kapai

Artėjant Vėlinėms gyventojai skuba tvarkyti ir puošti artimųjų kapus. Kai kurie tam ruošiasi itin rimtai ir kapą atnaujina iš esmės – užsako naują paminklą. Aiškėja, kad kai kurie lietuviai tam gali išleisti dešimtis tūkstančių eurų, o kiti net ima paskolą, kad tik įsigytų paminklą.  Kiek kainuos sutvarkyti kapą, priklauso nuo to, ko žmogus pageidauja. Pavyzdžiui, vien antkapis gali kainuoti nuo kelių šimtų iki 10 tūkst. eurų ir daugiau.

Vilniaus Antakalnio kapinės – vieta, kuri priglaudė ne vieną Lietuvą kūrusią, gynusią ir garsinusią asmenybę. Čia amžinojo poilsio atgulė scenos grandai, aktoriai, rašytojai, politikai bei visuomenės veikėjai. O šviesus jų atminimas amžiams liko įsirėžęs mūsų atmintyje.  Antakalnio kapinėse anapilin iškeliavusių garsių Lietuvos žmonių atminimą pažymi ir įvairios su jų profesija susijusios statulos bei monumentai.

Vėlinių savaitgalį dalis žmonių, atvykę iš tolimesnių vietovių aplankyti artimųjų kapų, gali pirmą kartą pastebėti rugpjūtį siautusios audros padarinius – nuvirtusius paminklus, suskilusias antkapines plokštes ar sulankstytas tvoreles. Radus gamtos jėgų ar medžių apgadintą kapavietę neretai kyla klausimas, kas tokiu atveju turėtų atlyginti žalą. Remiantis „Lietuvos draudimo“ duomenimis, šiemet jau užregistruotos 22 paminklų draudimo žalos, o bendra kapaviečių žalų išmokų suma viršija 9 tūkst.

Jeigu kapus aplankote rečiau nei norėtumėte, verta rinktis daugiamečius augalus, kurie nereikalauja dažno laistymo ir gali augti vienoje vietoje ne vienerius metus. Vis tik prieš sodinant svarbu įvertinti kapavietės sąlygas: ar ją visą dieną apšviečia saulė, ar didžiąją laiko dalį gaubia medžių ir paminklų šešėlis. Saulėtai vietai tiks vieni augalai, pavėsingai – kiti, rašoma fleurop.ch, rhs.org.uk ir e-budonwnictwo.pl.

Iki Vėlinių likus jau mažiau nei savaitei, sostinės Karveliškių kapinėse – ypatinga akcija: vilniečiai susivienijo ir tvarkė niekieno nelankomus, už valdiškus pinigus palaidotų žmonių kapus. O kauburėlių Karveliškių kapinių vadinamajame Našlaičių kalnelyje daugėja. Rusofašistams įsiveržus į Ukrainą, čia atsirado ir ukrainiečių, pabėgusių iš karo niokojamos šalies, kapų. Atsirado ir Rusijos piliečių, nuo Vladimiro Putino režimo dėl persekiojimo pasitraukusių į Lietuvą ir čia numirusių.

Vėlinėms artėjant, gyventojai ruošiasi aplankyti artimųjų kapus, juos papuošti gėlėmis ir uždegti atminimo žvakes. Vis dėlto kartu su šia tradicija kasmet išauga ir kapinėse susidarančių atliekų kiekis. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad pagerbti mirusiuosius galima ne tik gražiai, bet ir atsakingai – renkantis ilgaamžiškesnius bei aplinkai palankesnius sprendimus.

Artėjant Vėlinėms, Karveliškių kapinėse surengta prasminga iniciatyva priminė, kad nė vienas žmogus neturėtų būti pamirštas. Susirinkę savanoriai tvarkė vienišų ir neatpažintų žmonių kapavietes, uždegė žvakutes ir drauge meldėsi už tuos, kurių gyvenimo istorijas šiandien mena tik tylūs kapų kalneliai. Karveliškių kapinėse liepsnojančios žvakutės šiemet nušvietė ne tik takus, bet ir žmonių norą nepamiršti tų, prie kurių kapų nebeateina artimieji.

