kaguya

Audrų vandenynas Mėnulyje kadaise iš tiesų buvo okeanas. Tiesa, ne vandens, o skystos magmos – to okeano gylis siekė kelis šimtus kilometrų. Mėnulis, žinia, turi dvi puses. Regimoji visados atgręžta į Žemę, nematomoji – visada nusigręžusi nuo Žemės (kartais ji vadinama „tamsiąja“ Mėnulio puse, nors Saulė ją nušviečia nė kiek nerečiau nei regimąją pusę). Abi Mėnulio pusės stulbinamai skirtingos.

JAV išlaipino pirmą žmogų Mėnulyje, tačiau Rusijos mokslininkai ir kosmoso tyrinėtojai žvelgia į naują tikslą – įkurti ten koloniją. Žemės palydove atrasti vulkaniniai tuneliai galėtų tapti natūraliu prieglobsčiu pirmajai kolonijai, teigia kosmonautai ir mokslininkai.

Naujasis urano paplitimo Mėnulio paviršiuje atlasas tirpdo branduolinės pramonės viltis naudoti šiuos išteklius komerciniais tikslais. Šis atlasas, kuris buvo sudarytas remiantis Japonijos kosminio zondo „Kaguya“ atliktų Mėnulio tyrimų duomenimis, atskleidė, kad urano koncentracija Mėnulyje yra palyginti maža, tačiau padės įminti kai kurias Mėnulio susidarymo paslaptis, skelbia „Space.

Japonijos kosminis zondas „Kaguya“ Mėnulio paviršiuje aptiko atvirą 65 metrų skersmens angą, vedančią į mažiausiai 80 metrų gylyje esantį požeminį tunelį. Beveik 2 metus aplink Mėnulį skriejusio palydovo „Kaguya“ atsiųstas nuotraukas analizuojantys mokslininkai mano, kad šis tunelis gali vesti į dar didesnę požeminę olą. Anga į požemį buvo aptikta netoli seisminės veiklos požymiais išsiskiriančio Marius Hills regiono. Analizuojant nuotraukas nustatyta, kad anga yra 65 metrų skersmens.

„Kosminio tarano“ operacijos rezultatai užminė NASA keblią mįslę: nors LCROSS kosminis zondas įsirėžė į Mėnulį taip, kaip buvo numatyta, po smūgio turėjusio pakilti dulkių ir nuolaužų debesies Žemėje niekas nepamatė. Į Mėnulio Pietų ašigalio rajone esantį „Cabeus“ kraterį nuo NASA kosminio aparato LCROSS (Lunar Crater Observation and Sensing Satellite) atskirta raketos nešėjo pakopa „Centaur“ trenkėsi 9 010 km/h greičiu.

Rytoj 13.30 val. Lietuvos laiku į Mėnulį trenksis NASA kosminis zondas LCROSS. Šį vieną įspūdingiausių „kosminių fejerverkų“ stebės kosminių sekimo priemonių ir antžeminių observatorijų tinklas bei tūkstančiai astronomijos mėgėjų. Neturintys 10 – 12 colių skersmens teleskopų arba gyvenantys ten, kur Mėnulio stebėjimo sąlygos bus nepalankios, LCROSS (Lunar Crater Observation and Sensing Satellite) smūgį į Mėnulį galės stebėti internetu – NASA TV šį įvykį tiesiogiai transliuos savo svetainėje.

Kinija šiandien pranešė baigusi kurti 3D didelės raiškos Mėnulio paviršiaus žemėlapį. Tai laikoma dideliu žingsniu į priekį ruošiantis būsimosioms nusileidimo Mėnulyje misijoms, praneša „Physorg.com“. 2003 m. iškėlusi į kosmosą pirmąjį savo astronautą, Kinija siekia iki 2012 m. Mėnulyje nuleisti pirmąjį savo mėnuleigį, o apie 2020 m. išlaipinti jame savo astronautus.

Nauji Mėnulio paviršiaus stebėjimų duomenys privertė NASA pakeisti numatyto kosminio zondo LCROSS „taikinio“ koordinates. Dabar zondas įsirėš į prie Mėnulio pietų ašigalio esantį „Cabeus“ kraterį.

Japonijos mokslininkai pranešė, kad Mėnulį tyręs kosminis zondas „Kaguya“ jo paviršiuje aptiko urano. Tai pirmasis patikimas įrodymas, kad Mėnulio grunte esama šio radioaktyvaus elemento, skelbia „Space.com“. Apie šį atradimą buvo pranešta JAV vykusioje 40-ojoje Mėnulio ir planetų tyrimų konferencijoje bei leidinyje „Proceedings of the International Workshop Advances in Cosmic Ray Science“. NASA/Scanpix nuotr. Pasak „Space.