jaunimas

Daugėja vaizdo klipų Lietuvoje, daugėja ir peržiūrų, bet šį kartą jos iššauktos ne aukštakulnių kaukšėjimo ir fonogramų išpūstų blizgių burbulų. Šįkart tai daug panašiau į pranašystę, kurioje niūrių aktualijų apniauktoje Lietuvos kasdienybėje reperis iš Šiaulių kviečia ieškoti šviesos spindulio. Tokios straipsnių antraštės, kaip "Lietuvos provincijos jaunimas: pasiruošęs žudyti" verčia rašyti, parodyti, kad jaunimas gali save išreikšti kitaip ir pasitelkiant meną realizuoti save.

Naują sezoną Kauno „Žalgiris“ oficialiai atidarys rugsėjo 30 dieną kontrolinėmis rungtynėmis su Kazanės „Unics“ komanda. Koks po visų finansinių sukrėtimų jis bus žalios ir baltos spalvos aprangą vilkintiems sportininkams balsas.lt dar Europos čempionato metu Slovėnijoje klausė vyriausio žalgiriečių krepšininko Roberto Javtoko. Du sezonus „Žalgirio“ marškinėlius vilkėjęs 33 metų 211 cm ūgio vidurio puolėjas norėjo likti Lietuvoje, todėl mielai sutiko su nauju Kauno klubo pasiūlymu.

Trijose Lietuvos mokyklose: Kauno Rokų, Panevėžio r. Paįstrio Juozo Zikaro vidurinėse ir Kėdainių jaunimo ir suaugusiųjų mokykloje antrus metus išbandomas naujas mokymosi būdas – produktyvusis mokymasis. Vienerių šio mokymo metų rezultatus Švietimo ir mokslo ministerijoje gyvai pristatė pagal šį modelį besimokantys mokiniai, jų mokytojai, projekte dalyvaujantys praktikos vietų vadovai, projekto konsultantai iš Lietuvos ir Vokietijos.

Vilniuje ir Kaune savaitgalį prasidėjusi atranka į „Samsung kartos“ projektą, susilaukė didelio jaunųjų krepšinio entuziastų dėmesio. Iš viso būrio norinčiųjų bus atrinkti 14 berniukų, gimusių 1999 metais, kurie atstovaus naująją „Samsung kartą” bei bus ruošiami Lietuvos šešiolikmečių rinktinei.  Pernai startavusi „Samsung karta“ vienijo 10-12 metų berniukus iš visos Lietuvos. Šiemet nuspręsta rinkti vyresnius vaikus ir suteikti jiems išskirtines sąlygas treniruotis.

Aš, kaip Lietuvos pilietis, noriu, kad mažėtų emigracija, būtų palankesnės sąlygos imtis verslo, didėtų darbo užmokestis, kiekvienas galėtų mokytis ir tobulėti, niekas nevaržytų mūsų norų, svajonių ir gražių idėjų, taptume tolerantiškesni, labiau didžiuotumės savo šalimi, brangintume jos kalbą, saugotume gamtą... Šiuos ir daugelį kitų norų jaunimas išsakė pilietiniame žaidime, kurį organizavo Kauno socialinių paslaugų ir statybos verslo darbuotojų profesinio rengimo (KSPSVDPR) centro mokiniai.

„Neturite darbo patirties? Gerai, mes jums paskambinsime“, - taip itin dažnai baigiasi neproduktyvus darbo pokalbis, kuriame dalyvauja priekabus darbdavys ir tik ką diplomuotu specialistu tapęs, bet iki tol niekur nedirbęs jaunuolis. Ši problema nėra išskirtinai lietuviška. Ji gyva ir kitose Europos Sąjungos valstybėse. Europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė iš pradžių pabrėžė, kad reikėtų aiškiai apibrėžti, kas yra jaunas žmogus. „Reikia pradėti nuo to, kad išsiaiškintume, kas yra jaunas žmogus.

Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso per savo metinę kalbą pabrėžė, kad jaunimo nedarbas yra opi visos Europos Sąjungos (ES) problema. Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto narė, europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė sutiko plačiau pakomentuoti esamą padėtį ir kaip ji turėtų būti taisoma. „Jaunimo užimtumo didinimas ir nedarbo mažinimas yra vienas iš pagrindinių klausimų Europos Parlamente (EP). Susirūpinimą kelia tai, kad šiuo metu yra daugiau kalbama nei daroma.

