kaip gydyti slogą

Dviejų ar trijų metų mažylis sloga gali sirgti net iki 10 kartų per metus. Tai tėvus tiesiog gali varyti iš proto, kelti nuovargį ir tokius klausimus, kaip „kodėl taip dažnai?“ ir „kodėl jis ištisai sloguoja“?. Į slogą reikėtų žiūrėti kaip į susirgimą, kurio metu vaikas jaučiasi ne kaip, todėl jam reikėtų padėti pasijusti kuo komfortiškiau.

Dažnai sakoma, kad vaikų sloga – ne liga. Taip, tai nėra liga, tai greičiau ligos simptomas ar nosies funkcijos sutrikimo požymis, tačiau tai nereiškia, kad nereikia kovoti su slogą sukėlusia priežastimi. Ignoruojama infekcinė sloga gali sukelti tokias komplikacijas kaip vidurinės ausies uždegimas ar net bronchitas, plaučių uždegimas, sinusitas ir t.t. Jei negydoma alerginė sloga, tuomet vaikas gali patirti nemažai kančių. Gali sutrikti jo miegas, mokymosi gabumai, kasdienė veikla.

Alerginė sloga vargina vis daugiau pasaulio gyventojų. Manoma, kad ji gali būti palietusi bent 25 procentus arba kas ketvirtą Europos gyventoją. Glumina ne tik tai, kad sergančiųjų kiekis nuolat auga, bet ir tai, kad šia varginančia ir gyvenimo kokybę menkinančia liga itin dažnai serga vaikai. Alerginė sloga paprastai prasideda būtent vaikystėje ir gali kamuoti praktiškai visą gyvenimą.

Vaikų sloga – dažniausia kūdikių, mažų vaikų, darželinukų ir ikimokyklinukų liga. Jos metu pažeidžiama nosies gleivinė, tiksliau, vystosi jos uždegimas, kurio metu pagausėja gleivių gamyba, paburksta nosies gleivinė, pasunkėja kvėpavimas. Ką vertėtų žinoti apie slogos gydymą ir kada jau reikėtų kreiptis į gydytojus?  Mažų vaikų slogos atsiradimas visai šeimai gali reikšti gana nelengvą laiką, nes sloguojančiam vaikui sunku ir valgyti, ir miegoti, ir žaisti.

Tas pirmasis suvokimas, kad vaikui „ir vėl sloga“, visuomet būna labai nemalonus. Iš karto aišku, kad laukia nelengvas metas – sudėtingesnės dienos ir naktys, kai vaikui dažnai kemšasi nosytė, jam sunku valgyti ir miegoti. Kuo mažesnis vaikas suserga sloga, tuo jam ji baisesnė – kūdikiai dar nemoka kvėpuoti pro burną, todėl su užsikimšusia nosimi jie valgyti ir miegoti tiesiog negali.

Sloga gali būti itin įkyri ir sugriauti visus planus. Dažniau ja serga vaikai, tačiau suaugusieji – tikrai ne išimtis. Raudona ir užgulta nosis, gausiai tekančios arba sunkiai pašalinamos tirštos gleivės, ašarojančios akys, pasunkėjęs kvėpavimas ir dėl slogos galintis kilti kosulys – varginantys ir gyvenimo džiaugsmą aptemdantys simptomai. Nepaisant to, kad ir gydoma, ir negydoma sloga gali praeiti per panašų laikotarpį, ją vis tiek reikėtų gydyti ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems.

Varvanti nosis – vienas pirmųjų bendrojo peršalimo simptomų. Tai gali būti ir atskira liga, ir vienas iš pagrindinės ligos, pavyzdžiui, gripo, simptomų. Sloga gali būti itin nemaloni ir varginanti, tad net ir suaugusiems jos norisi atsikratyti kaip galima greičiau.

Prasidėjęs rugsėjis kartu su savimi atsineša ne tik vėsesnius orus, bet ir rudeniškas ligas. Tai natūralu, nes po šiltų ir saulėtų orų reikia prisitaikyti prie naujų rudens oro sąlygų, o žmogaus organizmas gana jautriai reaguoja į sezonų kaitą.  Kokie pavojai mūsų tyko ir kaip apsisaugoti pasakojo šeimos gydytoja Aldona Bieliauskienė. Įžvelgė riziką Pasak gydytojos, didžiausia rizika ne besikeičiantys orai: „Mes lietuviai esame pripratę prie vėsių orų.

Norint išvengti rudeniškų ligų, būtina imtis profilaktinių priemonių nelaukiant, kol ligos paplis. Keičiantis orams, vis dažniau aplink save išgirstame ir pamatome šniurkščiojančių, kosėjančių, užkimusių ar kitaip peršalimo ligų kamuojamų žmonių. Turbūt daugelis iš mūsų tuomet tyliai pagalvojame, jog kažin ar pavyks mums patiems to išvengti.