keltas

Klaipėdoje Šiaurės rage baigtas statyti naujas pirsas, kuris bus naudojamas „Smiltynės perkėlos“ keltams švartuoti. Pirso statyba Šiaurės rage prasidėjo beveik prieš dvejus metus, o bendra objekto statybos kaina – pusantro milijono litų primena Lietuvos radijas. Prie pirso švartuosis bendrovės „Smiltynės perkėla“ keltai, kurie anksčiau keleivius keldavo nuo krantinės Danės upėje.

Naivu tikėtis, kad, tuštėjant valstybės iždui ir didėjant astronominei užsienio skolai, važinėti Lietuvos tiltais bus saugu kaip ir anksčiau, na, bent jau daugeliu atvejų. O kas, jei tiltais niekas nebesirūpins ir jie sugrius? Kaip tuomet turėsime perkelti savo automobilius į kitą upės krantą? Pasirodo, Bolivijos gyventojai jau žino teisingą atsakymą ir gali kai ko mus iš anksto pamokyti.

Indonezijoje kilus gaisrui perpildytame kelte žuvo 20 žmonių, o šimtai buvo sužeisti, skelbia BBC. Kai kurių sužeistųjų būklė labai sunki, todėl baiminamas, kad aukų skaičius dar gali išaugti. Skelbiama, kad gaisras kilo keltui vos išplaukus iš Merako uosto Javos saloje. Laivas plaukė į Sumatrą. Pasak pareigūnų, į sausumą saugiai pavyko nugabenti 427 žmones. Užsiliepsnojus keltui kai kurie keleiviai čiupo gelbėjimo liemenes ir šoko per kelto bortą.

Susisiekimo ministerijos valdoma bendrovė „Smiltynės perkėla“ 2012 m. planuoja atidaryti greitaeigio kelto maršrutą Klaipėda-Nida-Klaipėda. Šiais metais Šiaurės rage turėtų prasidėti ir naujojo keleivių terminalo statyba. Tai šiandien buvo pranešta Klaipėdoje vykusioje spaudos konferencijoje, pristatant bendrovės veiklos rezultatus. „Praėję metai „Smiltynės perkėlai“ buvo sėkmingi. Naujasis jos vadovas pradėjo optimizuoti bendrovės veiklą.

Per gaisrą kelte „Lisco Gloria“ nukentėjusios vežėjų bendrovės piktinasi pernelyg ilgai trunkančiu gaisro priežasčių tyrimu. Kol nėra ekspertų išvadų, nežinia, kas turės atsakyti už prarastus krovinius, o jų siuntėjai bent dalį nuostolių bando užkrauti ant vežėjų pečių, praneša LTV „Panorama“. Spalį sudegusio kelto dūmai vis dar nuodija per gaisrą nukentėjusių vežėjų gyvenimą.

Akademikas, rašytojas ir žurnalistas Maratas Kalandarovas pradėjo domėtis kelto „Estonia“ žūtimi po tragiškojo įvykio 1994 metų rugsėjo 28 dieną. Tuomet keltas į jūros dugną nusinešė 852 keleivius. „Estonia“ paženklino labai mįslinga žūtis, sukėlusi daugybę spėliojimų ir dar daugiau klausimų, į kuriuos nėra atsakymo. Pirmosiomis valandomis po katastrofos žiniasklaida rodė išgelbėtą kelto kapitoną Pichtu ir dar 12 keleivių, kurie vėliau dingo be pėdsakų.

Mažiausiai 15 žmonių žuvo, o dar 20 dingo be žinios, Malavio ežere nuskendus keltui. Kaip pranešė ketvirtadienį PAR televizija, laivas, kėlęs žmones per ežerą iš Malavio į Mozambiką, nuskendo dideliame gylyje. Malavio ežero, Mozambike vadinamo Niasa, gylis siekia 700 metrų. Tragedijos priežastys ir žuvusiųjų asmenybės dar nenustatytos. Spėjama, kad nelaimė ištiko grupę nelegalių imigrantų, norėjusių patekti į PAR per Mozambiką.

