karo tarnyba

Už karo tarnybos vengimą pernai baudos skirtos 14 tūkstančių kartų, dėl pasikartojančio vengimo pradėta per 450 ikiteisminių tyrimų, penki prievolininkai sulaukė baudžiamosios atsakomybės. Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos (KPKT) vadovas Arūnas Balčiūnas teigia, kad iš minimų 14 tūkstančių kai kurie prievolininkai bausti net po keletą kartų.

Trečiadienį Seimo Švietimo ir mokslo komitete bus svarstomos pataisos dėl privalomosios karo tarnybos šaukimo modelio. Kaip nurodo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas, naujomis pataisomis bus siekiama išlaikyti studijų kokybę. „Dabartinis modelis mūsų netenkina, tai mes siūlysime savo modelį. Žadame sudaryti darbo grupę su studentų ir mokyklų atstovais ir komitetas, matyt, teiks pataisas Nacionalinio saugumo komitetui“, – Eltai teigė A. Žukauskas.

Ketvirtadienį Krašto apsaugos ministerija (KAM) sudarė greičiausiai paskutinį pagal dabartinę tvarką šauktinių sąrašą. Aiškėja, kad į devynis mėnesius trunkančią privalomąją pradinę karo tarnybą bus pakviesti per 3800 asmenų, o pirmųjų šauktinių tarnybos pradžia planuojama vasario pradžioje. Sausio 4 d. sudarytas 2024 m. karo prievolininkų sąrašas, į kurį bus įtraukti konstitucinę pareigą turintys atlikti jaunuoliai.

Seimas ketvirtadienį planuoja apsispręsti dėl pataisų, kuriomis, be kita to, būtų uždrausta profesinės karo tarnybos kariams ne tarnybos tikslais vykti į pavojų Lietuvos nacionaliniam saugumui keliančias valstybes. Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pakeitimus inicijavo Krašto apsaugos ministerija (KAM). Pagal projektą, valstybes ar teritorijas, į kurias būtų draudžiama keliauti kariams, turėtų patvirtinti Vyriausybė.

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje daug kalbama apie pareigą ginti šalį ir tai, kaip kitos valstybės sprendžia šį, aštriu tampantį klausimą. Lietuva ruošia nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos sistemos reformą, kurios kai kurie elementai yra panašūs į tuos, kuriuos taiko ir naujausia NATO narė – Suomija, rašoma Krašto apsaugos ministerijos (KAM) pranešime žiniasklaidai. Lietuvoje reformuojant sistemą norima visiškai atsisakyti tarnybos atidėjimo išimčių studentams.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys sako, kad privalomą moterų karo tarnybą būtų galima įgyvendinti tik tuomet, kai šalyje jau būtų visuotinis vyrų šaukimas. „Pats klausimas yra sudėtingas, dėl jo sunku sutelkti politinę valią. Turėtume pradėti nuo vaikinų visuotinio šaukimo – savanorišką tarnybą mes jau ir dabar turime – tada antruoju etapu vis tiek reikėtų įgyvendinti.

Privalomąją pradinę karo tarnybą penktadienį baigė beveik 900 jaunuolių. Kaip pranešė Lietuvos kariuomenė, daugiau nei 40 proc. prieš devynis mėnesius tarnybą pradėjusių jaunuolių šį kelią pasirinko savanoriškai, o 45 proc. karo prievolininkų atlikti tarnybą pasirinko pirmumo tvarka. Dalis tarnybą baigiančių šauktinių planuoja tapti profesinės karo tarnybos kariais.

2022 metais atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą (NPPKT) iš užsienio grįžo 75 karo prievolininkai, daugiausia – iš Jungtinės Karalystės. Kaip BNS nurodė Lietuvos kariuomenė, tikslūs duomenys apie NPPKT karius, kurie buvo deklaravę išvykimą į užsienio valstybę, kai pradėjo tarnybą kariuomenėje, pradėti rinkti nuo praėjusių metų. „Visgi žinome, kad 2021 metais tokių karių buvo apie 40, o 2022 – 75 karo prievolininkai“, – teigiama atsakyme.

Kariuomenė pranešė baigusi šių metų šaukimą į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą. Rukloje, Jonavos rajone, pirmadienį Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotame pėstininkų batalione devynių mėnesių taryba pradėjo paskutinieji maždaug 60 jaunuolių. Daugiausiai būsimų karių atvyko iš Kauno, likusieji – iš Panevėžio, Vilniaus ir Šiaulių.