karščiai Europoje

Europą pirmadienį užklupus karščio bangai, Italijoje nuo saulės smūgio mirė berniukas, Ispanijoje UNESCO paveldo objektui kilo gaisrų grėsmė, o Prancūzijos miestuose užfiksuota rekordinė temperatūra. Ketverių metų rumunų berniukas Italijoje mirė praėjus kelioms dienoms po to, kai buvo rastas be sąmonės šeimos automobilyje Sardinijoje. Berniukas buvo nugabentas į ligoninę Romoje, tačiau mirė dėl negrįžtamo smegenų pažeidimo, pirmadienį naujienų agentūrai AFP pranešė ligoninė.

Ekspertai įspėja, kad Europos vadovai turi greitai imtis spręsti nerimą keliančias orų tendencijas visame žemyne. Šiaurinėje žemyno dalyje temperatūra \gerokai žemesnė už vidutinę, o lietaus iškrito gerokai daugiau nei įprastai, tuo tarpu pietuose kovojama su karščio bangomis ir miškų gaisrais, skelbia portalas „Euronews“. Vien Belgijoje birželį jau devintą mėnesį iš eilės iškrito daugiau lietaus nei įprastai – tai naujas šalies rekordas, blogiausias per 119 metų.

Ispanijoje besideginantiems britų turistams liepta likti savo viešbučiuose, nes karščio banga viršijo 40 laipsnių. Ispanijos meteorologijos agentūra, vadinama AEMET, išleido keletą įspėjimų dėl oro sąlygų, nes baiminamasi, kad temperatūra gali ir toliau kilti. Liepos viduryje dienomis galioja keli oranžinės spalvos (antrasis pagal griežtumą šalyje) įspėjimai, kurie paveiks tokias atostogų vietas kaip Sevilija, Andalūzija ir Valensija.

Nenumaldoma kaitra bei gaisrai palietė didžiąją dalį Europos, o Italijos valdžia įsitikinusi, kad net 60 proc. gaisrų šioje Pietų Europos valstybėje sukelia piktybiniai padegėjai, trokštantys sukelti chaosą. Pernai labiausiai į pietus nutolusiame Kalabrijoje regione buvo sučiupti net 22 padegėjai, o šiemet laukų ir miškų stebėjimui yra pasitelktos net ir bepilotės skraidyklės.

Europą ir toliau kausto alinantys karščiai. Saulė negailestingai kepina Balkanus, tačiau sudėtingiausia situacija išlieka Italijoje. Ten visoje šalyje paskelbtas karščio pavojus – į ligonines patenka daugybė perkaitusių ar dehidratavusių žmonių. Visoje Italijoje – nuo šalies šiaurės iki pietų – pats aukščiausias karščio pavojus.

Didžiausia per kelis dešimtmečius sausra Ispanijoje turi vieną šalutinį efektą, dėl kurio žmonės ne skundžiasi, o džiaugiasi. Ypač archeologai. Dabar galima išvysti, kaip atrodo ispaniškasis Stounhendžas, kurį galima pamatyti tik dėl sausros. Mat įprastai jis paskendęs po vandeniu. Kelių tūkstančių metų senumo ratu pastatytų akmenų statinys iki šiol apipintas mitais. Dauguma ispanų šiemet skundžiasi ir karščiais, ir sausra. Bet archeologams ši vasara – tikras rojus.

Dėl rekordinės sausros džiūsta didžiosios Europos upės. Nuseko net 100 ilgiausios Prancūzijos upės Luaros kilometrų. O Dunojaus vandeniui pasiekus 25-ių ir daugiau laipsnių temperatūrą, masiškai gaišta žuvys. Palydovinėse nuotraukose matyti ir kaip per metus nuseko Reinas. Ilgiausia Prancūzijos upė šią vasarą atrodo katastrofiškai. Kone 100 jos kilometrų – visiškai išdžiūvo.

Europą ir toliau alinant karščiams, žemyne siautėja nevaldomi gaisrai ir rekordinės sausros. Štai Italijoje iki kritinio lygio nuseko didžiausias šalies ežeras Garda, o Ispanijos sostinė skęsta smoge. Madridą pasiekė Portugalijoje, už kelių šimtų kilometrų liepsnojančio gaisro dūmai. Didžiausio Italijos ežero Gardos neaplenkė šalį alinanti sausra. Ten, kur anksčiau tyvuliuodavo vanduo, dabar atsidengė pakrantės akmenys.

Karščio atnešti netikėtumai Europoje: Italijoje nukritus Po upės lygiui, žvejai surado net pusę tonos sveriančią Antrojo pasaulinio karo laikų bombą ir ją nukenksmino, o Prancūzijos druskos ūkiuose – rekordiniai pelnai. Antrojo pasaulinio karo laikų bomba, kuri Italijos kariškių akiratyje atsidūrė visiškai netikėtai. Neįprasto radinio priežastis – Italiją kamuojantys karščiai, o aptiko ją kasdien laimikio į žvejybą besileidžiantys žvejai.

Europą svilina karščio banga – Frankfurto zoologijos sode darbuotojams tenka gyvūnus laistyti vandeniu, kad šie lengviau ištvertų karštį. Šiaurės Ispanijoje dėl sausros nevaldomai plinta gaisrai. Karščio banga alina ir Prancūziją – Korsikos valdžia perspėja, kad po 25-ių dienų saloje gali nebelikti vandens. O žemyninėje šalies dalyje valdžia jau ima riboti vandens naudojimą.