Lietuvai reikia kūrybingų žmonių, turinčių naujų drąsių idėjų, kaip įveikti šalies problemas, pasirūpinti jos piliečių gerove. Šias savybes – kūrybingumą ir iniciatyvumą – būtina ugdyti nuo mažens. Tokio darbo ir ėmėsi Panevėžio Juozo Miltinio gimnazija. „Mokinių galvose verda daugybė sumanymų, kuriuos itin svarbu išgirsti ir padėti paversti realybe.

Klaipėdos universitete veikianti Platono akademija kviečia registruotis 11-12 klasių moksleivius iš visos Lietuvos. Nemokamų paskaitų pradžia jau spalio mėnesį! 2012 m. rugsėjo mėnesį Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakultete savo veiklą pradėjo „Platono akademija“. Šios akademijos tikslas – supažindinti smalsius ir aktyvius moksleivius su filosofija, jos pamatiniais principais ir problemomis, medijomis ir audiovizualine kultūra bei paskatinti juos mąstyti ir diskutuoti įvairiais ši...

Tranki muzika ir pusnuogių klubinėtojų šėlionės iki paryčių – tokias linksmybes ypač mėgsta Rusijos naktinių klubų lankytojai. Ryškiai pasidažiusios merginos nesidrovi vilkėti itin atvirais drabužiais, o alkoholis liejasi upeliais. Savo akimis pamatykite, kaip linksminasi Rusijos auksinis jaunimas naktiniuose klubuose.

Rugsėjo 9–12 d. Vilniuje vykusi ES Jaunimo konferencija vainikuota 21-os jungtinės išvados priėmimu. Daugiau kaip 250 jaunimo atstovų iš visos ES bei ES generalinių direktorių, atsakingų už jaunimo reikalus, išsakė savo konkrečius pasiūlymus, kaip didinti jaunimo, o ypač nedirbančio, nesimokančio, mokymuose nedalyvaujančio jaunimo (NEETs), socialinę įtrauktį į darbo rinką, švietimo sistemą bei visuomeninį gyvenimą.

Nuo sekmadienio, rugsėjo 15 d., Valstybinio studijų fondo (VSF) interneto tinklalapyje www.vsf.lt studentai galės pateikti paraiškas socialinei stipendijai gauti. Priimamos tik elektroniniu būdu pateiktos studentų paraiškos, kurias galima užpildyti patvirtinus asmens tapatybę per elektroninę bankininkystę arba elektroniniu parašu. Elektronines paraiškas pateikti bus galima iki spalio 10 dienos. Kriterijai socialinei stipendijai gauti nesikeičia.

Visais laikais pasaulį kaustė įvairūs skauduliai: karai, ligos, suirutės, ekonominės bėdos, o šiandien — jaunimo nedarbas, tapęs opia problema visoje Europoje. Europos Sąjungoje (ES) jaunimo nedarbo lygis yra dvigubai didesnis už suaugusiųjų ir šiuo metu vidurkis siekia daugiau nei 23 proc. Graikijoje, Ispanijoje ir Kroatijoje šis rodiklis perkopia net 50 proc.

Vėžiu sergančius vaikus globojantis paramos ir labdaros fondas „Mamų unija“ šį penktadienį Vilniaus ir Kauno gyventojus kviečia aplankyti onkologinėmis ligomis sergančius vaikus ir paleisti į padangę 100 balionų kartu su sergančių vaikų svajonėmis. Akcija „Kad išsipildytų sergančių vaikų svajonės“ vyks rugsėjo 13 d., 16 val.

Gediminas Stanišauskas Netikėta žinia: jaunimo nedarbas Lietuvoje, pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės, yra keturis kartus mažesnis, nei teigia Eurostatas ir Statistikos departamentas. Ar tai tiesa? Prezidentė Dalia Grybauskaitė priekaištauja valdžiai, kad ji per mažai dėmesio skiria jaunimo nedarbui mažinti. Premjeras Algirdas Butkevičius atsikerta, esą kiekvieną savaitę apie tai diskutuoja su socialinės apsaugos ir darbo ministre Algimanta Pabedinskiene.

