jt

Dėl Rusijos karo Ukrainoje visame pasaulyje priverstinai perkeltų asmenų skaičiui pirmą kartą viršijus 100 mln., Jungtinės Tautos ketvirtadienį įspėjo, kad šio karo nulemta bado krizė pabėgėlių skaičių gali dar labai smarkiai padidinti. Pastangos spręsti pasaulinę maisto krizę, kurią labai pakurstė Rusijos invazija į Ukrainą, yra „pirmaeilės svarbos... siekiant išvengti didesnio migruojančių žmonių skaičiaus“, reporteriams sakė JT pabėgėlių reikalų agentūros UNHCR vadovas Filippo Grandi.

Ukrainiečių vaikai neturėtų būti įvaikinami Rusijoje, į kurią nuo Maskvos invazijos vasario 24-ąją, kaip manoma, išvežta keli tūkstančiai nepilnamečių, antradienį sakė Jungtinių Tautų pareigūnė. „Mes kartojame, taip pat ir Rusijos Federacijai, kad niekada neturėtų būti įvaikinama ekstremalių situacijų metu ir iškart po jų“, – reporteriams sakė Jungtinių Tautų vaikų agentūros UNICEF direktorė Europai ir Centrinei Azijai Afshan Khan.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį perspėjo dėl realios rizikos, kad beždžionių raupai gali įsitvirtinti šalyse, kur anksčiau ši liga nebuvo laikoma endemine ir kur jau patvirtinta daugiau nei tūkstantis šios ligos atvejų. PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas vis tik pareiškė, kad JT agentūra nerekomenduoja masiškai skiepytis nuo šio viruso. Jis pridūrė, kad kol kas mirčių atvejų ligos protrūkio vietose neregistruota.

Ukrainoje tebėra paplitęs seksualinis smurtas, o sunki humanitarinė padėtis karo draskomoje šalyje virsta „prekybos žmonėmis krize“, pirmadienį pareiškė Jungtinių Tautų specialioji pasiuntinė seksualinio smurto konfliktų metu klausimais. Pramila Patten pareiškė JT Saugumo Tarybai, kad šios institucijos rezoliucijos, skirtos užkirsti kelią žaginimui ir kitiems seksualiniams išpuoliams konfliktų metu, neatitinka tikrovės, kurioje atsiduria pažeidžiamiausieji – moterys ir vaikai.

Jungtinės Tautos penktadienį pareiškė, kad jau 100 dienų trunkančiame Rusijos kare prieš Ukrainą „laimėtojų nebus“, Maskvos pajėgoms toliau veržiantis gilyn į Ukrainos rytinį Donbaso regioną. „Šiame kare laimėtojų nėra ir nebus. Šimtą dienų matome, kas prarandama: gyvybės, namai, darbo vietos ir perspektyvos“, – sakoma JT krizių koordinatoriaus Ukrainoje Amino Awado pareiškime.

Vienas Rusijos diplomatijos veteranas, dirbęs šalies atstovybėje prie Jungtinių Tautų būstinės Ženevoje, paskelbė atsistatydinantis ir išsiuntė laišką kolegoms iš kitų šalių, kuriuo pasmerkė prezidento Vladimiro Putino „agresyvų karą“ Ukrainoje. Laiške, išsiųstame pirmadienį ryte, 41 metų Borisas Bondarevas patvirtino atsistatydinantis. Kiek anksčiau vienas diplomatinis pareigūnas perdavė naujienų agentūrai AP B. Bondarevo pareiškimą anglų kalba.

Jungtinių Tautų AIDS programa (UNAIDS) sekmadienį kai kuriuos reportažus apie beždžionių raupų virusą pavadino rasistiniais ir homofobiškais, įspėdama, kad jie didina stigmatizaciją ir trukdo kovoti su išsiplėtusiu ligos protrūkiu. Anot UNAIDS, „reikšminga dalis“ naujausių beždžionių raupų atvejų nustatyta tarp gėjų, biseksualių ir kitų vyrų, turinčių lytinių santykių su kitais vyrais.

