kazys binkis
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „kazys binkis“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „kazys binkis“.
Serialo „Prakeikti“ aktorius Storpirštis – apie tėvystę: gimus vaikui atrandi tokių savybių, kad net pats nustembi
Darbas teatre su užsienio režisieriais, vedėjo pozicija populiarioje televizijos laidoje, animacinių filmų įgarsinimas, vaidmenys trumpametražiuose, ilgo metro filmuose bei serialuose – dalis darbų, kuriuose save atskleidžia žinomas šalies aktorius Simonas Storpirštis.
Jis dar ir svarbi kriminalinių serialų „Nemylimi“, „Svetimi“ ir „Pasmerkti“ sagos dalis – pirmuosius žingsnius šioje filmavimo aikštelėje kartu su ikoniškąja Koganų šeima aktorius žengė 2017-aisiais, rašo pranešime spaudai.
Mirė aktorius Leonardas Zelčius
Liepos 11 d. po sunkios ligos, eidamas 88-uosius metus, į Amžinojo Tėvo namus iškeliavo Kauno dramos teatro legenda, aktorius, režisierius bei pedagogas Leonardas Zelčius. Teatro meno meistras gimė 1928 m. gegužės 9-ąją Kaune. Baigęs Kauno „Aušros“ gimnaziją, 1945–1948 m. mokėsi Kauno dramos teatro studijoje, 1948–1952 m. studijavo Maskvos Lunačiarskio teatro meno institute (GITIS). Nuo 1952 m. Nacionalinio Kauno dramos teatro aktorius.
„Liūdni slibinai“ kviečia lietuvius harmonizuotis
Prieš kūrybines atostogas teatrališkoji „Liūdnų slibinų“ trijulė kviečia lietuvius (ir ne tik) harmonizuotis. Šį ketvirtadienį tautą nuolat raginanti grupė surengs išskirtinai harmoningą koncertą Prienų rajone vyksiančiame Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime 2012.
Pavasario pabaigoje sėkmingai pasirodę Londone ir daugiau margojo pasaulio pamatę „Liūdni slibinai“ teigia, kad visgi labiausiai myli Lietuvą.
„Supratome, kad mes, kaip ir Marijonas, tikrai mylim Lietuvą.
Pavasariškai vėjuota „Keturių vėjų“ premjera
Valstybiniame jaunimo teatre kovo 3 ir 4 d. 18 val. įvyks premjerinis spektaklis „Keturiais vėjais“ paremtas keturvėjininkų kūrybą ir publicistika bei paties Kazio Binkio biografijos motyvais. Spektaklio idėjos autorius, jaunosios kartos režisierius – Tomas Jašinskas.
Įdomu tai, kad su keturvėjininkais ir K. Binkiu T. Jašinskas susipažino studijuodamas režisūrą Mejerholdo teatro centre prie MXAT, Maskvoje.
Būrai, gavę valdžią, pasijunta didikais
Ar gali būti kas brangiau už dvasios ramybę? Kaip tik todėl biržiškis medžio skulptorius ir kraštotyrininkas Algirdas Butkevičius sostinės intrigas stebi tik vienu akies krašteliu.
Bet ir tai - žodis „milijonai“ nori nenori jį pasiekia. Ir truputį erzina, truputį kelia šypseną, o dažniausiai – užuojautą, rašo „Respublika“.
Tuščių kalbų šalis
- Žinau, kad nesate iš tų, kurie gaudo kiekvieną politikų žodį. Tačiau ir kūrybine laisve besidžiaugiantieji negyvena užsimerkę.
Kas pakeitė Joną Meką
Pirmą kartą Jono Meko filmus pamačiau 1993 metais tuometiniuose Menininkų rūmuose (dabartinė Prezidentūra). Jie buvo rodomi didelėje salėje, žiūrovai gulėjo ant čiužinių. Dėl tų filmų įdomumo ar meninės vertės ginčytis neverta, tai skonio ir interpretacijos reikalas. O J. Meko požiūrį į kino kūrimą industrija jau įvertino. Džiugu, kad J. Mekas yra vienas iš nedaugelio lietuvių (greta A. J. Greimo, M. Gimbutienės, J. Mačiūno), pasaulyje žinomų ir už savo srities ribų.
Trečiųjų namų šiluma
Kavinę Havanoje, kurioje laiką leido ir kokteilius siurbčiojo garsusis rašytojas Ernestas Hemingway, iki šiol lanko daugybė keliautojų iš viso pasaulio. Jie mielai įsitaiso prie to paties stalelio, prie kurio mėgdavo sėdėti rašytojas, ir ragauja tų pačių jo pamėgtų gėrimų. „Verslo klasė“ domisi, kodėl tokių, savo dvasią turinčių kavinių beveik nėra Lietuvoje. Architektų ir kavinių savininkų klausėme, kaip kuriami dabartiniai interjerai.
Klausimėlių magas
Klausimėlių magas
Klausimėlių magas34 metų televizijos laidų „Klausimėlis“ ir „Aerodromas“ vedėjas Juras Jankevičius labiausiai išgarsėjo, išmokęs lietuvius juoktis... iš savęs!
Žygdarbio pradžia - baimė
Juro Jankevičiaus portretą galima tapyti dvejopai: kaip provokatoriaus (iš „Klausimėlio“) ir kaip aviacijos fanatiko.
Daiva Šabasevičienė: “Kipras, Fiodoras ir kiti”, arba Kaunas Vilniuje
Turbūt gerai, kad Kauno menininkai ėmė, susibūrė ir pastatė Kauno operetę “Kipras, Fiodoras ir kiti” - tokią, kokią moka, kokią įsivaizduoja, kokią išgali. Aišku, lengviausia buvo nestatyti, tačiau ambicijos sukruto. Ir ne veltui.
Pažvelgus į tai, kas buvo prieš septyniasdešimt metų, tampa aišku, kad šiandien Kauno intelektualusis, meninis gyvenimas yra smarkiai nusėdęs. Galima būtų pririnkti pavardžių, bet jų mastelis nė trupučiu neprilygtų tarpukariui, apie kurį kalbama operetėje.
REKLAMA
REKLAMA