Turbūt sudėtinga rasti kokį nors kitą reiškinį medicinoje, apie kurį tiek daug kalbama, bet tiek nedaug pavyksta padaryti. Nors prirašyta įvairiausių kovos su korupcija programų, įgyvendinama ne viena antikorupcinė iniciatyva, ženklesnių pokyčių nėra: SAM (Sveikatos apsaugos ministerijos) užsakyto sociologinio tyrimo duomenimis, 2012 m. kyšius sveikatos priežiūros įstaigose davė kas ketvirtas ten apsilankęs, o 70 proc.

Sakoma, kad valstybės brandai pasiekti reikia bent vienos žmonių kartos, užaugusios su laisvės vėliava. Gyvename laikotarpiu, kuomet pirmą kartą Lietuvos istorijoje priespaudos nemačiusi karta bandys įpūsti šviežio permainų vėjo sustabarėjusiam valstybės aparatui. Kol privačios įstaigos it akis išdegusios medžioja jaunus talentus tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, valstybės tarnyba negalėtų pasigirti jaunatviškumu bei šviežiomis idėjomis.

Vilniuje šiadien vykta vienas svarbiausių Lietuvos pirmininkavimo renginių jaunimo politikos srityje – ES Jaunimo konferencija ir generalinių direktorių jaunimo klausimams susitikimas. Konferencijos metu jauni asmenys su jaunimo politikos formuotojais diskutuos, kaip pagerinti jaunimo (ypač niekur nesimokančio ir nedirbančio, nedalyvaujančio mokymuose) socialinę integraciją tiek į darbo rinką, tiek į švietimo sistemą, tiek į visuomeninį gyvenimą.

Už švietimą, kultūrą, daugiakalbystę, jaunimą ir sportą atsakinga Europos Komisijos (EK) narė Androulla Vassiliou (Andrula Vasiliju) sveikina Lietuvos poziciją pirmininkaujant Europos Sąjungos Tarybai jaunimo nedarbą įvardyti viena svarbiausių problemų. Pirmadienį Vilniuje viešinti eurokomisarė jaunimo nedarbo problemas, verslo ir akademinio pasaulio bendradarbiavimo galimybes bei kitus klausimus aptarė su Seimo komitetų atstovais.

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto steigėjas ir pagrindinis akcininkas BI Norwegian Business School pranešė pasiekęs savo tikslą. ISM tapo vienu geriausių šalies verslo universitetų bei lygiateisiu tarptautinės aukštojo mokslo bendruomenės nariu. Tolesnio tarptautinio pripažinimo ir universiteto plėtros ISM sieks su naujuoju strateginiu investuotoju. Šiuo metu BI Norwegian Business School vykdo derybas su potencialiais ISM investuotojais.

Rugsėjo 6–8 dienomis Vilniuje Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungai proga vyko tarptautinė jaunųjų lyderių akademija „Demokratijos vystymasis Europos Rytų partnerystės šalyse: iššūkiai ir galimybės“. Renginio metu jaunimas, studentai, moksleiviai, įvairių partijų jaunieji lyderiai, nevyriausybinių organizacijų atstovai bei žmogaus teisių gynėjai iš Armėnijos, Azerbaidžiano, Baltarusijos, Estijos, Gruzijos, JAV, Lietuvos, Moldovos, Serbijos, Ukrainos, Vengrijos, Vokietijos su Lietuvos politika...

Visi šalies universitetai turėtų būti skirstomi pagal jų veiklos pobūdį, o Vilniaus universitetas pripažintas išskirtiniu. Tai siūloma trijų parlamentarų parengtose Mokslo ir studijų įstatymo pataisose. Socialdemokratai Valerijus Simulikas ir Edvardas Žakaris bei liberalas Vitalijus Gailius siūlo Lietuvos universitetus skirstyti pagal jų veiklos įvairumą, universalumą, mokslinių sričių įvairovę ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą, įtaką regionų bei visos šalies raidai.