Dėl Rusijos karo Ukrainoje visame pasaulyje priverstinai perkeltų asmenų skaičius pirmą kartą viršijo 100 mln., pirmadienį pranešė Jungtinės Tautos. „Dėl karo Ukrainoje ir kitų kruvinų konfliktų žmonių, priverstų bėgti nuo konfliktų, smurto, žmogaus teisių pažeidimų ir persekiojimo skaičius pirmą kartą istorijoje perkopė stulbinančią 100 mln. ribą“, – nurodė JT pabėgėlių reikalų agentūra UNHCR.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, dalyvaudama Jungtinių Tautų (JT) Tarptautiniame migracijos peržiūros forume, pasmerkė Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą ir ragino Rusiją ir Baltarusiją gerbti ir laikytis tarptautinės teisės. „Pastarasis laikas pažymėtas dramatiškų geopolitinių pokyčių. Dėl surengtos hibridinės atakos prieš Europos Sąjungą tūkstančiai nekaltų žmonių tapo Baltarusijos režimo įrankiu politiniam spaudimui naudoti.

Jungtinės Tautos antradienį skelbė pavojų dėl to, kaip Šiaurės Korėjos atsakas į didelį COVID-19 protrūkį paveiks žmogaus teises. Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas, sukritikavęs šalies institucijų atsaką į protrūkį, įsakė visoje šalyje įvesti karantinus, siekiant sulėtinti infekcijos plitimą tarp neskiepytų gyventojų, ir nurodė kariuomenei padėti platinti vaistus.

Rusų kariai išprievartavo 11 metų amžiaus berniuką matant jo mamai. Berniukas yra toks psichologiškai sutraumuotas, kad nuo tos akimirkos bendrauja tik piešiniais. Šią rusų karių žiaurumą įrodančią istoriją papasakojo Ukrainos užsienio reikalų ministro pavaduotoja Emine Džaparova. Ketvirtadienį ji kalbėjo JT Žmogaus teisių tarybos posėdyje. Kreipdamasi į tarybą ji pareiškė, kad ukrainiečiai jau išgyveno „10 siaubo savaičių“, praneša AFP.

Baltijos šalys ragina Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybą, JT valstybių bendruomenę bei atsakingas JT agentūras užtikrinti saugų ukrainietiškų grūdų gabenimą iš Rusijos užgrobtų ir blokuojamų Ukrainos jūros uostų.

Ketvirtadienį Kyjive viešint JT generaliniam sekretoriui Antonio Guterres, mieste nugriaudėjo du galingi sprogimai. Ukrainos atstovai teigia, kad sprogimai nugriaudėjo miestą apšaudžius Rusijos pajėgoms. Skelbiama, kad Rusija į Kyjivą paleido tris raketas, tačiau viena buvo numušta.  Netrukus šalies politikai pasmerkė Rusijos žingsnį surengti ataką būtent šiuo metu. Ketvirtadienį vakare pranešta, kad Rusijos pajėgos apšaudė Kyjivą.

Jungtinės Tautos paskelbė, kad jų humanitarinis biuras mobilizuoja patyrusią komandą iš viso pasaulio sudėtingai civilių evakuacijai iš Mariupolio metalurgijos gamyklos koordinuoti.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas trečiadienį pranešė atvykęs į Kyjivą po derybų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu Maskvoje. „Apsilankęs Maskvoje aš atvykau į Ukrainą. Mes tęsime savo darbą, siekdami plėsti humanitarinę paramą ir užtikrinti civilių gyventojų evakuaciją iš konflikto zonų. Kuo greičiau baigsis šis karas, tuo geriau – Ukrainai, Rusijai ir visam pasauliui“, – savo oficialioje paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“ parašė JT vadovas.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas, antradienį atvykęs vizito į Maskvą, pareiškė ieškantis būdų kuo greičiau nutraukti kautynes Ukrainoje. „Esame labai suinteresuoti rasti būdų sudaryti sąlygas veiksmingam dialogui, sudaryti sąlygas kaip įmanoma greičiau nutraukti ugnį, sudaryti sąlygas taikiam sprendimui“, – sakė A. Guterresas derybų su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu pradžioje.