Į Kopenhagą plaukusiame Danijos kelte „Pearl of Scandinavia“ trečiadienio rytą kilo gaisras. Radijo stoties NRK teigimu, į nelaimės vietą nusiųsti gelbėjimo laivai. Žmonių evakuoti neprireikė. Danų policijos duomenimis, padėtis kontroliuojama. Keleiviai norvegų žiniasklaidai mobiliaisiais telefonais pasakojo, kad padėtis kelte yra „rami ir nedramatiška“. Šis keltas kasdien kursuoja tarp Oslo ir Kopenhagos. 9.30 val. jis turėjo įplaukti į Danijos sostinės uostą.

Indijos rytuose nuskendo keltas su maldininkais musulmonais. Kaip pranešė pirmadienį naujienų agentūra „France Presse“, per incidentą žuvo 35 žmonės, bet valdžia būgštauja, kad aukų skaičius gali būti kur kas didesnis. Nelaimė atsitiko šeštadienį Vakarų Bengalijos valstijoje, už 120 kilometrų į pietus nuo Kalkutos. Keltas su maldininkais, grįžtančiais iš religinės šventės, apvirto sraunumoje ir nuskendo. Pagal preliminarią versiją, katastrofa įvyko todėl, kad laivas buvo perpildytas.

„Vakarų Baltijos laivų statykla“ skelbia statysianti dar vieną naują keltą. Projekto vertė – daugiau nei 40 mln. litų, praneša Lietuvos radijas. Pagal pasirašytą sutartį, dukterinė „Vakarų laivų gamyklos“ įmonė – „Vakarų Baltijos laivų statykla“ – per 8 mėnesius statys visiškai įrengtą automobilių ir keleivių keltą, plaukiosiantį tarp Norvegijos fiordų. Keltas nebus itin didelis – apie 66 metrų ilgio, beveik 14 pločio, jame tilps 50 automobilių ir pusantro šimto keleivių.

Ekspertams, atliekantiems AB „DFDS lisco" ro-ro keleivinio laivo „Lisco Gloria" gaisro tyrimą, buvo sudaryta pirma galimybė patekti į keltą. Gaisro vieta jau nustatyta. Danija oficialiai nusprendė laivo „Lisco Gloria" avarijos tyrime saugos požiūriu kaip šalis nedalyvauti, tad jos atstovai apžiūroje nedalyvavo. Tačiau danai pažadėjo ir toliau teikti visą būtiną pagalbą. Lietuvos saugios laivybos administracija (LSLA) tęsia tyrimą kartu su Vokietijos kompetentingomis institucijomis.

Sudegusio kelto „Lisco Gloria“ savininkė iš Kylio į Klaipėdą keltu plaukusiems keleiviams išmokės kompensacijas dėl patirtos žalos. Po 500 ar 1000 eurų gaus visi gaisrą išgyvenę žmonės, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Spalio 9-ąją liepsnų apimtame kelte „Lisco Gloria“ iš viso buvo 204 keleiviai ir 32 įgulos nariai. Laivo savininkė bendrovė „DFDS Seaways“ visie ms išgelbėtiems žmonėms išmokės kompensacijas, kurių dydis sieks 500 eurų.

Po sprogimo Baltijos jūroje užsiliepsnojęs Lietuvos keltas „Lisco Gloria“ ketvirtadienį pradėtas tempti į Danijos Odensės uostą. Jis iki šiol išmetęs inkarą stovėjo už 4 km į pietus nuo Danijos Langelando salos. Odensę laivas turėtų pasiekti penktadienį. „Lisco Gloria“ tempimo akcijoje dalyvauja keli laivai. Vokietijos vilkikas „Fairplay 26“ velka 200 metrų ilgio keltą, o danų „Asterix“ sergsti jo galą.

Krovininis laivas kanale prie Amsterdamo kliudė keleivinį keltą, informuoja BBC, remdamasi Nyderlandų žiniasklaidos pranešimais. Krovininis laivas kliudė keleivinį keltą, ir dalis keleivių atsidūrė vandenyje, skelbia Nyderlandų nacionalinis transliuotojas NOS. Kol kas neaišku, ar yra nukentėjusiųjų per incidentą, kuris įvyko apie 10 kilometrų į pietus nuo Amsterdamo. Keltas, kuriuo per kanalą keldavosi žmonės, nuskendo ir šiuo metu plūduriuoja dugnu į viršų. Narai ieško galimų aukų.

