karinė agresija

Lietuviui visuomenininkui Valdui Bartkevičiui Rusija iškėlė baudžiamąją bylą už tai, kad jis neva nusišlapino ant tarybinių karių kapų ukrainiečių okupuotoje Rusijos Kursko srityje. Tik pats Rusijoje ieškomu paskelbtas lietuvis sako, kad jis viso labo tik papozavo prie rusofašistų simbolika padabinto paminklo, o ne nusišlapino ant karių kapų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas išskirtiniame interviu „Bloomberg“ nerimą dėl Baltijos šalių puolimo pavadinimo kliedesiais. Portalo tv3.lt kalbinti tarptautinių santykių ekspertai perspėja, kad tokie pareiškimai yra tik vienas iš Kremliaus šeimininko šou elementų, mat Rusijos vadovo žodžiai prasilenkia su veiksmais, o tai reiškia, kad Lietuvai ir toliau gresia pavojus.

Lietuvos žvalgybos institucijos skelbia, kad Rusija, nepaisant ją užgriuvusių finansinių sunkumų, ir toliau aktyviai ginkluojasi bei didina karinius pajėgumus Vakarų valstybių kryptimi. Rusijos karinės ekspansijos kryptyje galėtų atsidurti ir Lietuva.

Antrasis Ukrainos prezidentas Leonidas Kučma, trišalės kontaktinės grupės dalyvis, yra įsitikinęs, kad šiuo metu federalizuoti Ukrainą reikštų griauti valstybę. „Vladimiro Putino pareiškimas, kad būtina federalizuoti Ukrainą, nėra naujas. Tokį reikalavimą, taip pat ir reikalavimą dėl mūsų valstybės nedalyvavimo blokuose, Kremlius kėlė gerokai prieš tragiškus įvykus Donbase“, – sakė L.Kučma, kurį cituoja savaitraštis „Zerkalo nedeli. Ukraina“ („Savaitės veidrodis.

 Daiva Savickienė Atsitikus stichinei nelaimei ar pramoninei avarijai gyventojai galėtų slėptis tam tikruose viešuosiuose pastatuose, tačiau karinės agresijos atveju jie neapsaugotų. Sovietmečiu Panevėžyje buvo ne viena slėptuvė, tačiau laikui bėgant dalis jų sunyko, kaip ir įmonės, kuriose jos buvo įrengtos. Dalis slėptuvių buvo privatizuota. Be to, keičiantis įstatymams, kito ir pati slėptuvės sąvoka.