kalėdinė eglutė

Jei eglutę ir papuošimus nuimsite per anksti, jus gali ištikti nesėkmė, o jei paliksite ją per ilgai, gali kilti gaisro pavojus – štai ką reikia žinoti. Kaip ir puošiant Kalėdų eglutę, taip ir nupuošiant ją žmonės pasirenka įvairias datas – vieni tai daro gana greitai po gruodžio 25 d., o kiti laukia tradicinės sausio 5 d., Trijų išminčių apsilankymo išvakarių.

Šiuo metu visi gyvena kalėdiniame šurmulyje, perka ir pakuoja dovanas mylimiems žmonėms, dėlioja šventinių valgių sąrašus bei renkasi kalėdines eglutes. Paskutiniajam punktui įgyvendinti neretai renkamasi tarp dviejų alternatyvų: dirbtinės, ilgai tarnaujančios eglutės ir gyvos, savo kvapu kalėdinę nuotaiką į namus pritraukiančios eglutės. Tad kuri iš jų yra vertesnė dėmesio? Specialistai atsakė, kuris sprendimas bus draugiškesnis aplinkai.

Nuo šiandien prie dalies Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pastatų galite rasti žaliaskares, kurios papuoštos išties ypatingai. Jas puošia atšvaitai, o geriausia šios, jau antrus metus vykstančios, akcijos dalis, jog šiuos papuošimus gyventojai gali nusikabinti ir pasilikti ne tik sau sau, bet ir per šventes padovanoti sau brangiems žmonėms.

Lietuvos miestų Kalėdų eglutės krito nelygioje kovoje su šalyje siaučiančiu galingu vėju – Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis užfiksavo, kaip, neatlaikiusi stiprių gūsių, nugriuvo Alytaus kalėdinė eglė. Lietuvoje siaučiant stipriam gūsingam vėjui, socialiniuose tinkluose pasirodė daugybė kadrų su nugriuvusiomis eglutėmis. Pranešta, kad vėjo neatlaikė Raseinių, Šilutės, Mažeikių, Gargždų eglės.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, ne visi žino, kaip tinkamai puošti namus, kad šventinės eglutės neprišauktų nelaimės. Kalėdinės eglutės namuose gali sukelti gaisrą.

Gruodžio 6-ąją Telšiai suspindėję šviesomis, pasipuošę šypsenomis bei skambant muzikos garsams, šventiškai pasitiko Kalėdų laikotarpį ir minėjo savo 233-ąjį gimtadienį, o Telšių Katedros aikštėje įžiebta miesto Kalėdų eglė. „Šių metų renginiai ne tik išryškina mūsų tradicijų grožį, bet ir pabrėžia Telšių, kaip Žemaitijos sostinės, reikšmę bei savitumą. Šiandien taip pat minime miesto 233-ąjį gimtadienį.

Gruodžio 1-ąją Grigiškės skendėjo šventinėje nuotaikoje – čia vyko dviguba šventė: iškilmingai įžiebta miesto eglė ir oficialiai atidaryta ilgai laukta aikštė prie Šventosios Dvasios bažnyčios. Šios ypatingos dienos organizatoriai – Grigiškių seniūnija ir Grigiškių kultūros centras – surengė visos dienos renginių programą, kurioje bendruomenė ne tik šventė, bet ir kūrė stebuklus kartu.

Savaitgalį Vilniuje, juvelyrikos namuose „Diamante“, užfiksuotas naujas Lietuvos rekordas. Ant kalėdinės eglės suspindo net 5 000 deimantų, visų jų vertė – daugiau nei pusė milijono eurų. Pasak rekordą užfiksavusio „Rekordų akademijos“ vadovo Gintaro Pociaus, tai pirma eglė, ant kurios sukabinta tiek deimantų ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.

Šiandien, lapkričio 29-ąją, sostinė taip pat pradėjo šventinį sezoną – Vilniuje, Katedros aikštėje, sužibo kalėdinė eglė. Šiemet labiausiai akį traukia viena detalė – eglutė yra įgavusi eglės žaisliuko pavidalą. Šiemet sostinėje puošta natūrali Kalėdų eglė, sutviskusi tūkstančiais lempučių. Kaip anksčiau Vilniaus miesto savivaldybės pranešime teigė Vilniaus vicemerė Simona Bieliūnė, žaisliuko pavidalas pasirinktas neatsitiktinai.

