klaipėdos smeltės

Suskystintų gamtinių dujų terminalo (SGD) poveikio aplinkai vertinimas dar neatliktas, kratomasi strateginio pasekmių aplinkai vertinimo, o „Klaipėdos nafta“ (SGD projekto organizatorius), kurios dabartine veikla teršiant uostamiestį specifiniais kvapais yra nepatenkinti klaipėdiečiai, jau perka dujų tanklaivį – talpyklą, nors iki šiol nėra pakankamai paskaičiuota, koks bus suskystintų dujų poreikis.

Vakar ryte į Klaipėdos uostą pirmą kartą jo istorijoje atplaukė „Panamax“ tipo konteinervežis „MSC Brianna“, galintis gabenti 3 268 TEU (sąlyginių jūrinių konteinerių). „MSC Brianna“ plaukia iš Antverpeno į Gdynę, iš jos - į Klaipėdą, paskui vėl grįš į Antverpeną. Laivų krovos akcinėje bendrovėje „Klaipėdos Smeltė“ bus iškrauta apie 100, o pakrauta 910 konteinerių. Laivas bus kraunamas pusantros paros.

Kaip pats reikšmingiausias 2008 metų Klaipėdos uosto įvykis vertinamas tarptautinės konteinerių transportavimo kompanijos MSC atėjimas žada milžinišką konteinerių srautą, tačiau dėl ekonominės naudos valstybei tektų daryti ekologinių nuolaidų, rašo „Lietuvos žinios“. Prieš keletą mėnesių iš verslininko Martino Gusiatino įsigiję 96,06 proc.

Martino Gusiatino šeima už neskelbiamą sumą tarptautiniam uostų terminalų operatoriui „Terminal Investment Limited“ pardavė kontrolinį uosto krovos darbų bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ akcijų paketą. „Terminal Investment Limited“ yra antros pagal dydį pasaulyje konteinerių gabenimo kompanijos „Mediterranean ShippingCompany“ padalinys, kurio būstinė yra Ženevoje (Šveicarija). Sandorio metu taip pat parduotas sandėliavimo ir nekilnojamojo turto įmonės „Progresas“ kontrolinis akcijų paketas.

Naujajame uosto bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ šaldytuvų terminale, pripildytame pavojingo amoniako, įvyko didžiulės nelaimės priežastimi galėjęs tapti incidentas. Apie jį bendrovės atstovai pranešti neskubėjo, nors privalėjo. Praėjusio pirmadienio rytą terminale įgriuvo lubos.

Pirmadienio rytą Klaipėdos uoste – laivų krovos akcinėje bendrovėje „Klaipėdos Smeltė“ - įvyko incidentas, kuris tik per laimingą atsitiktinumą nesibaigė tragiškai bendrovės darbuotojams ir šalia uosto gyvenantiems klaipėdiečiams. Negana to, jį „Klaipėdos Smeltė“ pabandė nuslėpti ne tik nuo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD), bet ir nuo visų uostamiesčio specialiųjų tarnybų, rašo „Respublika“. Įgriuvo lubos Incidentas praėjusio pirmadienio rytą apie 10 val.

Per penkerius artimiausius metus į Klaipėdos jūrų uostą planuojama investuoti kone pustrečio karto didesnę sumą nei prieš tai - 240 mln. litų. Kasmet didėjant investicijoms, didėja ir pačių uostininkų nepasitenkinimas bei tarpusavio prieštaravimai. Šmaikščiai juokaujama, kad krantinės atnaujinamos atsižvelgiant ne į investicinę grąžą, o į jų grožį.

Klaipėdos uoste, ko gero, nebus nė vienos bendrovės, kuri būtų patenkinta tuo, kaip į jos teritorijas pristatomi arba išvežami kroviniai. Yra didžiulių ne tik geležinkelių, bet ir automobilių įvažiavimo į uostą problemų, penktadienį rašo dienraštis „Klaipėda“. Šiaurinis išvažiavimo iš uosto kelias jau yra sutvarkytas, tačiau jis daugiau naudojamas lengviesiems automobiliams į pajūrį patekti ar į Palangą išvažiuoti nei kroviniams į uostą gabenti.

Verslininkai perspėja, kad uždelsę naujų uostų statybos pradžią galime prarasti ir ekonominę naudą, ir jūrines ambicijas - Baltijos pakrantėje uostų plėtra Lietuvą lenkia visos šalys, rašo „Lietuvos žinios“. Oficialioje šalies statistikoje pateikiamas terminas „krova Lietuvos uostuose“, nors kol kas dar niekas nesiryžo Būtingės terminalo pavadinti uostu.