kaziuko

Kaip ir kiekvienais metais, taip ir šiais kovo pirmomis dienomis Vilniaus senamiesčio gatves užliejo šurmuliuojantis Kaziuko savaitgalis. Tai pats gausiausias tautodailininkų ir liaudies meistrų sambūris. Į Kaziuko mugę suguža ne tik atokiausių Lietuvos kampelių, bet ir kaimyninių šalių amatininkai. Be tradicinių mugės akcentų, Kaziuko mugėje prekiaujama socialiai remtinų asmenų, globos namų auklėtinių dirbiniais. Mugėje visada gausu ne tik liaudies meistrų pagamintų daiktų, bet ir renginių.

Vilniuje šurmuliuojanti „Kaziuko mugė“ tapo tikru išbandymu jos lankytojams. Geras oras sostinėje pritraukė tūkstančius žmonių, kurie sunkiai išsitenka siauroje Pilies gatvėje. Ne ką geresnė situacija ir Gedimino prospekte. Su naujienų portalu tv3.lt susisiekė Pilies gatvėje prekiaujanti Laima. Moteris piktinosi, kad Pilies gatvėje žmonės yra priversti stumdytis, kad galėtų praeiti. „Žmonių tiek daug, kad čia panašiau ne į mugę, o į tikrą pragarą.

Daugiau nei 400 metų tradicijas turinti Kaziuko mugė Vilniuje tapo vienu iš keturių pasaulinių gerosios praktikos pavyzdžių, aptartų Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacijos konferencijoje „Turizmas ir nematerialus kultūros paveldas: pozityvi sąveika“. Konferencijoje, surengtoje tarptautinės Berlyno turizmo parodos ITB metu praėjusią savaitę, Pasaulio turizmo organizacija pristatė pirmą kartą atliktą studiją apie nematerialų kultūros paveldą ir jo įtaką atvykstamojo turizmo skatinimui.

Vilniuje savaitgalį praūžusi Kaziuko mugė gerokai išsiplėtė – ji nusidriekė ne tik iki Užupio, Tymo kvartalo, bet ir į kitas miesto centre esančias gatves, iki pat Karaliaus Mindaugo tilto. Be tradicinių lietuviškų verbų, riestainių, medžio drožinių, mugės lankytojai galėjo apžiūrėti bei įsigyti kitų valstybių atstovų darbų – amatininkai šiemet atvyko ne tik iš kaimyninių Latvijos, Lenkijos, Rusijos, bet net ir iš Suomijos.