Praeitą savaitgalį Kaune buvo įžiebta žaliaskarė. Žėrinti eglė pritraukė ir turinio kūrėjo Justo Pečeliūno dėmesį, kuris nufilmavo jau tradicija tapusią rubriką, kurioje apžvelgia miestų egles.  Kaip ir praeitais metais, iš Panevėžio kilęs Justas Pečeliūnas „Kalėdinių eglučių olimpiadą“ pradėjo nuo Kauno.  „Nespėjau net mirktelėti ir vėl tuoj Kalėdos. Tikiuosi, ir šiemet snukin negaut, pernai apsiėjau saugiai“, – šmaikštavo J. Pečeliūnas.

Panevėžyje bus įžiebta išskirtinė ir tokia Lietuvoje vienintelė kalėdinė eglutė! Įvairių statybinių pastolių, klojinių bei betonavimo priedų ir kitų statyboms reikalingų daiktų nuoma ir prekyba užsiimančios įmonės UAB „Transrifus“ Panevėžio padalinio kolektyvas sumanė išskirtinį projektą – pastatyti šventinę eglę iš metalinių pastolių. Kolektyvo sumanymas Įmonės Panevėžio padalinio vadovas Tomas Raškauskas atviravo, kad idėja padiktavo „užsidegęs“ kolektyvas.

Nors kol kas savivaldybė nenori atskleisti, kokia šiemet bus eglutė, vis dėlto atskleidžia jos kainą. Po skandalingų 2022-ųjų metų jos kaina sumažėjo dvigubai. „Šių metų Kalėdų eglė kainuos beveik 119 tūkst. eurų. Nors kaina, palyginti su praėjusiais metais, augo, ji yra maždaug dvigubai mažesnė nei 2022 metais“, – sako Gabrielius Grubinskas, Vilniaus miesto savivaldybės Ryšių su žiniasklaida specialistas.

Kalėdos nenumaldomai artėja, vis daugiau žmonių jau puošia eglutes, tačiau artėjant šventiniam laikotarpiui kyla amžinas klausimas – geriau gyva ar dirbtinė eglutė? Meteo.lt socialiniuose tinkluose atsakė į šį klausimą ir paaiškino, koks geriausias sprendimas – puošti gyvą ar dirbtinę kalėdinę eglę. Pastebima, kad anksčiau eglutė buvo puošiama gerokai vėliau, tačiau bėgant laikui puošimo laikas vis ankstėja, o tai galėjo nulemti keli veiksniai.

Artėjančios šventos Kalėdos – stebuklingas laikas, kai norisi daugiau laiko skirti jaukumui, šeimai ir namams. Snieguotas ir šaltas gruodis kviečia parnešti į namus eglę ir skubėti su šeima ją puošti. Šiemet visiems, belaukiantiems šv. Kalėdų, itin pasisekė, mat Vilniaus rajone, Marijampolio seniūnijoje, įsikūręs Eglučių parkas kviečia užsukti ir išsirinkti šviežutėlį, ką tik nukirstą Kalėdų medį.

Prasidėjus šaltajam metų periodui, daugelio lietuvių namuose jau sužibo kalėdinės eglės. Ne išimtis ir atlikėjas Radži Aleksandrovičius (36 m.) – ir jo namuose jau papuošta žaliaskarė.  Su mama puoštos kalėdinės eglutės nuotrauka Radžis pasidalijo socialiniuose tinkluose. „Štai ir mūsų su mama kukli, bet Kalėdų eglutė. Su artėjančiomis šventėmis visus“, – rašė atlikėjas.

Artėjant didžiausioms metų šventėms, puošiasi ne tik prekybos centrai ir miestai, bet po truputį pradeda žibėti ir lietuvių namai. Štai atlikėja Evelina Sašenko (36 m.) jau papuošė savo kalėdinę eglutę. „Man tai nekainavo nieko“, – kalbėdama apie orginalią puošmeną teigė ji.  „Tokią eglutę jau esu turėjusi, tik anksčiau prašiau, kad man ją pagamintų floristė. Visgi pagalvojau, kad kitos moterys sugeba tai puikiai padaryti pačios, tad kodėl negaliu aš?“ – neslėpė ji.