Prasidėjus naujiems mokslo metams moksleiviai ir jų tėveliai apgulė raštinės reikmenų skyrius ir parduotuves. Raštinės reikmenimis prekiaujančios bendrovės „Biuro pasaulis“ pardavimo analizė atskleidė, kad šiemet daugelio mokinių krepšelis pasikeitė iš esmės – kas penktam moksleiviui šalia sąsiuvinių, rašymo priemonių ir kitų būtinų tradicinių reikmenų perkamas ir planšetinis kompiuteris.

Rugsėjo 8-oji – Tarptautinė raštingumo diena, kurią Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO) mini jau daugiau nei 40 metų. Šių metų Tarptautinės raštingumo dienos tema – „Raštingumas XXI amžiui“. Ja siekiama pabrėžti vis dar aktualią būtinybę pasaulyje suteikti raštingumo pagrindus visiems ir skatinti nuolatinį raštingumą, kaip mokymosi visą gyvenimą pagrindą. Raštingumas – kiekvieno žmogaus teisė.

Rugsėjo pradžioje veiklą pradeda psichologinės pagalbos centras, kurio steigėjos - VšĮ „Gebu“ psichologės, parengusios psichologines konsultacines – ugdymo programas vaikams, tėvams ir globėjams. Tai jau ketvirtasis jaunų specialistų projektas psichologinių migracijos pasekmių prevencijos srityje.

Net devynių VU tyrėjų mokslines stažuotes Šveicarijos mokslo ir studijų institucijose finansuos Šveicarijos stipendijų fondas (Sciex-NMSch). „Tai  sudaro beveik 70 proc. visų tinkamų paraiškų fondo finansavimui gauti.

Jovita Sukackaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Per pusantro šimto šalių atstovai Vilniuje diskutuos apie tarptautiškumo plėtrą ir Europos aukštąjį mokslą. Ketvirtadienį prasideda vienas didžiausių švietimui skirtų renginių – dvi dienas truksianti konferencija „Europos aukštasis mokslas pasaulyje“. Specialistai prognozuoja, kad mažiau nei per dešimtmetį – iki 2020-ųjų – smarkiai išaugs kitų šalių aukštosiose mokyklose studijuojančių studentų skaičius: jis sieks apie 7 mln.

Giedrė Sankauskaitė Modernesnės įmonės Lietuvoje turi pačios rūpintis, kaip paruošti kvalifikuotą specialistą. Įmonės negauna pagalbos nei iš valstybės, nei iš aukštųjų mokyklų. Taip trečiadienį žurnalistams teigė įmonėje „Arginta" apsilankiusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Ši praktika stabdo ekonomikos vystymąsi ir tai daug kainuoja”, – kalbėjo šalies vadovė.

Nors turistai iš Rusijos kol kas vis dar sunkiai skiria Latviją, Estiją ir Lietuvą – tris Pabaltijo seses lanko noriai, tą rodo atvykstamojo turizmo statistika ir užfiksuojamas ženklus turistų skaičiaus iš Rusijos augimas. Džiaugiais, kad gali kalbėti rusiškai Apie tai, kas masina turistus iš Rusijos apsilankyti Lietuvoje ir, ar esama sentimentų istorinei praeičiai, pašnekovė sakė: „Turistų iš Rusijos lūkesčiai jiems vykstant į Lietuvą – labai konkretūs.

Šiemet studijas Vilniaus universitete pradėjo 3761 bakalauro ir vientisųjų studijų bei 1681 magistrantūros studijų studentas. Populiariausių VU bakalauro studijų programų tendencijos šių metų priėmimo metu nepasikeitė – daugiausia pageidavimų, kaip ir 2012 metais, sulaukė Medicina, Politikos mokslai, Teisė, Ekonomika ir Psichologija.

TNS Lietuvoje atlikto „Mobile Life“ tyrimas rodo, kad apie pusę 15 – 29 metų amžiaus mieste gyvenančių jaunuolių kone kiekvienais metais atnaujina savo IT prietaisus. Šią tendenciją patvirtina ir prekybos tinklo „Technorama“ komercijos direktorius Česlovas Steigvila, kuris teigia, jog artėjant rugsėjo pirmajai kompiuterinės įrangos ir planšečių pardavimai išaugo 3 kartus.