Įsivaizduokite, kad kelis dešimtmečius vien jūs prižiūrite šeimos nario kapą, bet negalite pastatyti antkapio, nes savivaldybė neišsaugojo kapinių registro dokumentų. Kaip įrodyti palaidojimo faktą ir giminystės ryšį, jei tai paliudyti galėję giminaičiai taip pat jau mirę? Seimo kontrolierė dr. Jolita Miliuvienė išnagrinėjo moters skundą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos veiksmų, jai siekiant identifikuoti tėvo kapavietę Eigulių kapinėse ir gauti leidimą pastatyti paminklą.

Dar prieš Vėlines lankydami artimųjų kapus, kapinėse galite pamatyti ir ne vieną apleistą ir neprižiūrimą kapavietę. Tokia neprižiūrima kapavietė gali būti perduota kitiems žmonėms, kurie ateityje ten galėtų laidoti savo artimuosius. Aplinkos ministerija paaiškina, kaip reglamentuojamas kapaviečių tvarkymas ir kokios pasekmės gali grėsti už jų nepriežiūrą.

Artėjant Visų Šventųjų dienai ir Vėlinėms, kaunietė Miglė įsisukusi į darbų sūkurį – jos rankose gimsta kompozicijos, nugulančios ant tautiečių mirusių artimųjų kapų. Moteris pripažįsta, kad darbų netrūksta nei elektroninėje parduotuvėje, nei fiziniame salone, tačiau šypteli, kad jai tai ne darbas, o maloni veikla ir atsipalaidavimo būdas.

Visų šventųjų diena ir Vėlinės Lietuvoje turi ypač gilias tradicijas, iš kurių pati gražiausia – plevenančios žvakės, vakarais kapinėse sukuriančios magišką atmosferą. Šeimos paprastai lanko ne vieną vietą, kur ilsisi jiems brangūs žmonės, todėl išlaidos žvakėms gali tapti nemenku rūpesčiu. Tačiau yra paprastų būdų jas suvaldyti – „Iki“ siūlo 3 patarimus, kuriais pasinaudojus nemažai sutaupysite.

Artėjant Vėlinėms, daugelis skuba aplankyti artimųjų kapų, juos sutvarkyti, pasodinti gėlių ir uždegti žvakių. Norisi, kad kapavietė atrodytų gražiai ir tvarkingai, tačiau kartais, siekiant kuo puošnesnio rezultato, persistengiama. Ypač tuomet, kai kapus lanko keli šeimos nariai ir kiekvienas nori atnešti savo gėlių ar dekoracijų.

Prekybos centruose ir prekyvietėse prie kapinių gėlių kapams pasirinkimas yra milžiniškas, tačiau ne visas jas verta pirkti, jei svarbus jų ilgaamžiškumas. Kai kurioms rūšims spalį ir lapkritį net neverta leisti pinigų, nes menkiausias atvėsimas gali sugadinti jų išvaizdą. Renkantis gėles kapams Visų Šventųjų dienai ir Vėlinėms neverta žiūrėti vien į jų išvaizdą. Toks trumparegiškas požiūris gali lemti tai, kad jau po kelių dienų gėles teks išmesti.

Artėjant Vėlinėms, visoje šalyje kyla masinis pirkėjų sujudimas – žmones į prekybos centrus gena noras iš anksto pasirūpinti išėjusiųjų atminimu. Daugelis skuba ieškoti gražiausių kapų žvakių bei gėlių, tikėdamiesi rasti ne tik kokybiškas, bet ir piniginei palankiausias prekes. Tačiau, naršydami po gausias lentynas, gyventojai susiduria su itin skirtinga pasiūla ir pastebimais kainų skirtumais.

Artėjant Vėlinėms, žmonės sujudo ne tik pirkti žvakių, bet ir tvarkyti kapų. Norisi, kad mylimųjų kapai atrodytų tvarkingai ir estetiškai, tačiau ne visada yra laiko arba galimybės pačiam nuvažiuoti. Tokiais atvejais žmonės gali užsisakyti kapų tvarkymo paslaugas ir taip sulaukti pagalbos išsaugant mylimojo atminimą.

Artėjant Vėlinėms, gėlių stendus Lietuvoje pamažu užpildo rudeninės gėlės, pirmiausia – chrizantemos. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ atstovė atskleidė, kokiais augalais tautiečiai puošia artimųjų kapus, palygino skirtingus Baltijos šalių gyventojų pasirinkimus – jei Lietuvoje chrizantema vis dar asocijuojasi su kapų gėle, tuo metu Latvijoje jos nevengiama dovanoti ir vestuvių proga.

