karinės bazės

  Iranas antradienį paleido keliolika balistinių raketų į dvi bazes Irake, kur dislokuotos JAV ir koalicijos pajėgos. Tuo metu naujienų dienraštis „The sun“ internetinėje erdvėje pasidalijo neoficialus vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotos skriejančios raketos.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas sekmadienį pagrasino uždaryti dvi strategiškai svarbias karines bazes, kuriomis naudojasi Jungtinės Valstijos, Vašingtonui perspėjus, kad rusišką ginkluotę perkančiai Ankarai gali būti paskelbta sankcijų. „Prireikus galime uždaryti Indžirliką ir galime uždaryti Kiuredžiką“, – provyriausybinės televizijos „A Haber“ eteryje kalbėjo R. T. Erdoganas. Abi bazės yra Turkijos pietvakarių pakrantėje, netoli sienos su Sirija.

Rusijos gynybos ministerija ketvirtadienį pranešė, kad rugsėjį ir spalį „Viduržemio jūros rytiniame regione“ vyks šalies karinio laivyno pratybos, Vakarams nerimaujant dėl Rusijos karinių pajėgumų stiprinimo Sirijoje. Pratybų metu bus surengta „40 mokomųjų kovinių operacijų“, kuriose dalyvaus trys karo laivais ir bus leidžiamos raketos, nurodė ministerija. Rusija praėjusią savaitę oficialiai informavo Kiprą, kad jis turėtų nukreipti orlaivius iš pratybų rajono.

Žinomas Irano parlamentaras teigia, kad Teheranas turi Izraelio slaptų karinių bazių nuotraukas. Jas padarė Libano musulmonų šiitų judėjimo „Hezbollah“ paleistas radijo bangomis valdomas lėktuvas, kurį Izraelis numušė šio mėnesio pradžioje, skelbia AP. Ismaeilis Kowsari taip pat informavo, kad iraniečių remiama organizacija „Hezbollah“ turi modernesnių Irano gamybos bepiločių, galinčių nešti ginklus.

Rusijos ir Kirgizijos gynybos ministrai pasirašė sutartį dėl RF karinių bazių dislokavimo šios Vidurinės Azijos šalies teritorijoje sąlygų, praneša „24.kg“. Agentūra nepatikslina, kokios konkrečiai sąlygos numatytos šiame dokumente, bet pažymi, kad pagal ankstesnius preliminarius susitarimus naujoji sutartis paliks Rusijos karinius objektus Kirgizijoje dar 15 metų. Savo ruožtu RBK praneša, kad pasirašyta sutartis įsigalios nuo 2017 metų, kai baigsis ankstesnių susitarimų galiojimo laikas.

Sovietų Sąjungos karinės pajėgos galėjo pasigirti savo bazėmis ne tik artimajame, bet ir tolimajame užsienyje. Tai buvo svarbus šaltojo karo elementas, atspindintis globalią sovietų stovyklos dvikovą su Vakarų pasauliu (iš esmės – su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis). Sovietų Sąjungos žlugimas tarp kitų klausimų iškėlė ir karinės infrastruktūros bei jos ateities klausimą.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas ketvirtadienį patvirtino sutartis, dėl kurių su Abchazija ir Pietų Osetija buvo susitarta praėjusiais metais. Remiantis jomis, Maskva galės dislokuoti savo kariuomenės bazes šiose respublikose. Pagal sutartis, Rusija 49 metus turės teisę naudotis savo karinėmis bazėmis Abchazijoje ir Pietų Osetijoje, tačiau šis terminas gali būti pratęstas dar 15 metų.

Jungtinės Valstijos teigia neturinčios informacijos apie teroristų ketinimus surengti teroro aktus per Rugsėjo 11–osios išpuolių metines. Nėra jokios patikimos informacijos apie atitinkamą veiklą, trečiadienį pareiškė JAV teisingumo sekretorius Ericas Holderis. Anot jo, Teisingumo ministerija ir Federalinis tyrimų biuras (FTB) pasirengę reaguoti į grėsmę. Pentagonas padidino saugumo laipsnį karinėse basėse. Tačiau, Gynybos departamento tikinimu, tai yra tik prevencinė priemonė.

Rusija ir Kirgizija išsprendė visus nesutarimus, kilusius dėl Jungtinės Rusijos karinės bazės Kirgizijoje steigimo, pareiškė Rusijos kariuomenės štabo vado pavaduotojas pulkininkas generolas Valerijus Gerasimovas. „Derybų metu buvo pašalinti visi nesutarimai. Sutartis tikrai bus pasirašyta", – sakė V. Gerasimovas ir pridūrė, kad galutinio susitarimo pasirašymas numatytas penktadienį.