193 Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos valstybės antradienį balsuos dėl rezoliucijos, pagal kurią penkios nuolatinės Saugumo Tarybos narės turės ateityje pagrįsti savo veto naudojimą. Diskusijos apie veto reformą vyksta retai ir būna prieštaringos, tačiau jas atgaivino Rusijos invazija į Ukrainą.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas paprašė susitikimų su Rusijos ir Ukrainos prezidentais jų šalių sostinėse, trečiadienį pranešė JT atstovas. Tęsiantis karui Ukrainoje, A. Guterresas antradienį išsiuntė laiškus su atitinkamais prašymais Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir Ukrainos lyderiui Volodymyrui Zelenskiui, sakė JT atstovas spaudai Stephane'as Dujarricas.

Jau daugiau kaip penki milijonai ukrainiečių pabėgo iš savo šalies nuo Rusijos karinės invazijos pradžios, rodo trečiadienį paskelbti Jungtinių Tautų duomenys apie sparčiausiai nuo Antrojo pasaulinio karo Europoje besivystančią pabėgėlių krizę. JT pabėgėlių reikalų agentūra UNHCR nurodė, kad nuo vasario 24 dienos, kai į Ukrainą įsiveržė Rusijos pajėgos, savo šalį paliko 5 034 439 ukrainiečiai.

Iš Ukrainos per pastarąją parą išvyko daugiau nei 40 tūkst. pabėgėlių, trečiadienį pranešė Jungtinės Tautos, įspėdamos, kad pažeidžiamas moteris ir vaikus pakeliui siekia išnaudoti prekeiviai žmonėmis. JT pabėgėlių reikalų agentūra UNHCR informavo, kad nuo Rusijos įsiveržimo pradžios vasario 24-ąją, pabėgo iš viso 4 656 509 ukrainiečiai – 40 679 žmonėmis daugiau nei antradienį. Apie 90 proc.

Iš Ukrainos per praėjusią parą pabėgo beveik 45 tūkst. žmonių, bet daug kitų ukrainiečių yra įstrigę savo regionuose ar bando išlaukti karo pabaigos, pirmadienį paskelbė Jungtinės Tautos. JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR) pranešė, kad nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios – vasario 24-osios – iš šalies pabėgo 4 547 735 ukrainiečiai. Nuo sekmadienio šis skaičius padidėjo 44 781. Tokio pabėgėlių antplūdžio Europa nematė nuo Antrojo pasaulinio karo. Apie 90 proc.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios iš šalies pabėgo daugiau kaip 4,4 mln. žmonių, rodo Jungtinių Tautų šeštadienį paskelbti duomenys. Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR) pranešė, kad iš Ukrainos jau pasitraukė 4 441 663 žmonės – 59 347 daugiau nei ankstesnę parą. Tokio pabėgėlių antplūdžio Europa nematė nuo Antrojo pasaulinio karo. Apie 90 proc. iš Ukrainos išvykusių pabėgėlių yra moterys ir vaikai.

Rusijos narystės Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių taryboje suspendavimą Užsienio reikalų ministerija vertina kaip principingą atsaką į Kremliaus karo nusikaltimus Ukrainoje. JT Generalinė Asamblėja ketvirtadienį pritarė Rusijos narystės stabdymui, 93 šalims balsavus „už“, 24 – „prieš“, ir dar 58 susilaikius.

Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja ketvirtadienį nubalsavo už Rusijos narystės Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryboje sustabdymą, reaguojant į Maskvos invaziją į Ukrainą. Sprendimas priimtas 93 šalims balsavus „už“, 24 – „prieš“, ir dar 58 susilaikius. Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė pirmadienį paskelbė, kad planuoja siekti Rusijos narystės JT Žmogaus teisių taryboje sustabdymo, iškilus įrodymams, kad rusų pajėgos Ukrainos Bučos miestelyje vykdė masines egzekucijas.