Senovės kinų išmintis sako: „Laimingas tas, kurį moko mokytojas, ir vargšas tas, kurį moko gyvenimas.“ Kartais dar ankstyvoje jaunystėje sutiktas geras mokytojas sugeba pakeisti ir nulemti mokinio gyvenimą. Apie tai, kurie pedagogai paliko patį ryškiausią pėdsaką, „Balsas.lt savaitė“ klausė žymių Lietuvos žmonių. Virginija Kochanskytė, aktorė, „Unicef“ geros valios ambasadorė Man gyvenime visuomet labai sekėsi su pedagogais – tiek pradinėse klasėse, tiek vėliau.

„Show Makers Akademijos“ galva, šokėjas, choreografas, atlikėjų prodiuseris, o dabar ir kokybiškiausio LNK muzikinio projekto „Lietuvos balsas“ reporteris Šarūnas Kirdeikis išduoda, kad nuolatos ieško naujų iššūkių. Interviu apie tai, kaip išsitrynusios ribos tarp darbo ir laisvalaikio atneša laimę. Tavęs pilna visur – kuo dabar užsiimi? Darbų, kaip visada, turiu nemažai – man patinka daug dirbti. Manau, kad darbas žmogų puošia. Dabar tapau „Lietuvos balso“ reporteriu.

Senovės kinų išmintis sako: „Laimingas tas, kurį moko mokytojas, ir vargšas tas, kurį moko gyvenimas.“ Kartais dar ankstyvoje jaunystėje sutiktas geras mokytojas sugeba pakeisti ir nulemti mokinio gyvenimą. Apie tai, kurie pedagogai paliko patį ryškiausią pėdsaką, „Balsas.lt savaitė“ klausė žymių Lietuvos žmonių.   Saulius Jurkevičius, Vilniaus licėjaus direktorius Neturėjau tokio mokytojo, kurį galėčiau išskirti kaip ypatingą, suteikusį išskirtinių žinių.

  Trijų planetos jaunimo (merginų 14-17 metų amžiaus ir vaikinų 15-18 metų amžiaus) pirmenybių Jungtiniuose Arabų Emyratuose aukso medalių savininkė Rūta Meilutytė penktadienį liko penkta 50 m rungties nugara distancijoje.   Pasaulio, Europos ir olimpinė čempionė iš Lietuvos 50 m nugara finale nuplaukė per 29,03 sekundės ir nuo bronzą iškovojusios amerikietės Claros Smiddy atsiliko 0,17 sekundės.

Rusai nuo seno garsėja, kaip tauta, kuri puikiai moka linksmintis. Akivaizdu, kad metams bėgant šis gebėjimas tik tobulinamas. Jūsų dėmesiui fotografijų galerija iš linksmybių Rusijos naktiniuose klubuose.

Trūkstant žinių apie atsakingą skolinimąsi ir asmeninių finansų valdymą, nemažai jaunuolių dar besimokydami mokyklose pradeda naudotis greitųjų kreditų paslaugomis, teigia Lietuvos ekonomikos mokytojai. „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto (AFI) organizuotos ketvirtosios Nacionalinės ekonomikos mokytojų konferencijos metu atliktos apklausos duomenimis, beveik trečdalis pedagogų įsitikinę, kad neatsakingas skolinimasis yra opi moksleivių problema.

Rugsėjo 1-oji – mokslo ir žinių diena, ta proga Lietuvos statistikos departamentas skelbia pranešimą apie mokinius, mokytojus ir mokymosi įstaigas. Iš viso 2012–2013 mokslo metų pradžioje šalies švietimo įstaigose mokėsi ar studijavo 578,2 tūkst. mokinių ir studentų. 2012–2013 mokslo metų pradžioje šalies bendrojo ugdymo mokyklose mokėsi 373,9 tūkst. mokinių. Palyginti su 2011–2012 mokslo metais, mokinių sumažėjo 19 tūkst.

Vos prieš metus į mano mylimą Graikijos salą Kretą patekti buvo galima tik su kelionių organizatoriaus pagalba už labai didelius pinigus (arba perkant lėktuvo bilietus už maždaug 1000 litų asmeniui į abi puses). Šiemet į salą, kurioje lankiausi net keturis kartus, keliaujama ir su pigių skrydžių bendrove „Ryanair“, ir su įvairiais kelionių organizatoriais, rašo kelionių ekspertas Makalius.

