karas urkainoje

Tarptautinis Toronto kino festivalis (TIFF) ketvirtadienį pranešė, kad, sulaukęs grasinimų, stabdo visus būsimus prieštaringai vertinamo dokumentinio filmo „Russians at War“ seansus.

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas pranešė, kad Rusijos pajėgos, lapkritį atsitraukdamos iš pietuose esančio Chersono srities miesto Beryslavo, susprogdino elektrinę. Ministras tai vadina teroro aktu. „Beryslave (Chersono sritis) rusai atsitraukė ir tyčia susprogdino elektrinę“, – „Twitter“ rašė O. Reznikovas, pridurdamas, kad Ženevos konvencija tokius veiksmus prilygina teroro aktui.

Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos žvalgyba naujausioje savo ataskaitoje skelbia, kad dalis Rusijos mobilizuotų karių į Ukrainą siunčiami su itin prastos būklės ginklais arba išvis neapginkluoti. „Rusija nuo spalio vidurio į fronto liniją Ukrainoje dislokavo kelis tūkstančius naujai mobilizuotų rezervistų. Daugeliu atvejų jie yra prastai aprūpinti.

Suomijos premjerė Sanna Marin pareiškė, kad Rusija turi pasitraukti iš Ukrainos ir tik taip gali būti išspęstas konfliktas, rašo „Sky news“. „Konflikto išeitis? Rusijai palikti Ukrainą. Tai yra konflikto išeitis“, – žurnalistams penktadienį pakomentavo ji. Plataus masto karą prieš Ukrainą Rusija pradėjo vasario 24-ąją.

Lietuvos pilietis gavo šaukimą į dalinę mobilizaciją Rusijoje, rašo „Readovka“. Komisariato nesujaudino nei tai, kad vyras neturi Rusijos pilietybės, nei tai, kad niekada nėra tarnavęs. Minėtam kanalui istoriją papasakojo pats E. B. Rašoma, kad vyras neturi Rusijos pilietybės, o turi tik 2016-aisiais išduotą leidimą gyventi šalyje. Vyras pasakoja Rusijoje gyvenantis nuo 2001 m., čia baigė sporto mokyklą, o į tėvynę, Lietuvą, kartais grįžta dėl šeimyninių aplinkybių.

Rusų okupuoto pietų Ukrainos miesto Chersono centre penktadienio rytą nuaidėjo sprogimai. Užfiksuotoje vaizdo medžiagoje matyti, kad didžiulis pilkų dūmų stulpas į dangų kyla visai netoli Chersono administracijos pastato. Kaip pažymėjo Odesos karinės administracijos atstovas Serhijus Bratčukas, greičiausiai sprogimai įvyko prie Rusijos užgrobto Regioninės valstybės administracijos pastato – Apeliacinio teismo teritorijoje.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius paaiškino, kodėl Rusijos pajėgos paskelbė esančios pasirengusios susprogdinti didžiausią Europoje Zaporižios atominę elektrinę, kurią laiko užėmę. „Jie maldauja derybų, mums tai akivaizdu. Nes nepavyko surengti derybų dėl grūdų, tai darykime tai per branduolinį šantažą. Bet ir tai neveikia. Mes su jais nesiderėsime, nepavyks“, – pokalbyje su Rusijos žmogaus teisių aktyvistu Marku Feiginu sakė O. Arestovyčius.

Vakarų šalių sankcijos ir tarptautinio verslo pasitraukimas daro didelį neigiamą poveikį Rusijos ekonomikai, teigiama Yale'io universiteto verslo ekspertų ir ekonomistų parengtoje ataskaitoje. Nors išaugusios energijos kainos Maskvai generuoja milijardines pajamas, duomenys, kuriuos pavyko gauti specialistams, rodo, kad Rusijos ekonomika smarkiai sulėtėjo nuo vasario 24 dieną prasidėtos invazijos, teigiama liepos pabaigoje paskelbtoje ataskaitoje.

Laikinai Rusijos pajėgų okupuoto Ukrainos pietinio uostamiesčio Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka pranešė, kad mieste veikia pasipriešinimo okupantams grupė „Nemesis“ (angl. atpildas, keršytojas). Būtent ši grupė vėlyvą ketvirtadienio vakarą iniciavo sprogimą mieste, į kurį rusai atsakė kulkosvaidžio ugnimi. „Mariupolis. 21:56 val. švilptelėjimas ir sprogimas“, – „Telegram“ rašė P. Andriuščenka.

Rusija prieš Europą pradėjo dujų karą, prilygstantį tam tikrai teroro formai, todėl būtina Rusijai į tai atsakyti, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis kalbėjo savo kasdieniniame kreipimesi į ukrainiečius, rašo „Ukrinform“. „Šiandien pamatėme dar vieną dujų grėsmę Europai. Net nepaisant nuolaidos dėl „Nord Stream“ turbinos, Rusija nesiruošia atnaujinti dujų tiekimo į Europos šalis, kaip tai yra įsipareigojusi padaryti pagal sutartį“, – kalbėjo jis.

Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad per smūgius Ukrainos rytiniame Donecko regione žuvo iki 80 lenkų kovotojų, rašo „Sky news“. Ministerija teigia, kad taip pat buvo sunaikinta 20 šarvuotų kovos mašinų ir aštuoni raketų paleidimo įrenginiai, rašo rusų naujienų agentūra RIA. Smūgiai esą buvo nukreipti į „Megatex“ cinko gamyklą pramoniniame Konstantinovkos mieste. Rusija lenkų kovotojus pavadino „samdiniais“. Šeštadienį nuo pat ankstaus ryto Rusija raketomis smūgiuoja Ukrainai.

Ukrainos prezidento patarėjas Michailas Podoliakas pareiškė, kad šiandieniniai Rusijos pasiūlymai vesti derybas yra tik bandymas apgauti pasaulį. Apie tai M. Podoliakas rašė „Telegram“ žinutėje, praneša UNIAN. M. Podoliakas pažymėjo, kad Europa atsisako rusiškos naftos, o vėliau, matyt, diversifikuoja ir dujas, kurios sudaro apie pusę Rusijos BVP.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad sutiktų su taikos sutartimi, jei ji numatytų, kad Rusijos kariai atsitrauktų ir grįžtų į savo pozicijas, užimtas prieš prasidedant invazijai. BBC paklaustas, ką minimaliai Rusija turėtų padaryti, kad Ukraina sutiktų su taikos sutartimi, V. Zelenskis pareiškė, jog tai turėtų būti „Rusijos pajėgų sugrįžimas ten, kur jos buvo vasario 23 d.“ „Tačiau tam reikia diplomatinio dialogo“, – teigė V. Zelenskis.

Karališkojo Jungtinių tarnybų instituto specialistas Edas Arnoldas teigia, kad Rusijos invazija vyksta ne pagal planą, o pajėgos susiduria su sisteminėmis problemomis. E. Arnoldas apie tai komentavo „Sky News“. Interviu jis teigė, kad Rusijos invazija Ukrainoje vyksta ne pagal planą.

Vokietija pasiekė susitarimą su partneriais Rytų Europoje dėl naujos sunkiosios ginkluotės partijos tiekimo Ukrainai „artimiausiomis dienomis“, ketvirtadienį pranešė gynybos ministrė Christine Lambrecht (Kristinė Lambrecht). „Kalbama apie tankus, šarvuočius ar kitus pajėgumus, kuriuos gali suteikti atskiros šalys“, – transliuotojui NTV sakė Ch. Lambrecht. Paskui Vokietija papildys šias atsargas, nedetalizuodama nurodė ministrė.