa tai lėmė įgyvendintas antrasis pertvarkos etapas ir modernus požiūris į vadybą bei visos komandos susitelkimas. „2023 metais KUL metinis balansas buvo minus 12 mln. eurų. 2024-aisias metus baigėme su minus 5,8 mln eurų.

„Medicina bejėgė, jei pacientas labai nori gyventi“, – cituodama tarp medikų žinomą posakį gydytoja kardiologė Dalia Jarašūnienė teigia pati ne kartą su tuo susidūrusi. Kaip pasakoja ji, atrodo, pacientui jau niekuo nebegalima padėti, o jis po kurio laiko jis lyg niekur nieko vairuoja taksi.

Nors atrodo, kad šiandien sveikatos sistema visai griūna, gydytoja kardiologė dr. Dalia Jarašūnienė situacijos tiek nedramatizuoja, tačiau konstatuoja, kad šiandien valgome vaisius ir derlių to, kas buvo pasėta prieš dešimtmetį. Viena po kitos vardydama sistemos bėdas ir galimus jų sprendimų būdus viena žinomiausių Klaipėdos kardiologių neslepia, kad dabartinė situacija, į kurią stumiami pacientai, paprasčiausiai primena šantažą.

Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) skelbia pasiekusi esminį nuosekliai vykdytos reformos lūžio tašką – jau du mėnesius dirba pelningai. Vien spalio mėnesio pliusas sudarė beveik ketvirtį milijono eurų. „Džiaugiamės, kad visos mūsų komandos, jos inicijuotų ir įvykdytų reformų dėka, per pakankamai optimalų laiką pavyko stabilizuoti situaciją ir ligoninė pradėjo dirbti pelningai“, – sakė KUL generalinis direktorius dr. Audrius Šimaitis.

Į Klaipėdos universiteto ligoninę (KUL) penktadienį buvo paguldyta tymais užsikrėtusi jos darbuotoja. Neoficialiais duomenimis, itin užkrečiamos infekcijos simptomus jaučia dar du medikai. Pati ligoninė to nepatvirtina ir ramina, kad situacija valdoma. Portalą tv3.lt pasiekė informacija, kad praėjusią savaitę susirgusi paramedikė galėjo išplatinti užkratą, o ligoninė esą darbuotojus palikusi likimo valiai – išsitirti ir pasiskiepyti turi patys.

Seimo Sveikatos reikalų komitetas (SRK) bendru sutarimu nusprendė apriboti įsiskolinusios Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) vadovo teises vienašališkai priiminėti įstaigos išlaidas didinančius sprendimus. Kaip komiteto posėdyje pažymėjo SRK pirmininkas, konservatorius Antanas Matulas, norėdamas priimti tokį sprendimą, KUL vadovas turės gauti ligoninės dalininkų – Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ir Klaipėdos universiteto – sutikimą.

Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) baigė antrąjį pertvarkos etapą, ir verčia naują istorijos puslapį. Nuo rugsėjo 10 dienos nebelieka iki šiol atskirai veikusių ligoninės filialų, suformuotos specializuotos klinikos ir centrai. Unikalioje gydymo įstaigos struktūroje suburta vieninga, veržli aukščiausio lygio specialistų komanda, pasiruošusi pacientams užtikrinti dar kokybiškesnes, labiau prieinamas ir platesnio spektro gydymo paslaugas, skelbiama ligoninės pranešime.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) praėjusios vadovybės sprendimų, lėmusių prastą įstaigos finansinę būklę. Kaip BNS informavo STT, nenustačius nusikalstamos veikos – piktnaudžiavimo – požymių, gegužės pabaigoje priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal KUL pranešimą.

Klaipėdos universiteto ligoninėje (KUL) paruoštas efektyvus donoras padovanojo viltį gyventi šešiems sergantiems žmonėms. Kilniai misijai sutelktai dirbo Lietuvos, Vokietijos ir Lenkijos medikų komandos. „Donorystė – neįkainojama dovana. Šią jautrią ir gyvenimus keičiančią prasmę įžvelgęs asmuo jau turėjo donoro kortelę. Mirusio artimieji, taip pat sutikę paaukoti organus ir audinius, šansą gyventi suteikė šešiems žmonėms. Netekties skausme gimė stebuklas gyventi.

Atmosfera ne taip seniai įsteigtoje Klaipėdos universiteto ligoninėje (KUL) kaip reikiant įkaitusi. Jos vadovas Audrius Šimaitis teigia, kad nesulaukusi papildomos milijoninės injekcijos įstaiga jau kitąmet gali tapti nemoki. Darbuotojai gi perpykę, kad sujungus kelias ligonines neskubama suvienodinti algas. Politikai tuo metu kraipo galvomis, ar pinigai įstaigoje išties tinkamai valdomi.

Situacija Klaipėdos universiteto ligoninėje toliau kaista – kaupiantis milijoniniam įsiskolinimui įstaigą ketina palikti 200 darbuotojų. Tokius skaičius pateikęs Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus pranešė kartu su kitais merais jau kreipęsis į aukščiausius valdžios atstovus.