Vyriausybė trečiadienį pritarė buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo kandidatūrai į Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių komitetą 2023-2026 metų kadencijai. Taip pat Užsienio reikalų ministerijai kartu su kitomis atsakingomis institucijomis pavesta vykdyti rinkimų kampaniją. JT Žmogaus Teisių komitetas yra iš nepriklausomų ekspertų susidedanti institucija. Jos nariai stebi, kaip šalys narės laikosi Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pagrįstai kelia klausimus dėl Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos ateities, kritikuodamas jos reakciją į Rusijos karą prieš Ukrainą. „Ukrainos prezidentas V. Zelenskis teisus, keldamas šituos klausimus, ypač dėl JT Saugumo Tarybos.

Vienas aukšto rango Jungtinių Tautų pareigūnas šį savaitgalį apsilankys Maskvoje ir mėgins susitarti dėl „humanitarinių paliaubų“ Ukrainoje, penktadienį pranešė JT vadovas Antonio Guterresas. Generalinis sekretorius sakė, kad jo pavaduotojas humanitariniams reikalams Martinas Griffithsas sekmadienį išskris į Maskvą, o vėliau aplankys Kyjivą.

Rusija antradienį JT Saugumo Taryboje sulaukė kaltinimų sukėlus „pasaulinę maisto krizę“, o žmonėms – „bado“ pavojų, pradėdama karą Ukrainoje, vienoje pagrindinių grūdų eksportuotojų. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „pradėjo šį karą. Vladimiras Putinas sukūrė šią pasaulinę maisto krizę. Ir jis yra tas, kuris gali ją sustabdyti“, JT Saugumo Tarybos posėdyje, skirtame humanitarinei situacijai Ukrainoje aptarti, pareiškė JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Wendy Sherman.

Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) prognozuoja, jog Rusijos karas Ukrainoje, abiems šioms valstybėms esant svarbiomis žemės ūkio produkcijos bei maisto produktų gamintojoms ir eksportuotojoms, turės svarų neigiamą poveikį pasaulinėms maisto kainoms.

Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja ketvirtadienį priėmė naują teisiškai neįpareigojančią rezoliuciją, kurioje reikalaujama nedelsiant nutraukti Rusijos karą Ukrainoje. Per balsavimą JT būstinėje Niujorke 140 šalių balsavo už, 38 susilaikė, o penkios pasisakė prieš šį dokumentą. Kovo 2 dieną JT buvo priimta kita rezoliucija, kuria taip pat reikalaujama, kad Rusija nedelsdama nutrauktų jėgos naudojimą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį kreipdamasis į Japonijos parlamentą sakė, kad Jungtinėms Tautoms nepavyko imtis veiksmų dėl karo jo šalyje ir kad organizacijai reikia reformų, be to, ragino didinti spaudimą Rusijai. JT galimybes veikti riboja tai, kad Rusija yra nuolatinė Saugumo Tarybos narė, turi veto teisę ir iš esmės blokuoja pasmerkimą ar veiksmus dėl Maskvos invazijos į Ukrainą. „Nefunkcionavo nei Jungtinės Tautos, nei JT Saugumo Taryba.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios šalį jau paliko daugiau kaip 3,5 mln. žmonių, ir ši pabėgėlių krizė Europoje yra didžiausia nuo Antrojo pasaulinio karo.  Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR)  antradienį informavo, kad iš Ukrainos jau pasitraukė 3,53 mln. žmonių, didžioji dalis – į kaimyninę Lenkiją.  Pasak UNHCR, į Lenkiją jau atvyko per 2,1 mln. pabėgėlių, į Rumuniją – daugiau kaip 540 tūkst., į Moldovą – per 367 tūkstančius.

Rusijos narystė Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių taryboje turi būti sustabdyta, po prezidento Gitano Nausėdos pokalbio telefonu su JT generaliniu sekretoriumi Antoniju Guterresu pranešė prezidentūra. „Putinas negailestingai griauna miestus Ukrainoje, lieja civilių kraują ir visiškai ignoruoja humanitarinę teisę. Šie brutalūs karo nusikaltimai turi būti fiksuojami ir atitinkamai vertinami.

