jolita žvirblytė

Per pusmetį beveik ketvirčiu aptirpusios maisto produktų kainos Lietuvoje jau ima prilygti daug mažesnėms maisto kainoms turtingose Europos šalyse. Tačiau dabartinis kainų lygis pirkėjams vis sunkiau įveikiamas, nes yra nerealus, atsižvelgiant į žaliavų kainas ir vartotojų pajamas. Mažėjantis pardavimas rodo, kad taupymas maisto sąskaita Lietuvoje užėmė tvirtas pozicijas kone kiekvienoje šeimoje.

Per krizę sumažėjus energijos gamybos poreikiui ir įgyvendinus taršą mažinančius projektus, įmonės pradėjo kaupti apyvartinių taršos leidimų (ATL) perviršį. Neišnaudotus anglies dioksido išmetimo leidimus daugelis parduoda ir sunkmečiu iš to gauna papildomų pajamų. Pagrindinis ES kovos su klimato kaita įrankis - prekyba šiltnamio dujų (anglies dioksidas ir kitos dujos) išmetimo leidimais įsibėgėjo.

Kaip patikimiausi investavimo instrumentai ekonominiu sunkmečiu pasaulio investicinėje rinkoje sužibę auksas ir deimantai Lietuvoje didelio investuotojų dėmesio nesulaukė, tačiau susidomėjimas jau pakilęs. Dabartinis ekonominis sunkmetis verčia žmones atsisakyti daugelio investavimo instrumentų.

Lietuva nesurenka biudžeto pajamų, todėl yra priversta toliau bristi į skolų liūną. Didėjant valstybės skolai dar sparčiau kyla jos administravimo kaina, nes skolinamasi labai brangiai. Mokesčių mokėtojai vien palūkanoms už skolas sumokėti turės atiduoti beveik 2 mlrd. litų. Lietuvos premjeras Andrius Kubilius prasitarė, kad kitąmet valstybės skolos administravimas kainuos 800 mln. litų daugiau nei šiais metais.

Kas ketvirtas šalies šilumos tiekėjas šiomis dienomis pradės tiekti centralizuotą šilumą į gyventojų būstus milžiniškomis praėjusio šildymo sezono kainomis. Pastarąsias tris paras už lango oro temperatūros termometrams nepakilus iki 10-ties laipsnių skalės, naujo šildymo sezono pradžią suskubo skelbti vos kelių miestų savivaldybių tarybos. Kitos dar nepatvirtino ir mažesnių šilumos tiekimo bendrovių kainų.

Ekonomikos sunkmečiu padidėjusi mokesčių našta ir užgriuvę finansiniai sunkumai šalies verslą ir gyventojus spiečia į tamsiausią kampą. Mokesčių inspektoriai šiemet priskaičiuoja beveik dvigubai daugiau nuslėptų pinigų nei pernai. Nors valdžia nuolat didina mokesčius, nacionalinio biudžeto pajamų ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykis mažėja. Verslas traukiasi į "pilkąją" arba "juodąją" zoną.

Nauja šilumos kainų nustatymo tvarka, kuria numatoma jas perskaičiuoti kas mėnesį, priimta vidurvasarį, tačiau mažinti kainas gana vangiai imtasi tik atėjus rudeniui. Vos kas trečia šalies šilumos tiekimo įmonė jau pasiūlė vartotojams mažesnę kainą, kitos delsia ir lupa pinigus. Artėjant šildymo sezonui naujos centralizuotai tiekiamos šilumos kainos turi būti nustatytos vėliausiai iki lapkričio 1 dienos.

Nors pieno perdirbėjų pajėgumų šalyje užtenka, o labiausiai jiems trūksta rinkų, esant nepatenkinamai šalies pieno sektoriaus padėčiai ketinama statyti naują - kooperatinę pieno perdirbimo įmonę, kuri esą skatins pieno sektoriaus konkurencingumą. Vakar su šalies prezidente Dalia Grybauskaite susitikęs žemės ūkio ministras Kazimieras Starkevičius išgirdo, kad šalies vadovės netenkina esama pieno sektoriaus padėtis. Užduotis - rasti būdų, kaip stabilizuoti pieno supirkimo kainas.

Mūsų šalies Vyriausybė iš bankų pasiskolino jau 2,6 mlrd. litų. Tuo metu verslui ir gyventojams bankai nebenori skolinti - neva laikosi riziką ribojančių normatyvų. Dangstydama valstybės biudžeto skylę Finansų ministerija vidaus rinkoje iš bankų šių metų sausio-rugpjūčio mėnesiais neviešai jau pasiskolino 2,625 mlrd. litų, o užsienio rinkose - 587 mln. litų. Vien per rugpjūtį vidaus rinkoje Finansų ministerija neviešai išplatino VVP, kurių bendra nominali vertė - 231,5 mln.