Vakar vakare asociacija „Linava“ surengė vežėjų, patyrusių nuostolių dėl gaisro kelte „Lisco Gloria“, susitikimą su teisininkais. Daliai transporto priemones apdraudusiųjų kasko draudimu bent dalis žalos jau kompensuota, o dabar didžiausią nerimą vežėjams kelia galimi nuostoliai dėl prarastų krovinių: į kokias kompensacijų sumas jie gali pretenduoti? Jau tikrai žinoma, kad kelte sudegė 79 vilkikai ir 144 puspriekabės su kroviniais, iš jų du trečdaliai, arba atitinkamai 56 ir 91, priklausė Liet...

Baltijos jūroje užsidegęs Lietuvos keltas „Lisco Gloria" greičiausiai ketvirtadienį bus tempiamas į Danijos Odensės uostą. Laukiama tam reikalingų leidimų, sakė keltą aptarnaujančios danų bendrovės DFDS atstovas Gertas Jakobsenas (Gert Jakobsen), kurį cituoja agentūra „dapd". Prieš tai 200 metrų ilgio laivą dar reikia parengti nutempimui. Trečiadieniu nėra palankios orų prognozės. „Lisco Gloria" jau daugiau kaip savaitę stovi pasviręs už 4 km į pietus nuo Danijos Langelando salos.

„Lisco Gloria" kelte spalio 9 dieną kilusio gaisro nuostoliai krovinių vežėjams ir jų savininkams gali siekti 100 mln. litų. Nuostolius vežėjams žada padengti draudimo kompanijos, tuo tarpu visiškai neaišku, kokio dydžio kompensacijos gali sulaukti krovinių savininkai. Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava" būstinėje antradienį buvo surengtas nukentėjusių kelte vežėjų susirinkimas su jūrų tiesės specialistais ir bendrovės „DFDS Lisco" atstovu.

Ketvirtadienį apklausti kelto „Lisco Gloria“ jūrininkai patvirtino savo akimis matę, kad gaisras kilo, kai krovinių denyje staiga užsiliepsnojo vilkikas, rašo „Lietuvos rytas“. „Jūrininkai teigė, kad užsidegus vilkikui kelte automatiškai įsijungė gaisrų gesinimo įrangos sistema.

Seimo opozicija neatsisako planų skelbti interpeliaciją aplinkos ministrui Gediminui Kazlauskui ir siekti pirmalaikių Seimo rikimų, bet nesugeba susitarti dėl šių iniciatyvų pateikimo parlamentui svarstyti. „Dirbam ta linkme, renkam informaciją, norime parengti kokybišką interpeliaciją, o ne pusfabrikatį. Todėl ir užtrunka šiek tiek ilgiau nei tikėjomės“,– teisinosi opozicijos lyderis, Lietuos socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius. Opozicija kol kas tik gąsdina.

Vakar naktį gaisro aliarmas skambėjo iš Klaipėdos į Kylį (Vokietija) plaukiančiame kelte „Lisco Maxima“. Keliaujantys žmonės, prisiminę šeštadienio „Lisco Gloria“ nelaimę, vos neiššokinėjo į atvirą jūrą. Laimė, pavojaus signalas buvo netikras – priešgaisrinės saugos mygtuką paspaudė girtas keleivis. Girto vairuotojo „pokštas“ „Lisco Maxima“ iš Klaipėdos jūrų uosto išplaukė užvakar vakare apie 19 val. ir Kylį pasiekė vakar apie 17 val.

Iš Baltijos jūroje užsidegusio Lietuvos kelto „Lisco Gloria" ekspertai ketina išpumpuoti 230 tonų vandens. Vanduo, kuris buvo naudojamas gesinimui, turi neigiamos įtakos prie Danijos Langelando salos stovinčio kelto stabilumui. Vokietijos žinybų ir draudimo ekspertams kol kas neleidžiama patekti į laivą.