Artėjant vienoms svarbiausių rudenį minėtų dienų – Visiems Šventiems ir Vėlinėms, Lietuvos kapines užplūs minios žmonių. Kasmet išreikšti pagarbą mirusiems artimiesiems šiuo laikotarpiu daugeliui tautiečių įprasta. Visgi, ne ką mažiau aktualus yra būtent dabar suintensyvėjęs kapaviečių paruošimas prieš pačias šventes.

Artėjant Vėlinėms gyventojai skuba tvarkyti ir puošti artimųjų kapus. Kai kurie tam ruošiasi itin rimtai ir kapą atnaujina iš esmės – užsako naują paminklą. Aiškėja, kad kai kurie lietuviai tam gali išleisti dešimtis tūkstančių eurų, o kiti net ima paskolą, kad tik įsigytų paminklą.  Kiek kainuos sutvarkyti kapą, priklauso nuo to, ko žmogus pageidauja. Pavyzdžiui, vien antkapis gali kainuoti nuo kelių šimtų iki 10 tūkst. eurų ir daugiau.

Įtemptas darbų grafikas, prastas oras ar tiesiog šimtai kilometrų tarp miestų – priežasčių, kodėl prieš Vėlines nepavyksta pačiam nuvykti prie artimųjų kapų, būna įvairių. Užplūdus rudens spūstims kapinių prieigose, vis daugiau gyventojų šią pareigą patiki profesionalams.

Žvakių uždegimas ant artimųjų kapų – prasminga tradicija, simbolizuojanti pagarbą ir prisiminimą apie išėjusius anapilin. Tačiau atvėsus orams ir sustiprėjus rudens vėjams, kapų žvakės neretai užgęsta anksčiau, nei tikimės. Laimei, yra keli paprasti naminiai triukai, padedantys prailginti žvakės degimo laiką be papildomų išlaidų ar pastangų, rašoma fakt.pl. 1. Palaikykite žvakes šaldiklyje Vienas veiksmingiausių triukų – prieš uždegant kelias valandas palaikyti žvakes šaldiklyje.

Kapinės yra susikaupimo, apmąstymų ir pagarbos mirusiesiems vieta. Būtent todėl verta žinoti, kad egzistuoja tam tikros taisyklės, kurių pažeidimas gali atnešti nelaimę – niekada nedarykite to kapinėse. Nors daugelis jas laiko prietarais, atsargumas nepakenks. Štai septyni dalykai, kurių, pagal senuosius tikėjimus, kapinėse kategoriškai nederėtų daryti, rašo fakt.pl.

Vilniaus Antakalnio kapinės – vieta, kuri priglaudė ne vieną Lietuvą kūrusią, gynusią ir garsinusią asmenybę. Čia amžinojo poilsio atgulė scenos grandai, aktoriai, rašytojai, politikai bei visuomenės veikėjai. O šviesus jų atminimas amžiams liko įsirėžęs mūsų atmintyje. Prieš artėjant Vėlinėms, prisiminkime, kaip atrodo Lietuvos legendų kapai.

Artėjant Visų Šventųjų dienai daugelis lankome artimųjų kapus ir stengiamės, kad jie atrodytų tvarkingai bei estetiškai. Vis daugiau žmonių renkasi dirbtines gėles, kurios yra gerokai patvaresnės už gyvas kompozicijas. Vis dėlto net ir joms reikia šiek tiek priežiūros, kad ilgiau išlaikytų ryškias spalvas ir nepriekaištingą išvaizdą. Yra paprastas būdas, padedantis dirbtinėms puokštėms išsilaikyti iki pat pavasario, rašoma fakt.pl.

Artėjant Vėlinių ir Visų Šventųjų dienoms, daugelis tradiciškai puošia artimųjų kapus gėlėmis. Chrizantemos yra dažniausias pasirinkimas kapų apželdinimui, tačiau yra daug kitų augalų, kurie ne tik gražiai atrodo kapinėse, bet ir geriau ištveria prastas oro sąlygas. Jei šiemet norite išbandyti kažką naujo, štai keli pasiūlymai, galintys tapti puikia alternatyva chrizantemoms, rašo zielony.onet.pl. Ką sodinti kapuose Vėlinėms? 1. Viržiai Viržiai yra vienos populiariausių rudens gėlių.

