karas ne tik fronte

Rusijos propaganda yra itin paveiki ir agresyvi. Nors dažniausiai taikoma į Rusijoje esančius žiūrovus, vis tik ji pritaikoma ir užsienio auditorijai. Tai, kad propaganda yra itin paveiki, rodo tokie sunkiai protu suvokiami atvejai, kai artimieji, sulaukę žinios apie neva karinėje operacijoje (taip Rusijoje vadinamas karas Ukrainoje, kurį Rusija pradėjo) žuvusį sūnų, vis dar netiki, kad Rusija puola Ukrainą, kad karas beprasmis, o jų artimasis žuvo esą gindamas namus.

Rusijai užpuolus Ukrainą į Lietuvą plūstelėjo pabėgėlių banga. Tai didžiausia atvykusių užsieniečių banga per kelis dešimtmečius Lietuvoje. Karo pabėgėliai iš Ukrainos rado prieglobstį Lietuvoje, o kaip dabar jiems sekasi integruotis? Kaip lietuviai priėmė užsieniečius, su kokiais iššūkiais ukrainiečiams kuriantis Lietuvoje teko susidurti, kurios problemos buvo sudėtingiausios ir kas dar vyksta ne itin sklandžiai, o ką pavyko išspręsti gana greitai? Ne paslaptis, kad dalis ...

Rusijoje matome beprecedentį žmonių susitaikymą su jiems patiems nenaudingu Rusijos karu Ukrainoje: protestuojančių ir besipriešinančių praktiškai nėra.

Rusijai užpuolus Ukraina, Lietuvoje žmonės itin jautriai sureagavo į šį karą, nes Lietuva ilgą laiką gyveno okupuota Sovietų Sąjungos. Kaip gyventojai priešinosi sovietams ir ko net dabar galime pasimokyti iš Lietuvos partizanų? Lietuvą okupavus sovietams Lietuvoje beveik dešimtmetį vyko partizaninis karas.

Apklausos rodo, kad beveik pusė apklaustųjų šalies gyventojų nemokėtų suteikti pirmosios pagalbos. O Rusijai užpuolus Ukrainą vis daugiau žmonių pradėjo galvoti, kaip kiekvienas galėtume padėti ištikus krizinei situacijai. Sveikatos specialistai atviri – jei nemokame suteikti pirmosios pagalbos, prireiks su savimi nešiotis vadinamąjį „antrosios pagalbos krepšelį“. Ten yra lavonmaišis ir pelenų urna, ir rėmelis mirusiojo nuotraukai. Mat laiku nesuteikus tokios pagalbos – žmogus pasmerktas mirti.

Rusija Ukrainą užpuolė šiemet vasario 24 d., bet savo informacines atakas pradėjo vykdyti kur kas anksčiau. Kaip ugdyti kritinį mąstymą, kaip atsirinkti informaciją ir ją tikrinti? Kodėl kritiškumas vykstant informaciniams karams yra itin galingas ginklas ir ką rodo Baltarusijos patirtis? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Karas ne tik fronte“ diskutuoja profesorė ir ekspertė iš VDU Auksė Balčytienė ir informacinio karo ekspertas, mokslų daktaras iš VU TSPMI Nerijus Maliukevičius, ...

Rusijai užpuolus Ukrainą, Europoje kilo didžiausias karas nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Gyventojams Lietuvoje tai taip pat sukėlė nemažai nerimo: žmonės puolė padėti ukrainiečiams ir kartu ėmė galvoti, kaip patys turėtų pasiruošti, kad jaustųsi saugesni. Karui Ukrainoje vos prasidėjus ir Lietuvoje buvo pranešimų, kad žmonės turi pasirūpinti atsargomis, turėti geriamo vandens kelioms dienoms, susidėti kuprines, pasiruošti atsarginių rūbų, negendančio maisto.

Karas Ukrainoje pareikalavo daugybės civilių ir kariškių gyvybių, kol kas vis dar nėra aišku, kada tiksliai jis bus baigtas. Nepaisant to, kad daugėja pranešimų apie Ukrainos pergales ginantis nuo agresoriaus, Rusijos, galimi karo baigties scenarijai lieka keli.

Rusija, prieš pradėdama bombarduoti Ukrainą, ilgą laiką skleidė propagandinius melus, siekdama pristatyti istoriją taip, kaip jai naudinga: vienus faktus paminėdama, o kitus nuslėpdama. Kokia yra istorijos išmanymo svarba, kodėl svarbu žinoti tikrąją istoriją ir kaip užkirsti kelią manipuliavimui istoriniais faktais? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Karas ne tik fronte“ diskutuoja istorikas Algimantas Kasparavičius ir komunikacijos specialistas Linas Kontrimas.