Kelte „Gloria“ sudegė 79 vilkikai ir 144 puspriekabės bei šaldytuvai, praneša Lietuvos nacionalinė vežėjų asociacija „Linava“.  Skaičiuojama, jog vežėjų nuostoliai dėl technikos gali siekti apie 50 mln. litų. Priklausomai nuo vilkikų poreikio vežėjai naujų mašinų gali įsigyti per 14–60 dienų, jei įmonėms pavyks sėkmingai išspręsti apyvartinių lėšų, būtinų turto atkūrimui finansuoti, klausimus.

Keltą „Lisco Gloria" sunaikinęs gaisras pridarė didžiulių nuostolių šalies vežėjams, ypač Vakarų Lietuvos. Tačiau ši verslo šaka dėl šios nelaimės tikrai nežlugs. Kol vėl viskas susistyguos, kroviniai bus nukreipti kitais maršrutais ir kitomis keltų linijomis. Tuo tarpu draudikai suskubo gelbėti savo reputaciją ir pasigyrė pradėję atlyginti klientų patirtą žalą. Tiesa, pastariesiems tai kol kas kelia tik šypseną.

Ekspertai surado Baltijos jūroje užsiliepsnojusio Lietuvos kelto „Lisco Gloria" „juodąją dėžę". Tai turėtų padėti tyrimui, Kopenhagoje sakė laivybos kompanijos DFDS atstovas Gertas Jakobsenas (Gert Jakobsen), kurį cituoja Vokietijos žiniasklaida. „Juodoji dėžė" turėtų būti perduota Kylio žinyboms, tiriančioms nelaimės priežastis. Iš Kylio uosto išplaukusiame kelte "Lisco Gloria" naktį į šeštadienį nugriaudėjo sprogimas, sukėlęs gaisrą.

„Jaučiuosi taip, tarsi antrą kartą gimęs“, — dar nespėjęs atsigauti po patirtų išgyvenimų vakar sakė šiaulietis Juozas Korsakas. Jis su sūnumi plaukė kompanijos “DFDS Lisco“ keltu “LISCO Gloria“, kuriame šeštadienį po vidurnakčio kilo gaisras. Vyrai dėkingi likimui, kad laimingo atsitiktinumo ir keleivių geranoriškumo dėka pasiekė krantą. Po košmariškos nakties ir kelių nemigo naktų vakar tėvas ir sūnus buvo namuose. Pavargę, bet laimingi.

Po savaitgalį „Lisco Gloria" sunaikinusio gaisro garsiai prakalbta apie vis didesnį pavojų, kuris kyla keltais keliaujantiems žmonėms ir jų gabenamiems kroviniams. „Respublika" domėjosi, ar iš tiesų bendrovė „DFDS Lisco" taupo mažindama keltų įgulos narių skaičių. Mažinama darbuotojų Vakar „Respublikos" kalbinti specialistai, puikiai išmanantys darbo keltuose specifiką, tvirtina, kad tokia nelaimė buvo užprogramuota. Ir jos buvo galima išvengti. „Dabar visi bando kuo labiau taupyti.

Vežėjai teigia, kad per kelto „Lisco Gloria" nelaimę patirti nuostoliai bus labai dideli. Asociacijos „Linava" prezidentas Algimantas Kondrusevičius Lietuvos radijui sakė, kad žala gali siekti mažiausiai dešimtis milijonų litų. „Sunaikintos 144 puspriekabės ir 77 vilkikai. Tai gana rimti skaičiai. Tradiciškai iš Vokietijos beveik visada važiuoja pilnos transporto priemonės su kroviniais. Daugiausiai tai šaldytuvų ūkis, kuris veža greitai gendančius produktus - vaisius, daržoves, mėsą.

Gaisras, kilęs kelte „Lisco Gloria“ dar prieš pusmetį buvo numatytas estų aiškiaregio Edgaro Egiptės. Dar balandžio pabaigoje šis vyras išpranašavo keleivinio kelto katastrofą Baltijos jūroje. Aiškiaregys tvirtino, jog kelto katastrofa turėtų prilygti legendinio kelto „Estonia“ nelaimės mastui. Tiesa, tuo metu E. Egiptė negalėjo pasakyti, kurios kompanijos keltas patirs nelaimę.

