jonas noreika

Tęsiant viešųjų erdvių desovietizaciją ekspertų komisija rekomenduoja pervadinti rašytojo ir sovietų veikėjo Liudo Giros gatves, vertinant poetės Salomėjos Nėries ir karininko Jono Noreikos-generolo Vėtros veiklą padaryta pertrauka.

Vilniaus apygardos teismas atsisakė priimti JAV gyvenančio aktyvisto Granto Gochino ieškinį Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui dėl Jono Noreikos veiklos Antrojo pasaulinio karo metais vertinimo.  Ieškiniu G. Gochinas siekia pripažinti neteisėtomis ir panaikinti kelias centro publikuotas pažymas apie J. Noreiką.  Jungtinėse Valstijose gyvenančio Lietuvos piliečio ieškinį pirmą kartą priimti atsisakė Vilniaus miesto apylinkės teismas birželio 8 dieną.

Lietuvoje kilus skandalui dėl žydų siuntimo į getus, kilo klausimas ir dėl to, ar žmonės suvokė, kad siunčia žydus į mirtį. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pateikė savo išvadas: 1941-aisiais žmonės negalėjo žinoti, kad getai yra koncentracijos centrų dalis.  Net ir šių dienų ekspertai pažymi, kad getų sąvoka vis dar kelia sumaištį dėl savo daugialypės reikšmės.

Naujausia Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) medžiaga, kurioje Jonas Noreika įvardijamas kaip žydų gelbėjimo tinklo organizatorius, Vilniaus merui Remigijui Šimašiui kelia abejonių. R. Šimašius sako išsamiai susipažinęs su naujausia pažyma – jo nuomone, tai prieštarauja anksčiau savivaldybei siųstai LGGRTC pozicijai.

Vilniaus apygardos teismas penktadienį nusprendė sušvelninti Stanislovui Tomui skirtą bausmę dėl atminimo lentos Jonai Noreikai sudaužymo ir 50 dienų areštą pakeitė laisvės apribojimu.  Teismo sprendimu, S. Tomas aštuonis mėnesius negalės be pareigūnų žinios keisti gyvenamosios vietos ir turės atlyginti daugiau kaip 2 tūkst. eurų žalą Vilniaus miesto savivaldybei.

Savavališkai pakabinta, naujoji Jono Noreikos – Generolo Vėtros atminimo lenta toliau kabės ant Vrublevsių bibliotekos sienos. Atminimo klausimą sprendžiantys Seimo nariai, bibliotekos atstovai ir kultūros paveldo departamentas daro pertrauką. Esą susipriešinimą visuomenėje keliančios lentos likimas bus sprendžiamas tik tada, kai Vyriausiasis administracinis teismas galutinai įvertins Generolo Vėtros biografiją ir pateiks savo vertinimą.

Lietuvoje neturėtų būti vieningos istorijos politikos, diktuojamos iš vieno centro, kuriuo sektų savivaldybės, teigia istorikas Alvydas Nikžentaitis. Tai jis žurnalistams pirmadienį Prezidentūroje sakė po ekspertų diskusijų apie istorinę atmintį ir jos įprasminimą. Prezidentūra apie G. Nausėdos iniciatyvą pasiūlyti Seimui nustatyti vieningas gaires istorinei atminčiai įprasminti informavo praėjusią savaitę.

Prieš savaitę nukabinta atminimo lenta Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai miesto gatvėse atgimė plakatų pavidalu. Be to, ant Vilniuje esančio paminklo rašytojui Petrui Cvirka trumpam užkabinta lentelė su užrašu „Drauge Šimašiau, didžiuojuosi“. Įvairiose Vilniaus vietose, taip pat ir ant Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos, kur dar prieš savaitę kabėjo atminimo lenta Jonui Noreikai, klijuojami plakai su lentos atvaizdu.

Keliolika protestuotojų šeštadienio pavakarę susirinko prie Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos, protestuodami prieš Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus sprendimą nuimti generolo Jono Noreikos atminimo lentą. Vienas piketuotojų Sakalas Gorodeckis priminė, kad jo tėvas Stasys Gorodeckis su J. Noreika kartu kūrė prieš sovietų okupaciją kovojusią organizaciją – Lietuvių Tautinę Tarybą, posėdžiavo Mokslų akademijos bibliotekos pastate 1945-aisiais.