Šį šeštadienį, Marijampolės pagrindinėje aikštėje atsirado magiškas ir paslaptingas pasaulis, ryškiaspalvėje spalvų jūroje iš didžiulės dovanų dėžės iškilo nuostabi beveik 18 metrų aukščio kalėdinė eglutė, taip primindama visiems apie dosnumą, mokėjimą dovanoti ir šventinę dvasią. Aplink eglutę rikiuojasi didelės dovanos, prie kurių bus galima fotografuotis ir pasisemti puikių emocijų.

Žiemos švenčių dvasia atslinko ir į Lietuvos pajūrį – Klaipėdoje šiandien įžiebta Kalėdų eglė. Tradiciškai miestą papuošė žmonių padovanota gyva kalėdinė eglutė. Eglė tviska elegancija – ją puošia tik girliandos, o viršūnėje sužibo žvaigždė. Eglės viršūnėje sužibusios žvaigždės aukštis – 120 cm, ji pagaminta iš 10 mm skaidraus organinio stiklo inkrustuoto baltu organiniu stiklu su vidiniu LED pašvietimu.

„Pamačiau, kad žmonės piktinasi Vilniuje prie prekybos centro sužibusia Kalėdų egle, kuri prieš dvejus metus stovėjo Marijampolėje ir negaliu patikėti savo akimis – ar nebėra kitų problemų? Čia galima tik pasidžiaugti, o ne piktintis“, – rašo naujienų portalui tv3.lt laišką atsiuntusi skaitytoja Regina.

„Prieš porą dienų lankiausi Vilniaus „Akropolyje“, ten jau viskas šventiškai papuošta, bet pamačiusi eglutę noriu paklausti tik vieno klausimo – kodėl pas mus stovi sena Marijampolės eglė?“, – rašo naujienų portalui tv3.lt laišką atsiuntusi vilnietė Ilona. Atvykę su vyru dar nusistebėjom, kaip anksti papuošta eglė prie prekybos centro. Bet žiūrėjau, žiūrėjau į tą eglutę, kol supratau, kad ji man jau kažkur matyta, atrodo, net akyse stovi vaizdas, kad ją esu mačiusi.

Vilnius jau ruošiasi gražiausioms metų šventėms – Kalėdoms. Mieste jau kyla šventinio laikotarpio simboliu tapsianti kalėdinė eglutė, kurios įžiebimas įvyks gruodžio 1 dieną, 19.30 valandą. Mieste jau pradėti pasiruošimo šventiniam laikotarpiui darbai, kyla kalėdinės eglutės karkasas, vyksta pasiruošimas artėjančiai įžiebimo šventei. Neatsilieka ir Kaunas, čia taip pat jau kyla eglė ir šventinis miestelis.

Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija savo „Facebook“ paskyroje pranešė, jog artėjant šv. Kalėdoms pirmoji ponia Diana Nausėdienė pradeda tradicinę, jau trečius metus iš eilės rengiamą kalėdinių žaisliukų kūrimo akciją ir kviečia papuošti jais Prezidentūros kalėdinę eglę.

Kalėdų karštinė vilnija per pasaulio miestus. Graikijos sostinėje Atėnuose buvo įžiebta 21 metro kalėdinė eglė, kurią puošia 40 tūkstančių lempučių. Nušvito ir dar per šimtas miesto kvartalų. O Kolumbija šiais metais Kalėdoms puošiasi neįprastai – šalies sostinę padabino drugeliai, paukščiai ir vabzdžiai. Skambant kalėdinėms giesmėms, Sintagmos aikštėje Atėnuose įsižiebia kalėdinė žaliaskarė. 21 metrą siekianti gražuolė puošta net 40-čia tūkstančių LED lempučių – taip esą miestas taupo.

Kiekvienais metais artėjant gražiausioms žiemos šventėms JAV prezidento rezidencija – Baltieji rūmai – pasipuošia vis kitaip ir stebina lankytojus ypatingomis dekoracijomis.  Pirmoji ponia Jill Biden atskleidė, kad 2022 m. Baltųjų rūmų šventinio sezono tema – „Mes žmonės“. Prezidento namai per ateinančias savaites turėtų sulaukti 50 000 lankytojų, planuojama surengti 20 šventinių priėmimų, kurie įvyks pirmą kartą po pandemijos.