Artėjant Vėlinėms kapinėse sužimba tūkstančiai žvakių, o daugeliui Lietuvos gyventojų artimųjų kapų lankymas išlieka neatsiejama šio laikotarpio tradicija. „Rimi“ pirkėjų apklausa atskleidė, kad 72 proc. respondentų artimųjų kapus per Vėlines aplanko kasmet be išimties, dar 16 proc. tai daro dažniausiai, nors ir ne kiekvienais metais.

Iki Vėlinių likus kiek daugiau nei mėnesiui, šalies prekybos centrai raitojasi rankoves: ant prekystalių jau krauna Vėlinių žvakes. Pasak kai kurių prekybininkų, plastikinės, pigesnės žvakės vietą užleidžia ilgaamžėms ir tvaresnėms stiklinėms kapų žvakutėms. Vienas prekybos tinklų skaičiuoja, kad prieš pat Vėlines įvairių žvakių parduoda net per 4 milijonus.  Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Žvakutes ant prieš metus išėjusio vyro kapo dega vilnietė Marina.

Vilniaus Antakalnio kapinės – vieta, kuri priglaudė ne vieną Lietuvą kūrusią, gynusią ir garsinusią asmenybę. Čia amžinojo poilsio atgulė scenos grandai, aktoriai, rašytojai, politikai bei visuomenės veikėjai. O šviesus jų atminimas amžiams liko įsirėžęs mūsų atmintyje.  Antakalnio kapinėse anapilin iškeliavusių garsių Lietuvos žmonių atminimą pažymi ir įvairios su jų profesija susijusios statulos bei monumentai.

Išėjusieji Anapilin visuomet užims mūsų širdyse ypatingą vietą, dėl to kiekvienas nori kuo oriau ir pagarbiau priminti apie mirusįjį. Dalijamės su jumis viena iš tokių istorijų, apie 12 gėlių, kurios buvo pasodintos ant kapo. Išgirdus, kodėl ant kapo reikėjo sodinti 12 gėlių, susigraudintų ne vienas. Ant kapo pasodino 12 gėlių Socialiniame tinkle „Facebook“ istorija apie 12 gėlių, pasodintų ant senyvo amžiaus moters sūnaus kapo.

Vėlinės – viena svarbiausių rudens švenčių Lietuvoje. Žmonės tvarko kapus, neša gėles ir uždega žvakeles už mirusius artimuosius. Daugeliui pasiruošimas Vėlinėms prasideda kur kas anksčiau nei lapkričio 2-ąją – išnešamos pasenusios gėlės, sugrėbiami lapai ir pasirūpinama, kad kapai iki šventės būtų sutvarkyti. MB „Kornema“ įkūrėja ir vadovė, buvusi Vilniaus miesto kapinių priežiūros vadybininkė Alina Butėnienė teigia, kad rudenį pirmiausia reikėtų ne puošti, o sutvarkyti tai, ką paliko vasara.

Nors kapą uždengti akmens plokšte renkasi vis daugiau žmonių, vis tik šis sprendimas vis dar susilaukia įvairių nuomonių. Vieni teigia, kad tai patogus, reikalingas sprendimas, o kiti tikina, kad toks uždengimas nėra reikalingas, kokybiškas ar tikinčiųjų vertybes atitinkantis sprendimas. Naujienų portalas tv3.lt kreipėsi į įmonės „Angelo akmuo“ direktorių Ernest Matijevski, kuris prabilo apie kapavietės dengimą akmens plokšte.

Rudenį sodininkai ne tik skaičiuoja per vasarą užderėjusį derlių, bet taip pat suka galvas, kaip tinkamai paruošti savo augalus šaltesniam metų laikui. Pasak naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje viešėjusio želdinimo specialisto, Vilniaus kolegijos lektoriaus ir „VikoFlora“ vadovo Tomas Čižoko, rudens darbai yra ne mažiau svarbūs nei pavasariniai. „Numeris vienas darbas, tai pirmiausia, kaip sakau, yra susitvarkyti. Šiltuoju metų laiku augalai auginasi masę, žiedus, vaisius.

Artėjant Visų Šventųjų dienai ir Vėlinėms, daugelis žmonių pradeda galvoti, kaip papuošti artimųjų kapus. Lapkričio pradžioje kapinėse netrūksta gėlių, žvakių ir įvairiausių rudeniškų kompozicijų, tačiau norint, kad pasodinti augalai ne tik gražiai atrodytų, bet ir išliktų per vėsesnius orus, verta jais pasirūpinti kiek anksčiau. Kai kurie rudeniniai augalai gali atlaikyti pirmąsias šalnas ir puošti kapą dar ilgai po Vėlinių.

