juk brunhilda

Stefanas Zweigas rašė, kad „devynioliktas šimtmetis šventai tikėjo iliuzija, jog racionalistiniu protu galima išspręsti visus konfliktus“ ir „kad mene galima vaizduoti tik tai, kas „jausminga“ ir „kilnu“*.   Matyt, nevertėtų abejoti, kad Richardas Wagneris taip pat buvo savo amžiaus vaikas ir savo operose vaizdavo taurius ir kilnaus jausmingumo vedamus herojus, žinoma, nekalbame apie „blogiukus“, kurie visuomet reikalingi atsvarai.