kaštai

Kainų komisijai patvirtinus mažesnę paramą „Lietuvos energijos gamybos“ (LEG) valdomai Lietuvos elektrinei už strateginį rezervą 2018 metais, LEG teigia iš šios paslaugos patirsianti nuostolių. Nuomonės dėl mažesnės paramos išsiskyrė ir Kainų komisijoje – sprendimas dėl finansavimo priimtas vieno balso persvara, o kai kurie analitikai pažymi, kad energetikos sektoriuje reikėtų vengti į trumpą laikotarpį orientuotų sprendimų.

Vienas didžiųjų iššūkių prekybininkams – darbuotojų trūkumas. Prekybos plotams didėjant šių reikia vis daugiau, tad konkurencija intensyvėja. Štai čia į pagalbą stoja technologijos. UAB „Vilniaus prekyba“ valdybos pirmininkė Raimonda Kižienė yra pažymėjusi, kad didžiausias iššūkis – demografinės padėties pokyčiai, nes ne vien darbuotojų, bet ir klientų mažėja. „Mažmeninė prekyba priklauso ir nuo žmogiškų išteklių, tad ir dėl darbuotojų mums yra sunkiau.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) paleista sistema i.MAS kol kas veikia testiniu režimu, tačiau ne už ilgo visiems verslams teks įprasti prie sąskaitų faktūrų ir važtaraščių teikimo elektroniniu būdu. Pasak verslų asociacijų atstovų, su iššūkiais susidurs tiek didesnės įmonės, tiek smulkusis verslas.

Nuo liepos įsigaliosiantis privalomas konteinerių svėrimas padidins konteinerių terminalų saugumą, tačiau krovinių siuntėjams ir ekspeditoriams garantuos didesnius kaštus, rašo „Verslo žinios“. „Kai kas iš to uždirbs, o mes patirsime papildomų išlaidų. Sudrausminti kai kuriuos ekspeditorius gal ir reikėtų, bet mes ir anksčiau sverdavome įtartinus konteinerius, mums tai jokia naujiena.

Optimizuodamos išlaidas didmiesčių įmonės vis dažniau prekių pristatymui ar kitiems nedideliems kroviniams išvežioti renkasi dalinimosi automobiliu paslaugą. Pasak sostinės įmonių atstovų, dalinimosi automobiliu (angl. car sharing) paslauga „CityBee“ padeda ne tik tiksliai suplanuoti krovinio pristatymo klientui laiką, bet ir sutaupyti iki 60 proc. transporto išlaidų. „Mūsų versas dar tik įsibėgėja, tad investuoti į nuosavą krovininį transportą dar būtų per anksti.

Kinija tapo savo sėkmės auka. Prieš tris dešimtmečius pradėjusi ekonomikos reformas šalis stojo į spartaus ūkio augimo vėžes. Užsienio investuotojai netruko priprasti prie dviženklių BVP plėtros tempų. Vis dėlto pastaruoju metu pasigirdo kalbų, esą auksiniai Kinijos metai baigiasi. Ilgus dešimtmečius pagrindinis Kinijos ūkio variklis buvo pigi ir gerai organizuota darbo jėga. Padėtis keičiasi. Anot „Bloomberg“, vien per pastaruosius 6–7 metus vidutinis atlyginimas šalyje išaugo dvigubai.

Pirmadienį Seimas svarstys labai įdomų įstatymo projektą (XIP-2981(2)). Pirma, profsąjungas galės steigti bet kas, net ir bedarbiai. Jei gali dirbti, tai gali ir priklausyti profsąjungai. Antra, norint steigti profsąjungą (ar jos padalinį) įmonėje X, nėra būtina būti įmonės X darbuotuoju.

Tolimesnis litografinių technologijų vystymasis reikalauja milžiniškų išlaidų ir resursų, o mes matome, jog vis daugiau kompanijų remiasi specializuotų mikroschemų gamintojų paslaugomis. Atsiskyrusi nuo AMD, kompanija „Globalfoundries“ visai neblogai jaučiasi kontraktinio gamintojo vaidmenyje. Savo ruožtu taivaniečių kompanijos TSMC gamybinių pajėgumų deficitas taip pat rodo, jog tokių paslaugų paklausa yra tikrai didelė.

Europos ryšio operatorių sąjunga (ETNO) siūlo iš stambių interneto paslaugas teikiančių kompanijų, pavyzdžiui, „Facebook“ ir „Google“, imti duomenų srauto mokestį už didelį interneto ryšio tinklų apkrovimą, pranešė „CNet News“. ETNO savo pasiūlymą, kurį remia Europos šalių interneto paslaugų teikėjai (IPT), pateikė Tarptautinei telekomunikacijų sąjungai (ITU), Jungtinių Tautų vadovaujamai organizacijai. Šį prašymą ketinama išnagrinėti 2012 m. pabaigoje numatytame ITU posėdyje.