Jungtinių Tautų aukščiausios instancijos teismas trečiadienį liepė Rusijai sustabdyti invaziją į Ukrainą ir pareiškė esąs „itin susirūpinęs“ dėl Maskvos naudojamos jėgos. „Rusijos Federacija turi nedelsdama sustabdyti karines operacijas, kurias ji pradėjo vasario 24 dieną Ukrainos teritorijoje“, kol bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje, per Hagoje įsikūrusio Tarptautinio Teisingumo Teismo (TTT) posėdį kalbėjo teisėja Joan Donoghue.

Rusijos invazija Ukrainoje neturėtų priversti pasaulio pamiršti Afganistaną, antradienį pareiškė Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų komisaras ir įspėjo, kad gali būti labai rizikinga ignoruoti humanitarinius poreikius. JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro (UNHCR) vadovas Filippo Grandi, atvykęs į Afganistaną keturių dienų vizito, sakė, kad tarptautinė bendrija turi toliau palaikyti ryšius su Talibanu, nes šaliai gyvybiškai reikalinga humanitarinė pagalba.

Jungtinių Tautų aukščiausios instancijos teismas trečiadienį paskelbs sprendimą dėl skubaus Ukrainos prašymo įpareigoti Rusiją nedelsiant nutraukti savo invaziją į Ukrainą, Kyjivui tvirtinant, kad Maskva melagingai apkaltino savo provakarietišką kaimynę genocidu, siekdama pateisinti karą. Tarptautinis Teisingumo Teismas (TTT) savo sprendimą skelbs 15 val. Grinvičo (17 val. Lietuvos) laiku Hagoje. Ukraina skubos tvarka kreipėsi į TTT netrukus po to, kai Rusija vasario 24 dieną užpuolė šalį.

Ukraina penktadienį informavo Tarptautinę atominės energijos agentūrą (TATENA), kad technikų brigados pradėjo remontuoti pažeistas elektros linijas, kuriomis energija tiekiamą nebeveikiančiai Černobylio atominei elektrinei, pranešė Jungtinių Tautų agentūra.

Kremliaus pajėgoms vis smarkiau bombarduojant Ukrainą, Jungtinės Tautos penktadienį įspėjo Rusiją, kad atakos prieš civilius gyventojus yra uždraustos ir gali būti pripažintos karo nusikaltimais. JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR) penktadienį pareiškė esantis labai susirūpinęs dėl didėjančio aukų skaičiaus konflikte, prasidėjusio Rusijai vasario 24 dieną pasiuntus savo pajėgas į Ukrainą.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas antradienį sakė abejojantis, ar Rusija nusipelnė likti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nuolatine nare po Maskvos invazijos į Ukrainą. "Galima pagrįstai klausti, ar JT valstybei narei, kuri mėgina užimti kitą JT valstybę narę, vykdydama šiurpius žmogaus teisių pažeidimus ir keldama didžiules humanitarines kančias, turėtų būti leista likti šioje Taryboje", - jis sakė kreipdamasis vaizdo ryšiu į JT aukščiausiąją žmogaus teisių instituciją Ženevoje.

Ukrainos pareigūnai paviešino širdį draskančius paskutiniuosius susirašinėjimus, kuriuos tariamai siuntė Rusijos kareivis savo motinai prieš žūdamas mūšyje. Ukrainos saugumo tarnyba pirmadienį paskelbė nenustatyto kareivio žinutes, Rusijos kariniams veiksmams Ukrainoje tęsiantis jau penktą dieną, praneša independent.co.uk. Paviešino žinutes „Aš bijau, mes puolame visus, net civilius, – rusiškai rašė kareivis.