Rugsėjo 22 d. prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas (1932-2010) būtų minėjęs 94-ąjį gimtadienį. Šia proga LSDP Kaišiadorių skyriaus nariai socialiniame tinkle paviešino, kaip atrodo jo tėvų ir prezidento kapai. Vis dėlto internautų dėmesį patraukė ne tik prie kapo paliktos gėlės, bet ir viena detalė. Aplankė kapus „Šiandien minime 94-ąsias Algirdo Mykolo Brazausko gimimo metines.

Kapavietės tvarkymas šiandien gali kainuoti nuo kelių šimtų iki dešimčių tūkstančių eurų, o galutinei sumai įtakos turi ne tik pasirinktas akmuo, bet ir visa kapavietės konstrukcija bei dizaino sprendimai. Vieni artimieji renkasi skaldelę ir augalus, kiti – granito plokštes, treti ieško tarpinio varianto, kuris būtų ir estetiškas, ir nereikalautų daug priežiūros.  Ne mažiau svarbu apgalvoti, kaip kapavietė atrodys po kelerių metų ir kiek laiko artimieji galės skirti jos priežiūrai.

Ruduo – metas, kai kapavietėse vasarines gėles pamažu keičia atsparesni augalai, tačiau renkantis, ką sodinti, verta atsižvelgti ne tik į jų išvaizdą. Vėsesni orai, dirvos drėgmė ir artėjanti žiema reiškia, kad vieni augalai šiuo metu prigis kur kas geriau nei kiti.

Dirbtinės gėlės ir plastikinės dekoracijos, kurias žmonės atneša į kapines per Vėlines ar kitas atminimo dienas, gali tapti rimta aplinkosaugos problema. Ekspertai ragina atsisakyti šios tradicijos ir rinktis aplinkai draugiškesnes alternatyvas. Aplinkosaugininkai išskiria ne vieną priežastį, kodėl plastikinių dekoracijų kapinėse geriau vengti, rašoma ecopolitic.com.ua.

Penktadienį artimųjų kapų Daugų gatvės kapinėse aplankyti atvykusi alytiškė negalėjo patikėti tuo, ką čia pamatė. Visai neseniai ant kapo pasodinti augalai buvo pavogti. Vagys iškasė augalus kapinėse „Daugų gatvės kapinėse vėl siaučia vagys, iškasti tik ką pasodinti kadagiai. Tikiuosi, kad tie kadagiai, mieli „auksarankiai“, jums nudžius“, – tokia žinute, įspėdama kitus, socialiname tinkle pasidalino moteris. Ji teigė, kad su vagystės atveju kapinėse pati asmeniškai susidūrė pirmą kartą.

Kapinės daugeliui atrodo paslaptinga vieta, kuri verta pagarbos. Yra daugybė nerašytų taisyklių, žyminčių kapinių etiketą, tad dalijamės su jumis, kaip reiktų elgtis ir ko šiukštu negalima daryti kapinėse. Pirmiausia, pradėsime nuo to, kaip kiekvienas turėtų elgtis kapinėse. Vėliau pereisime prie to, nuo kokių veiksmų reiktų susilaikyti, rašo americanghostwalks.com. Ką reikėtų daryti? Elkitės pagarbiai Kapinėse įprastai vyrauja tyla, todėl ją reikėtų gerbti.

Ant paminklų atsirandantys QR kodai, kuriuos nuskenavus galima perskaityti mirusiojo gyvenimo istoriją ir išvysti jo nuotraukas, jau pasiekė ir Panevėžio krašto kapines. Tačiau tokią mirusiųjų atminimo įamžinimo naujovę panevėžiečiai vertina nevienodai. Vieni mano, kad QR kodai galėtų atsirasti ant iškilių, visuomenei nusipelniusių žmonių kapų, nes leistų daugiau sužinoti apie jų gyvenimą.

Marijampolės savivaldybė kreipėsi į gyventojus su svarbiu prašymu – žmonės, kurių artimieji buvo Lietuvos partizanai, ryšininkai ar rėmėjai, raginami susisiekti dėl galimybės jų kapus pažymėti oficialiais atminimo ženklais ir taip įamžinti laisvės kovotojų atminimą. Marijampolės savivaldybė, bendradarbiaudama su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru, jau gavo teigiamus sprendimus dėl devynių partizanų ir jų ryšininkų kapų pažymėjimo.