Panevėžys paskelbė švenčių laukimo pradžią – įžiebta Kalėdų eglė. Pagrindinis Kalėdų laukimo akcentas sužibo Laisvės aikštėje. Šiemet eglę papuošė trys besidriekiančios skraistės, viršūnėje sužibo žvaigždė. Jaukumo jausmą kuria daugybė lempučių ir žaislų.  Šalia veiks Kalėdinis paštas. Įdomiausia tai, kad į dėžutę įmetus savo laišką su slapčiausiu noru, ims skambėti muzika ir eglė sužibs papildomomis spalvomis.

Už lango jau kvepia Kalėdomis, todėl dabar puikus metas šventinę nuotaiką susikurti ir namuose. Pasirūpinti dekoracijomis, mielomis smulkmenomis ir pagrindiniu šventės simboliu – egle. Norint, kad kokybiška ir graži išsilaikytų iki pat Kalėdų, eglę reikia tinkamai prižiūrėti: eglei namie turi būti ne per karštą, ji turėtų būti nuolat drėkinama.

Didžiosios žiemos šventės be Kalėdų eglutės – ne šventės. Vis dėlto, išsirinkti gražią, sveiką ir ilgai spyglių nenumetančią eglutę gali būti tikras iššūkis. Dirbtinė ar nukirsta? Likus kelioms dienoms iki švenčių, reikia apsispręsti, kokią eglutę rinktis. Daugeliui atrodo, kad nukirstą medelį prižiūrėti yra labai keblu – juk tenka šluoti spyglius ir stebėti, kad jis per anksti nenudžiūtų.

Lapkričio 26-osios vakarą sostinės Katedros aikštėje įžiebta Kalėdų eglė – įspūdingo dydžio jubiliejinio torto formos meninė kompozicija „Su Gimtadieniu, Vilniau!“ kviečia visus metus švęsti sostinės 700-ąjį jubiliejų. Vilniaus Kalėdų eglė tampa kone pagrindiniu šventinio laikotarpio akcentu, kurį apžiūrėti traukia ne tik visi lietuviai, bet ir užsieniečiai. Pamatykite, kaip bėgant metams atrodė Vilniaus Kalėdų eglės.

Išaušus Kalėdų rytui Kauno Rotušės aikštėje besirinkę kauniečiai turėjo pajusti nemalonų déjà vu jausmą, kada prie pagrindinės miesto eglės suvažiavo specialiosios tarnybos. Laimei, rimtas pavojus šį kartą eglutei negrėsė. „Šiandien vėl Kauno eglutė svilo“, – rašė portalui „Kas vyksta Kaune“ nuotraukas atsiuntęs skaitytojas.

Ar jau papuošėte savo namus Kalėdų eglute? Jei ne, štai jums puikus įkvėpimas. Vokiečių pora namuose sukūrė tikrą Kalėdų karalystę. Juose net pusė tūkstančio kalėdinių eglučių. Vokiečiai sukūrė ne tik šventę sau ir kitiems, bet ir tapo pasaulio rekordininkais. „Sveiki, mano vardas Thomas Jerominas. Man 55-eri ir man priklauso pasaulio rekordas. Čia yra daugiausia papuoštų Kalėdų eglučių vienoje vietoje“, – pasakoja rekordininkas Thomas Jeromin.

Sekmadienio pavakarę buvo pabaigti Kėdainių miesto eglutės statybos ir puošimo darbai. Karkasinę žaliaskarę specialistai rinko ir puošė tris dienas – nuo penktadienio iki sekmadienio. Beje, tądien sėkmingai buvo išbandytos ir šventinės lemputės. Nekantriausi kraštiečiai jau keliauja prie eglutės, ją fotografuoja, grožisi ir vertina. Labiausiai žmonėms į akis krinta tai, kad eglutė yra padabinta senoviniais žibintais, o jos viršūnėje – didelė nykštuko kepurė.