Lietuvos keleivinis keltas „Lisco Gloria", kuriame naktį į spalio 9 d. nugriaudėjo du sprogimai ir kilo gaisras, užgesintas. Tai praneša „Agence France-Presse", remdamasi Danijos gelbėtojų duomenimis. Kaip žinoma, kelte „DFDS Lisco Gloria" iš viso buvo 249 keleiviai ir įgulos nariai. Žuvusiųjų nėra, tačiau 28 žmonėms prireikė medicinos pagalbos. 23 iš jų hospitalizuoti, dauguma jų apsinuodijo smalkėmis. Gaisras liepsnojo daugiau nei 30 valandų.

Iš Kylio į Klaipėdą plaukusiame kompanijos „DFDS Lisco“ kelte įvykus sprogimui kilo gaisras, pranešė Balsas.lt skaitytojas. Papildyta (20val.59min.) Patikslinama, jog Palangoje lėktuvas turi nutūpti rytoj, apie 9 val. ryto. Papildyta (18val.40min.) Bendrovei pavyko surasti lėktuvą, tad keltu „Lisco Gloria“ plaukę keleiviai, į Lietuvą nenorintys sugrįžti kitu bendrovės keltu, bus parskraidinti lėktuvu.

Šią savaitę į marias išplauks romantiškasis ir teigiamomis emocijomis pulsuojantis “Muzikuojantis keltas-2010". Koncertai ant vandens klaipėdiečius ir miesto svečius džiugina jau ketvirtus metus iš eilės. Muzikos koncertų organizatoriai žada, kad šis sezonas bus ypatingas – ir kelto aplinka, ir muzikinė programa dvelks retro stiliumi.

Kol kas, kol dar uostamiestyje negalima naudotis pasukamuoju tilteliu, AB "Smiltynės perkėla“ autotraukinukas norinčiuosius per AB "Klaipėdos laivų remontas“ teritoriją į keltą "Nida“, kuris dėl Danės upės krantinės remonto darbų kelia iš laikinai įrengtos vietos Kruizinių laivų terminale, veža  nemokamai. Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius turi žinių, kad galbūt net šią savaitę jau bus galima naudotis pasukamuoju tilteliu.

Pranešama, kad Demokratinėje Kongo Respublikoje Kongo upėje apvirtus ir nuskendus perpildytam keltui žuvo 80 žmonių. Iš viso kelte buvo 125 žmonės, 45 pavyko išgelbėti. Kongo upė – pagrindinė transporto arterija šalyje. Upėje keleivius plukdančių keltų techninė būklė ir elementaraus saugumo normų nepaisymas šioje šalyje sistemingai tampa analogiškų nelaimių priežastimi.

Vakar į senąją perkėlą ėjo žmonės ir stebėjosi, kad joje nėra nė vieno kelto, karaliauja tik UAB "Hidrostatyba" statybininkai, rekonstruojantys Danės upės krantinę. Žinia, nuo vakar AB "Smiltynės perkėla" keltas "Nida" kelia iš naujos vietos, kuri buvo laikinai įrengta 27 krantinėje, Kruizinių laivų terminale. UAB "Hidrostatyba" darbininkai vakar popiet sakė, kad žmonės ateina jų pasiklausti, kur dingo keltas. Statybininkai kol kas noriai rodo, kur reikia eiti.

Savaitgalį ir šventinėmis dienomis keleivius iš senosios perkėlos į Smiltynę dar kels senasis AB "Smiltynės perkėla" keltas "Kintai". Iškart po Velykų, balandžio 6-ąją, "Smiltynės perkėlos" keltas "Nida" nuo 7 val. kursuos iš 27 krantinės, Kruizinių laivų terminale įrengto posto. "Nida" laikysis sudaryto balandžio grafiko. Nuo tos dienos iš senosios perkėlos keltai nebekels.