jonas rimantas dagys

Nebūtų šeimos – nebūtų ir valstybės. Tai paprasta visiems žinoma tiesa, kurios vedami parlamentarai dar kartą siekia įtvirtinti šeimos stiprinimą įstatymu. Dar pernai įregistruotame įstatyme, kurį nugesino ginčai, siūloma kurti plataus masto valstybės politiką, padėsiančią užtikrinti visapusišką pagalbą šeimoms. Psichologai šią iniciatyvą vertina palankiai, bet vardija sritis, kuriose dar galima tobulėti.

Trečiadienį Antikorupcijos komisija (AK) svarstė, kaip reaguoti į Seimo Etikos ir procedūrų komisijos (EPK) išvadas, kurios buvo priimtos gegužės 9 dieną, kai buvo nustatyta, kad AK viršijo savo įgaliojimus ir netgi pažeidė valstybinės paslapties įstatymą. Žilvinas Šilgalis siūlė nereaguoti į šias išvadas apskritai, nes atėjo laikas baigti žaisti futbolą. Pasak jo, AK turi specialų įstatymą, kurio vadovaudamasi priėmė išvadas, jas priėmė 8 komisijos nariai iš keturių frakcijų.

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Audrius Endzinas ir frakcijos narys Petras Auštrevičius įregistravo pasiūlymą Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymui, kuriame numatyta, jog asmenys, esantys motinystės ar tėvystės atostogose, galėtų dirbti ir neprarasti pašalpos. "Įvertinus tai, kad numatyta sumažinti motinystės (tėvystės) pašalpų "lubas", siūlome, kad draudžiamųjų pajamų gavimas vaiko priežiūros atostogų metu neturėtų įtakos pašalpos mokėjimui.

Seimas antradienį po svarstymo nepritarė socialdemokratų siūlymui sugrąžinti galiojusią „vaiko pinigų“ mokėjimo iki 18 metų tvarką. Už atitinkamas Išmokų vaikams įstatymo pataisas balsavo 45 Seimo nariai, prieš - 7, o susilaikė 49 parlamentarai. Seimas projektą vėl atidavė tobulinti Socialinių reikalų ir darbo komitetui. Pataisomis siūlyta „vaiko pinigus“ mokėti kiekvienam vaikui, nepriklausomai nuo šeimos pajamų dydžio.

Parlamento darbo grupė antradienį nesugebėjo apsispręsti, kaip geriau didinti mokytojų atlyginimus. Šeši grupės nariai pasisakė už vieną variantą, dar tiek pat -už kitą, o vienas nepritarė jokiam. Į tribūną išėjęs darbo grupės koordinatorius valstietis liaudininkas Virginijus Domarkas pradėjo pristatinėti vieną projektą, tačiau grupės narys konservatorius Jonas Rimantas Dagys pradėjo prieštarauti, kad pristatinėjamas ne tas projektas.

Seimas ketvirtadienį priėmė Fiskalinės drausmės įstatymą, įpareigojantį valdžios sektoriaus finansus tvarkyti taip, kad biudžetas būtų perteklinis arba artimas subalansuotam. Už balsavo 63 Seimo nariai, prieš - 9, susilaikė 9 parlamentarai. Tikimasi, kad įstatymas leis griežčiau laikytis vieno iš Mastrichto sutarties kriterijaus - riboti iždo deficitą. Šis kriterijus įpareigoja valstybes išlaikyti ne didesnį kaip 3 proc. bendrojo vidaus produkto valdžios sektoriaus deficitą.