jonai

Smagus prieššventinis šurmulys Aukštaitijos turguje. Joninių proga čia prekystaliai nukloti pačiais gražiausiais vainikais, lauko gėlėmis ir puokštėmis. Čia pat ąžuolo lapų vainiką pinanti pensininkė Irena nuo ankstaus ryto vien jais ir prekiauja. „Čia pripinta jau yra 11. Vieni nori, kad papuošta būtų, nors kiek įpinta, kiti nori taip, na, va, visokių.

Pasitinkant vidurvasarį arba Jonines pasipylė neįprasti užsakymai – žinomiausiems Lietuvoje varduvinkams nupinti ąžuolo ir lauko gėlių vainikus. Iš kailio nerdamosi aukštaitės vainikų pynėjos ąžuolo lapus puošia ne tik pievų smilgomis, kvietrugių varpomis bet ir panaudoja šermukšnį ar net medumi kvepiančias liepas.  Dviejų vaikų mama, beje, sūnų Joną turinti panevėžietė Aušra Boliauskienė ruošiasi varduvių šventei. Pina ąžuolo lapų vainikus specialiai Jonams ir Janinoms.

Mokslininkai karvių šlapime rado aukso. Ir jį galima išgryninti cheminiu būdu. Neįtikėtinas atradimas padarytas Indijoje, kur karvės laikomos šventu gyvūnu. Mokslininkai aukso rado ne atsitiktiniuose šlapimo mėginiuose, o visuose, paimtuose iš skirtingų vietinės rūšies karvių. Vakarų Indijos žemės ūkio universiteto biotechnologijų departamento mokslininkai ištyrė net pusę tūkstančio čia šventomis laikomų karvių šlapimo mėginių: ir veršelių, ir veršingų karvių, ir jau net nebeduodančių pieno.

Remiantis draudikų duomenimis, eismo įvykių Lietuvos keliuose ilgojo Joninių savaitgalio metu mažėja: pernai užfiksuota 50 procentų mažiau draudiminių eismo įvykių, nei 2011-taisiais. Vis dėlto birželio mėnesį išmokama daugiausia išmokų už fiksuotus eismo įvykius lyginant su kitais mėnesiais

Kamuoliniai žaibai – vienas rečiausių ir vienas paslaptingiausių atmosferos reiškinių. Nors apie juos sklinda būtos ir nebūtos istorijos, susidūrus su šiuo reiškiniu tikrovėje adrenalino kraujyje pakaktų visai savaitei. Mįslingą fenomeną mokslininkai pabandė išgvildenti pasitelkdami matematiką. Melsvai švytintys, ore be garso ir neprognozuojamai sklendžiantys greipfruto dydžio elektros plazmos kamuoliai, regis, susiformuoja spontaniškai – kartais patalpose, kartais šalia skrendančių lėktuvų.

Vienos linksmiausių vasaros švenčių – Joninių – lietuviai laukia su nekantrumu. Kaip planuoja jas švęsti, ar ieškos paparčio žiedo ir ar daug artimoje aplinkoje yra Jonų – klausiame sostinės praeivių. Vyresnės kartos atstovai tvirtino Jonines tikrai švenčiantys – artimųjų rate, su giminėmis, draugais. Jie taip pat teigė, kad savo aplinkoje pažįsta ne vieną Joną ir tikrai neatsisako tradicijos juos bent simboliškai pasveikinti.

Artėjant vienai linksmiausių vasaros švenčių – Joninėms, visi suskumbame sveikinti pažįstamus Jonus, jeigu tik tokių turime, nes senovinis vardas ne itin populiarus. Vis dėlto pastaruoju metu pastebimos tendencijos grįžti prie senovinių vardų, todėl tikėtina, kad mažų Jonukų tik daugės. Lietuvoje žinomų Jonų taip pat nedaug ir išsibarstę jie skirtingose sferose – nuo krepšininkų iki modelių.

Lazdynų dainų slėnyje, kairiame Neries krante, už parodų ir konferencijų centro „Litexpo“ birželio 22 d., penktadienį, nuo 19.00 val.vyks tradicinė Rasos šventė „Lylio Rasotiems vainikams, lylio“. Vasaros saulėgrįžos šventėje bus pinami ir Nerimi plukdomi vainikai,deginami laužai, sveikinami Jonai, Janinos ir Rasos, ieškoma paparčio žiedo.

Druska – vienas dažniausių prieskonių lietuvių virtuvėje, tačiau pastaraisiais metais vis pasigirsta įvairiausių teorijų ir įspėjimų, kad gaminant valgį jos reikėtų vengti. Kas tiesa, o kas melas? Į klausimus atsako Jeilio universiteto prevencinių tyrimų centro steigėjas, mokslų daktaras Davidas L. Katzas. Klausimas: „Man 50 metų. Mano kraujo spaudimas normalus, tačiau mėgstu valgyti sūriai. Be to, valgau daug vaisių ir daržovių.