Žmonėms atgaunant pinigus iš antros pensijų pakopos, paminkladirbiai stebi ir didėjančią paminklų ar antkapių plokščių paklausą. Per pusmetį jų pardavimai šoktelėjo kone dvigubai. Dažnas nori mirusųjų atminimą įamžinti kuo originaliau, tad populiarėja ir naujovės – pavyzdžiui, ant paminklų vis dažniau galima išvysti QR kodus su pasakojimu apie mirusįjį.

Valstybinė kultūros paveldo komisija įspėja, kad perduodant neprižiūrėtas kapavietes pakartotiniam laidojimui kyla grėsmė autentiškų paminklų, velionio įrašų bei istorinei aplinkai būdingų elementų išsaugojimui. Dėl to paveldosaugininkai siūlo griežtinti visų istorinių kapinių priežiūrą bei užtikrinti vienodą teisinį reguliavimą.

Vis labiau Lietuvoje populiarėja kapo uždengimas akmens plokšte. Tokia alternatyva tautiečiams patinka dėl to, kad sutaupo laiko ir energijos tvarkant kapus – nebereikia kelis kartus per metus važiuoti sodinti gėlių ir tvarkyti artimojo kapo, pakanka mažiau pastangų siekiant tvarkingo kapavietės vaizdo.

Vilniaus Antakalnio kapinės – vieta, kuri priglaudė ne vieną Lietuvą kūrusią, gynusią ir garsinusią asmenybę. Čia amžinojo poilsio atgulė scenos grandai, aktoriai, rašytojai, politikai bei visuomenės veikėjai. O šviesus jų atminimas amžiams liko įsirėžęs mūsų atmintyje.  Antakalnio kapinėse anapilin iškeliavusių garsių Lietuvos žmonių atminimą pažymi ir įvairios su jų profesija susijusios statulos bei monumentai.

Jau šį sekmadienį Tėčius sveikinsime su jų diena – lietuviai keliaus aplankyti, apkabinti ir nuoširdžiai padėkoti, tačiau tokią galimybę turi ne visi – jiems likusi tik tėčių amžinojo poilsio vieta. Netekę vieno brangiausių žmonių, per Tėvo dieną užplūsta kapines, kur atvyksta ne tik prisiminti, bet ir papuošti kapą žiedais. Apie tai, kokias gėles sodinti kapuose Tėčio dienai, anksčiau naujienų portalui tv3.lt pasakojo kapų priežiūros ir tvarkymo įmonės „Eram service“ įkūrėja Rūta Matulienė.

Artėjant Tėčio dienai, daugelis žmonių skuba tvarkyti artimųjų kapų ir ieško gėlių, kurios ne tik gražiai atrodytų, bet ir išsilaikytų visą vasarą. Dėl šios priežasties žmonės dažniau renkasi ne tik tradicines, bet ir ryškesnes, ilgaamžes gėles, kurios kapavietei suteikia jaukumo bei gyvybės.

Šeštadienį Šiauliuose buvo išniekinti kapai, pranešė Policijos departamentas. Pasak jo, ant vieno iš šiose kapinėse esančių paminklų buvo baltai dažais užrašyta raidė „Z“. Įvykio aplinkybės tikslinamos.

Pirmasis gegužės sekmadienis primena mamas, apie kurias šiltus prisiminimus ne vienas iš mūsų jau nešiojasi tik širdyje, o vienas iš svarbiausių darbų artėjant šiai datai – kapų sutvarkymas, siekiant pagarbaus ir oraus mirusiųjų atminimo. Kapo sutvarkymas, gėlių pasodinimas ir žvakių uždegimas – tai nedidelis, bet svarbus gestas, prisiminti išėjusius Anapilin. Deja, bet net ir tokiam gestui skubančiame pasaulyje kartais pritrūksta laiko. Vis tik išeičių pagerbti mirusiuosius yra.

Antradienį Lietuvos kapinėse apsilankiusi Audronė negalėjo patikėti savo akimis – ant svetimo kapo savo lizdą buvo susukusi ir kiaušinių pridėjusi didžioji antis. Šis įrašas internete išplito masiškai, o žmonės negalėjo atsistebėti tokiu reginiu. Audronė pasidalijo socialiniuose tinkluose masiškai išplitusiu įrašu su antimi ir jos kiaušiniais kapinėse. Ji prašė anties neliesti – lai išsirita ančiukai.