Nors dar tik lapkričio pradžia, lietuviai jau žvalgosi, o ne vienas ir namo vežasi eglutes Kalėdoms. Verslininkai pasakoja, jog pardavė ir nukirstų eglių. Tiesa, ne visiems tokia ankstyva Kalėdų dvasia priimtina, žmonės sako, kad reikia laikytis tradicijų ir eglutes puošti prieš pat šventes. O uostamiesčio botanikos sodas žaliaskares vazonuose nuomoja, o po Kalėdų jos grįš atgal botanikų globai. Klaipėdos universiteto botanikos sodo darbuotojos vaikšto tarp vazonuose susodintų eglučių.

Kalėdos – kone pati magiškiausia šventė, suburianti šeimas ir apsupanti jaukumu gerumu. O kokios žiemos šventės be eglutės? Vis dažniau žmonės jų pirkti traukia į Šiaulius, kur įsikūręs Butavičių šeimos eglučių ūkis, kuriame kasmet pakvimpa Kalėdomis. Kalėdinės eglutės ūkyje atsirado prieš dešimtmetį, pradžia buvo nedrąsi, tačiau dabar pajusti šventinės nuotaikos žmonės renkasi čia.

Šalies miestuose ir miesteliuose dar labiau pakvipo artėjančiomis šventėmis. Žmonėms jau pradėtos dalyti eglių šakelės. Šiemet miškininkai dovanoja ne tik eglišakius, bet ir ekologiškus pApuošalus jiems – kankorėžius. Miškininkai giriasi šiemet išdalysią dar gausiau šakų dar daugiau šalies vietovių. Apie pusę dvyliktos Vilniuje šalia Prezidentūros rikiuojasi miškininkai ir tie, kas pusvalandį pasiryžę laukti, kol nemokamai bus pradėtos dalyti eglių šakos.

Artėjant didžiosioms šventėms naujos mados ir vėjai ne tik dėl Kūčių vakarienės, bet ir dalyje maldos namų. Vienos Rokiškio bažnyčios klebonas savo parapijiečiams Kūčioms paruošė neįtikėtiną staigmeną – Vatikano pavyzdžio įkvėptas bažnyčioje pastatė menišką prakartėlę iš smėlio. Tiesa, kol kas itin trapus kūrinys paslėptas po specialia širma, kad smalsūs lankytojai anksčiau laiko didžiulės skulptūros nenučiupinėtų.

Dėl Plungėje vykusio kalėdinės eglutės įžiebimo koncerto užvirė aistros. Atsirado pasipiktinusiųjų, kodėl populiarias dainas koncerte atlikusį Deivį norėta „pakišti“ po projekto „Filharmonija Plungėje“ vėliava. Skundas dėl to jau pasiekė ir 14 tūkstančių eurų minėtam projektui šiemet skyrusią Lietuvos kultūros tarybą. „Daugelis kitų projektų negauna valstybės finansavimo, nes nėra lėšų. Kodėl nėra? Nes dalį jų netikslingai pasiima regionų grietinėlė.

Pirmadienio rytą Kauno rajono Karmėlavos seniūnijos gyventojai pasigedo savo kalėdinės eglutės. Kaip pranešė Kauno apskrities policija, papuošta kalėdinė eglutė dingo iš namo kiemo. Gyventojams padaryta žala siekia 500 eurų.

Šeštadienį Vilniuje Katedros aikštėje įžiebta svarbiausia Lietuvos Kalėdų eglė. Šį kartą eglė Vilniaus širdyje gerokai skiriasi nuo ankstesnių pastaraisiais metais. Kompozicija „Laikas“ buvo laikoma paslaptyje iki eglės įžiebimo. Kalėdinės eglutės Vilniuje sumanymas geriausiai atsiskleidžia žiūrint į ją iš viršaus. Kviečiame pasigrožėti.

Kokią grėsmę namams kelia nelaistoma Kalėdų eglutė? Gaisrų statistika iškalbinga – nuo 2011 iki 2015-ųjų metų Jungtinėse Amerikose Valstijose kasmet sudega apie 200 namų. Viena pagrindinių gaisro priežasčių – išdžiūvusi eglutė. Atlikti tyrimai rodo, kad išdžiūvusi eglutė gali užsidegti greičiau nei laikraštis. JAV įsteigta Nacionalinė priešgaisrinės apsaugos asociacija atliko tyrimą, kuris parodė, kad sausai eglutei įsiplieksti ir sunaikinti visą kambarį neprireikia nė 30 sekundžių.

