justinas urbanavičius

Ukrainos žvalgyba skelbia, kad Rusija gali įvykdyti teroro išpuolį Astravo atominėje elektrinėje (AE). Nesaugi atominė elektrinė yra vos už 40 kilometrų nuo Vilniaus. Ekspertų vertinimu, nelaimė Astrave prilygtų avarijoms Černobylyje ir Fukušimoje. Valdžios atstovai ramina, kad Lietuva pasirengusi, jei Astravo AE nutiktų nelaimė, ir yra paruošusi savąjį „branduolinį planą“. „Mes vis girdime ir žiniasklaidoje, ir visuomenėje, kad vyksta neramus stebėjimas. Matome, kas vyksta aplinkinėse šalyse.

Specialus TV3 Žinių reportažas iš Ukrainos Charkivo miesto. Pradėdamas invaziją, Putinas tikėjosi, kad jis pirmasis kris iš didžiųjų miestų, mat iki šiol charkiviečiai buvo laikomi prorusiškais. Tačiau miestas atsilaikė ir tapo pavyzdžiu Vilniui. Atstumas nuo Charkivo iki Rusijos sienos kone toks pat, kaip nuo Vilniaus iki Baltarusijos – keliasdešimt kilometrų.

Į Seimą grįžta alkoholis. Seimo valdyba atšaukė Valinsko laikų draudimą prekiauti parlamente svaigalais. Tą pasiūlė Seimo kancleris, nes tikisi, kad pelnas iš Seime išgerto alkoholio suvilios verslininkus ten gaminti ir užkandą bei kitą maistą parlamentarams, biurokratams bei jų svečiams.

Nepriklausomo elektros tiekėjo „Perlas Energija“ istorija parodė, kad elektros rinkos liberalizavimo procesas turi silpnų vietų. Politikai kalba, kad pats sprendimas yra naudingas, tiesiog nesužiūrėtas jo įgyvendinimas. Valdantieji tikina, kad gyventojai jau netrukus pajus liberalizacijos naudą. Tuo metu opozicija tvirtina, kad už energetikos ministras nesužiūrėjo šios situacijos, o Vyriausybė gyventojams turėtų kompensuoti per dideles elektros kainas.

Lietuvai atsisakius rusiškų dujų, kyla klausimas, kada mūsų šalis išsivaduos ir nuo rusiškos elektros. Politikai ir ekspertai teigia, kad Lietuva pastaraisiais metais mažino priklausomybę nuo Kremliaus šioje srityje, tačiau visiškai išsivaduoti neleidžia neužbaigtas sinchronizacijos projektas. Visgi jie gyventojus ramina: jei Kremlius savavališkai atjungtų Lietuvą nuo iš Maskvos valdomo energijos žiedo, paprastas vartotojas to net nepajustų.

Seimas raginamas nustatyti aiškesnę tvarką, kiek nuotekų su pavojingais teršalais nuo šių metų kovo bus galima išleisti į aplinką.    Aplinkos ministras Simonas Gentvilas įsitikinęs, kad  Vandens įstatymo pataisos išspręs vandentvarkos įmonių problemas, kai jos smarkiai baudžiamos už nedidelius pažeidimus. Tačiau kai kurie Seimo nariai kritikuoja pataisas ir teigia, kad jos sudarytų galimybę leisti į ežerus ir upes dar taršesnes nuotekas.

BDC Institute Su informatikos pasauliu mažai bendra turintiems žmonėms programuotojas – nesuvokiamais terminais kalbantis žmogus. 22 valandas per parą jis tūno prie kompiuterio ir neturi žalio supratimo apie muziką, sportą ar kitas gyvenimiškas sritis. Pasirodo, šie stereotipai geram programuotojui netinka. BDC institutas nutarė pasidomėti, kaip tapti geriausiu programuotoju. Patirtimi dalinasi trys IT specialistai: Simonas Jurkša, Justinas Urbanavičius ir Tadas Makčinskas.

(Papildyta 19:09 val.) Seimas ketina balsuoti dėl Aplinkos apsaugos komiteto vadovybės pasikeitimo. Šeštadienį paskutiniame pavasario sesijos Seimo plenariniame posėdyje parlamentarai ketina balsavimu apsispręsti dėl Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vadovo pasikeitimo. Seimas planuoja balsuoti dėl šio komiteto nario Justino Urbanavičius paskyrimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininku.

Seimo narys Justinas Urbanavičius ragina mokytis iš kaimynų latvių klaidų, o ne aklai pasitikint lipti ant to paties grėblio, kurį siūlo didieji perdirbėjai ir privatizuoti valstybinius miškus. Įgyvendinę panašias reformas mūsų kaimynai latviai šiandien griebiasi už galvų: jie jau svarsto, kaip atkurti buvusią sistemą, kaip atkurti iškirstus brandžius valstybinius miškus. Europos Sąjungos valstybėje valstybiniai miškai neprivatizuojami, priešingai - iš privačių miškų savininkų jie išperkami.