Per penkias dienas nuo Rusijos invazijos pradžios iš Ukrainos pabėgo daugiau nei pusė milijono žmonių, pusė jų – į kaimyninę Lenkiją, pirmadienį pranešė Jungtinės Tautos. „Iki šiol iš Ukrainos į kaimynines šalis pabėgo daugiau kaip 500 tūkst. pabėgėlių“, – tviteryje paskelbė JT pabėgėlių reikalų komisaras Filippo Grandi.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį paragino tarptautines organizacijas, įskaitant ir Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių tarybą, dėl karo Ukrainoje veikti ryžtingiau. „Negalime tyliai stebėti, kaip žmogaus teisės tampa karinės intervencijos įkaitėmis. Tarptautinės organizacijos, ypač Žmogaus teisių taryba, turi stiprinti savo pastangas.

Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba pirmadienį nubalsavo už Kijevo siūlymą surengti skubius debatus Ženevoje dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, tarptautinei bendruomenei smerkiant Maskvos karinį puolimą. Už tokią iniciatyvą nubalsavo 29 iš 47 tarybos narių, prieš buvo penkios, įskaitant Rusiją ir Kiniją, o 13 susilaikė. Prieš balsavimą Ukrainos ambasadorė Ženevoje Jevhenija Filipenko pavadino Rusijos veiksmus išpuoliu prieš visą tarptautinę bendruomenę.

Rusija pirmadienį sužinos, kokia izoliuota ji yra pasaulio arenoje, Jungtinėms Tautoms rengiant retą neeilinę Generalinės Asamblėjos sesiją, kurioje bus svarstoma, ar pasmerkti Maskvos invaziją į Ukrainą. Visos 193 narės galės išsakyti savo nuomonę, kai pasaulinė institucija spręs, ar pritarti rezoliucijai, kuria smerkiama Rusijos „neišprovokuota ginkluota agresija“ Ukrainoje ir reikalaujama nedelsiant išvesti pajėgas. Tokia neeilinė sesija šaukiama tik 11-ą kartą JT istorijoje.

Ambasadoriai susirinko į neeilinę sesiją pasmerkti Rusiją, tačiau Maskva atšovė, kaltindama JAV ir Vakarus „ginklų įgrūdimu“ į Ukrainą. JT Saugumo Tarybos nariai turėjo vieną aiškią žinutę Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui: mes žinome, ką tu ketini daryti, ir tu turi sustabdyti tai dabar.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pirmadienį paragino Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nares nedelsiant apsvarstyti priemones užtikrinti jo šalies saugumą, remiantis 1994 metų Budapešto memorandumu, iškilus Rusijos įsiveržimo grėsmei.

Šiaurės Korėja toliau vagia šimtus milijonų dolerių iš finansinių institucijų, kriptovaliutos firmų ir valiutos keityklų, o šie pinigai yra svarbus šalies branduolinių ginklų ir raketų programų finansavimo šaltinis, sakoma Jungtinių Tautų ekspertų ataskaitoje. Pasak ekspertų komisijos, viena kažkurios šalies vyriausybė pranešė, kad Šiaurės Korėjos „kibernetiniai veikėjai nuo 2020 metų iki 2021 metų vidurio pavogė daugiau kaip 50 mln. dolerių (43,6 mln.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas Pekine susirinkusiems lyderiams pareiškė besitikįs, kad Pekinas leis Jungtinių Tautų vyriausiajai žmogaus teisių komisarei Michelle Bachelet surengti „įtikinimą“ vizitą Kinijoje ir taip pat leis jai apsilankyti daug klausimų keliančiame Sindziango regione, šeštadienį nurodė jo atstovas.

Jungtinės Valstijos paprašė ketvirtadienį sušaukti nepaprastąjį Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį dėl Šiaurės Korėjos, kuri praėjusį savaitgalį paleido galingiausią nuo 2017 metų raketą, antradienį pranešė diplomatiniai šaltiniai. Numatoma, kad posėdis vyks už uždarų durų. Rusija, vasario mėnesį pirmininkaujanti JT Saugumo Tarybai, turi patvirtinti laiką. „Tikrai tikimės, kad Taryba galės kalbėti vienu balsu“ paskelbdama pareiškimą, sakė su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs diplomatas.