 Kalėdos, be jokių abejonių, yra populiariausia metų šventė. Tačiau kiek mes apie ją žinome? Ar bent įsivaizduojate, kas pirmasis papuošė kalėdinę eglutę? O kas išrado elektrines kalėdines lemputes? Šis sąrašiukas, kurį pateikia toptenz.net, supažindins su tikrai ne visiems žinomais faktais apie Kalėdas. 10. Pirmasis Kalėdų eglutę papuošė Martinas Liuteris Buvo manoma, kad pirmoji kada nors papuošta kalėdinė eglutė buvo Latvijos sostinėje Rygoje.

Papuošti darbo vietą kalėdiškai – kiekvienos įmonės užduotis prieš didžiąsias šventes. Nors spalvotomis girliandomis ir margais žaisliukais padabintas eglutes įvairiose šalies įstaigose galima išvysti jau gerą savaitę, Lietuvos policija savąją žaliaskarę spaudos centre papuošė tik dabar, o nuotraukomis su savo sekėjais pasidalino „Facebook'e“. „Nuostabaus ir stebuklingo kalėdinio laikotarpio laukimas peržengė ir Policijos departamento slenkstį.

Pagal senas tradicijas lietuviai Kalėdų eglutę ar eglių šakas puošia Kūčių dieną prieš vakarienę. Keliomis dienomis anksčiau miškininkai rengia akciją „Parsinešk Kalėdas į savo namus!“, kurios metu dovanos daugiau nei šimtą tūkstančių eglių šakų. Taip jie kviečia tausoti gamtą ir namuose vietoj nukirsto medelio puošti eglių šakas. Šeštus metus iš eilės organizuojama akcija vyks gruodžio 18 dieną nuo 13 valandos visoje Lietuvoje, didžiųjų miestų ir miestelių centrinėse aikštėse.

Oro pagalvės: Mercedes-Benz (1981)     Aspirinas: F. Bajeris (1897)     Automobilis: G. Daimleris (1886)     Bakteriologija: R. Kochas (1876)     Lustinė kortelė: J. Dethloffas (1969)     Knygų spausdinimas: J. Gutenbergas (1450)     Kalėdinė eglutė: G. Bakersas (1419)     Kompiuteris: G. Cūzė (1941)     Kontaktiniai lęšiai: A. E. Fickas (1887)     Sklandytuvas: O. Lilienthalis (1...

Kalėdinės eglutės nebeatrodo toks jau nekaltas medelis, kai buvo išsiaiškinta, kas slepiasi tarp jų spygliukų, rašo metro.co.uk. Apskaičiuota, kad viena kalėdinė eglutė globėjiškai priglaudžia iki 25 tūkst. įvairių vabalėlių: erkių, utėlių, kandžių ar vorų. Medžiuose žiemojantys vabzdžiai, atnešus juos į šiltas patalpas, pajunta pavasarį. Bergeno universiteto muziejaus mokslininkai išsiaiškino, kad dauguma atsibudusių erkių pasilieka medeliuose ir dėl maisto trūkumo galų gale žūsta.

Šių metų Kalėdinės eglutės įžiebimo ceremoniją Tbilisyje, Gruzijoje, papuošė unikali 3D projekcijų programa, kurią kūrė ir naujausių technologijų pagalba ant pastato paviršiaus perkėlė specialistai iš Lietuvos. Gruodžio 25-osios vakare pagrindinėje milijoninio miesto gatvėje susirinko daugiau nei 20  tūkst. žmonių, o tiesioginę renginio transliaciją galėjo stebėti bene visas Pietų Kaukazo regionas, teigiama bendrovės „PM screen“ pranešime.

Toks Kazuhiko Minawa, dirbantis Enošimos saloje (Japonija) pastatytame akvariume, sugalvojo, kaip apšviesti kalėdinę eglutę pasitelkus „žalią energiją“. Jis nenaudojo nei saulės, nei vėjo, nei bangų energijos – kitas atsinaujinančios energijos šaltinis buvo tiesiog po ranka. Tai elektrinis ungurys. Kaskart jam pajudėjus akvariume buvo generuojama 800 W elektros energijos, kuri elektrodais ir laidais buvo perduodama į kalėdinės eglutės girliandas.