kareivinės

Vilniaus pašonėje beveik baigtos statyti didžiausios Lietuvoje kareivinės. Kariuomenės vadas, apžiūrėjęs naujas kareivines, prasitarė, kad jam net tįsta seilė, mat tai pirmos kareivinės, kuriose bus viskas, ko reikia. Kariniai miesteliai kyla ir Šilalės rajone bei Šiaulių pašonėje, bet į viršų šauna ir šių projektų kaina – nuo maždaug 170 iki 230 milijonų eurų. Netrukus paaiškės ir kiek pinigų reikės tūkstančiams vokiečių karių, kurie persikels į Lietuvą.

Alytuje penktadienį atidaromos Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalione rekonstruotos kareivinės. Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM), didžioji dalis Birutės ulonų bataliono statinių statyti dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą ir jau nebeatitiko šiuolaikinėms kareivinėms keliamų reikalavimų. Rekonstruotose kareivinėse galės tarnauti ir gyventi apie 200 karių. KAM teigimu, rekonstruojant pastatus išlaikyta istorinė architektūra, originalūs fasado dekoro elementai.

Austrijos rytiniame Vyner Noištato mieste esančiose kareivinėse vienas karys žuvo, o kitas buvo sužeistas per penktadienį įvykusį susišaudymą, informavo kariuomenės atstovas. „Aerodromo kareivinėse Vyner Noištate šiandien prieš pat 7 val. (8 val. Lietuvos laiku) per susišaudymą žuvo sargybos karys, o dar vienas karys buvo sužeistas“, – tviteryje pranešė Michaelis Baueris. Policija tiria šį incidentą.

Siekiant didinti kario tarnybos patrauklumą bei gerinti kareivinių infrastruktūrą, beveik už 4 mln. eurų planuojama atnaujinti Alytuje dislokuoto Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono kareivines.  Krašto apsaugos ministerijos (KAM) teigimu, kareivines būtina atnaujinti, nes jos yra susidėvėjusios, nerekonstruotos dešimtmečius, todėl karių gyvenimo sąlygos jose yra prastos ir nebeatitinka nūdienos standartų.

Estijos kariniame Tapos miestelyje pirmadienį bus iškilmingai atidarytas vienas didžiausių per pastaruosius dešimtmečius šalyje pastatytų kariuomenės kompleksų. Naująsias kareivines atidarys gynybos ministras Juri Luikas (Jūris Luikas), Estijos gynybos pajėgų ir sąjungininkų atstovai, rašo dienraštis „Postimees“. Kompleksą sudaro 20 pastatų ir statinių: trejos kareivinės, valgykla, mokymo patalpos ir pagalbiniai pastatai. Komplekso bendras plotas – 38 tūkst. kv. metrų.

 Rukloje bus statomos naujos kareivinės, jos iškils 2019 metais, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. Kareivinės bus statomos kariuomenės Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko teritorijoje, jos bus skirtos Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotojo pėstininkų bataliono kariams, tačiau prireikus jose galėtų apsigyventi ir sąjungininkai.

Vilniaus pakraštyje esančios apleistos kareivinės šiuo metu laukia naujų savininkų. Šio objekto teritorija iš tiesų įspūdinga. Tik, deja, viduje jau daug kas išvogta, o apie čia kadaise buvusį svarbų objektą primena griūvantys pastatai ir vienas kitas kareiviškas akcentas. Šią vietą kai kurie žmonės kaip įmanydami stengiasi paversti sąvartynu – čia drąsiai išmetamos padangos, automobilių liekanos, kiti nereikalingi namų apyvokos daiktai.

Vilniaus kareivinėse trečiadienio rytą – baisi nelaimė. Vilniaus policijos komisariato atstovai informavo, kad Vilniaus kareivinėse nusižudė vyras. „Darbo vietoje galimai nusižudė Antrajame operatyvinių tyrimų departamente prie Krašto apsaugos ministerijoje tarnaujantis kapitonas R. R., gimęs 1981 m. Karininko artimieji apie įvykį informuoti“, - trečiadienį rašoma KAM išplatintame pranešime.

Nuo itin užkrečiamos meningokokinės infekcijos mirus kariui, pirmadienį imamasi prevencinių priemonių pulke, kuriame jis tarnavo. „Su jaunesniuoju eiliniu gyvenusiems, artimiau bendravusiems kariams suleista prevencinė medicininių preparatų dozė, vykdoma papildoma karių sveikatos apžiūra. Kareivinės dezinfekuojamos, valomos, vėdinamos“, – rašoma Krašto apsaugos ministerijos atsakyme BNS. Pasak ministerijos atstovų, kol kas nėra žinoma, kur ir kada karys galėjo užsikrėsti.