jurgita gustaitienė

Nuprausė katę ir ją įdėjo į elektrinę džiovyklę, toks vaizdo įrašas iš kačių prausimo ir šukavimo mokymų sukėlė gyvūnų teisių gynėjų ir jiems internete pritariančių pykčio bangą. Žmonės reikalauja bausti katę į džiovyklą įdėjusią specialistę – esą ji beorėje erdvėje turėjo prabūti kone pusvalandį. Tyrimą pradėjo ir Maisto ir veterinarijos tarnyba, surengė kirpėjų patikrinimą, tačiau žiauraus elgesio su kate nenustatė. Po prausimo katę į rankšluostį ir į elektrinę džiovyklę.

Kauno gyvūnų globėjai gelbsti didžiausią Lietuvos paukštį – jūrinį erelį. Padangių galiūnas atkeliavo iš Dzūkijos, jį nepaskrendantį žmonės aptiko Žuvinto biosferos rezervate. Įtarė, kad sužeistas. Tačiau aiškėja, kad padangių galiūnas greičiausiai apsinuodijęs švinu. Padangių galiūnas – jūrinis erelis – į Kauno gyvūnų globėjų rankas pateko iš Dzūkijos. Žmonės didingą paukštį išvydo ant žemės apatišką ir nepaskrendantį.

Už 5 milijonus eurų Sveikatos mokslų universitetas Kaune baigia statyti specialų laukinių gyvūnų globos centrą. Jame už milijoną eurų kasmet veterinarai žada gydyti ir globoti ne tik briedžius, elnius, gulbes ir kitus Lietuvos gyvūnus, bet ir dramblius, beždžiones, krokodilus, papūgas. Aplinkos ministras tvirtina, kad tokiame centre Lietuva vykdys tarptautinius įsipareigojimus saugoti laukinę fauną.

Žiemai pradėjus rodyti savo ragus ir nagus, į gyvūnų globos organizacijas pasipylė skambučiai, kad reikia gelbėti laukinius paukščius ir gyvūnus. Neva sušals ir numirs iš bado. Specialistai ir gamtininkai kategoriški: yra labai mažai išimčių, kuomet žmogus turi teisę kištis į laukinės gamtos procesus. Tad net jei matome sužeistą gyvūną – privalome palikti jį ten, kur radome. Net jei ir plyštų ir gailesčio širdis. Vilkaviškiečiui Donatui diena prasidėjo kiek neįprastai.

Artėjanti žiema kelia nerimą prieglaudoms. Gyvūnų globėjai sako, kad keturkojų turi gausybę, tačiau žmonės pastaruoju metu jų pasiimti į savus namus nedrįsta. Tad į pagalbą suskubo žinomi kauniečiai. Pristatydami jauno dizainerio kurtus rūbus žmonėms ir augintiniams jie kvietė aukoti daiktus ir lėšas prieglaudoms, ir ieškoti galimybių globoti gyvūnus.

Aplinkos apsaugos departamentas jau daugiau nei mėnesį ieško, kur perkelti kovą iš gyventojo paimtą invazinį vėžlį. Gyvūnas šiuo metu laikinai priglaustas priežiūros centre „Nuaras“. „Šiuo metu laukiama teismo nutarimo dėl vėžlio konfiskavimo įsiteisėjimo. Vėžlys saugus gyvūnų globos organizacijoje. Jam ieškoma saugių namų“, – BNS sakė departamento atstovas spaudai Arūnas Malinovskis. BNS kovo viduryje skelbė, kad „Nuaras“ laukia aplinkosaugininkų sprendimo, ką daryti su vėžliu.

Paskutiniu metu viešai nuvilnijusios istorijos dėl netinkamomis sąlygomis laikomų gyvūnų nelegaliuose veislynuose, sukrėtė tiek augintojų savininkus, tiek likusią visuomenės dalį. Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atstovų, šioje vietoje kaip niekad svarbus žmonių sąmoningumas ir tinkamas pasiruošimas, apsisprendus įsigyti gyvūną.

Nelegalias šunų fermas savaitgalį siaubusios gyvūnų gerovės organizacijos dabar kyla į kovą su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) ir dėl jos nekompetencijos kreipėsi net į Vyriausybę. Dėl gyvūnų kankinimo veiksmų imasi policija ir prokuratūra. Kas lemia tokį žiaurumą ir ko turime imtis, kad sustabdytume suįžūlėjusius šunų kankintojus, klausiame Gyvūnų globos ir kontrolės tarnybos direktorės Jurgitos Gustaitienės. Sveiki.

Gyvūnų globos namams Alytuje kaltinimai visiškai neglobėjišku elgesiu su gyvūnais. Iš darbo išėjusi moteris sako, kad čia gyvūnus žudo net eiliniai darbuotojai ir be jokios svarios priežasties. Gyvūnų globėjai kaltinimus neigia, esą beglobių eutanazijai skirti vaistai yra saugomi ir naudojami griežtai pagal instrukcijas, atsikratoma tik sergančiais ar agresyviais šunimis.