Senovės kinų išmintis sako „laimingas tas, kurį moko mokytojas ir vargšas tas, kurį moko gyvenimas“. Kartais dar ankstyvoje jaunystėje sutiktas geras mokytojas sugeba pakeisti ir nulemti mokinio gyvenimą. Apie tai, kokie mokytojai jų gyvenime paliko jų gyvenime patį ryškiausią pėdsaką „Balsas.lt savaitė“ klausė savo pašnekovų. Jonas Dastikas, bendrovės „Lifosa“ vadovas Paprastai itin šiltus prisiminimus palieka pradinių klasių mokytojai, bet apie save to pasakyti negaliu.

Vasarai skaičiuojant paskutinius atokvėpius nenumaldomai artėja rugsėjo pirmoji – diena, kuomet į mokyklos suolus sugrįš mokiniai, o auditorijas užtvindys studentai. Mažyliai ir jaunuoliai vėl kibs į sunkų, devynis mėnesius trunkantį darbą... Lietuvoje jau tampa tradicija šios šventės proga simboliniu gėlės žiedu ar kitokia dovanėle pasveikinti ne tik mokytojus, bet ir mokinius.

Rugpjūčio 27 d. Lietuvos studentų sąjunga (toliau - Sąjunga) kreipėsi į LR Švietimo ir mokslo ministeriją su prašymu įgalioti aukštąsias mokyklas studentams išduoti pažymas leisiančias naudotis transporto lengvatomis. Kreipimesi nurodyta, kad studentams dar nepasigaminusiems Lietuvos studento pažymėjimo (LSP) nuo rugsėjo 1 d. būtų išduodamos laikinos pažymos suteikiančios teisę pasinaudoto LR transporto lengvatų įstatyme nustatytomis nuolaidomis.

Ūkio Ministras Evaldas Gustas pasveikino pirmuosius Jaunųjų Profesionalų programos „Kurk Lietuvai“ absolventus ir LR Vyriausybėje įteikė jiems Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus padėkos raštus. Ministras taip pat inauguravo antrąją „Kurk Lietuvai“ dalyvių kartą ir palinkėjo jiems rezultatyvių metų bei nepabūgti naujų iššūkių Vyriausybės darbuose.

Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, susitikęs su projekto „Moksleiviai – į Vyriausybę“ dalyvėmis Donata Telišauskaite iš Jonavos Senamiesčio gimnazijos ir būsimąja Tarptautinių santykių ir politinių mokslų instituto studente Amanda Kvedaraite iš Panevėžio, ragino atsakingai rinktis profesiją, o pasirinkus, siekti aukštos kvalifikacijos.

Visuomeninės organizacijos „Gelbėkit vaikus“ tyrimų duomenimis, daugiau nei pusė mokinių Lietuvos mokyklose patiria patyčių, tiek pat jų tyčiojasi iš kitų vaikų. Maždaug penktadalis mokinių mokykloje patiria fizinį smurtą. Siekdama paskatinti pačias mokyklų bendruomenes kovoti su vaikų patyčiomis ir smurtu, visuomeninė organizacija „Gelbėkit vaikus“ tęsia projektą „Saugi mokykla“ ir pradeda bendradarbiavimą su AB Lietuvos paštu.

Rugsėjį vaikų ir paauglių traumų skaičius išauga 42 proc., o dažniausiai susižeidžia 11 metų vaikai ir šešiolikmečiai – tokias tendencijas rodo draudimo bendrovės „If“ vaikų nelaimingų atsitikimų analizė. „Prasidėjus mokslo metams, stresą patiria ir prie greitesnio gyvenimo ritmo turi prisitaikyti ne tik tėvai, bet ir vaikai. Mūsų patirtis rodo, kad ne visiems šie pokyčiai apsieina be traumų“, – pabrėžia draudimo bendrovės „If“ asmens produkto vadovė Lina Aidukevičienė.

Rugpjūčio 29 d. švietimo ir mokslo viceministrė Svetlana Kauzonienė dalyvaus Rygoje vykstančiame Baltijos šalių mokslo politikos strategų susitikime. Estijos, Latvijos ir Lietuvos atstovai tarsis dėl bendradarbiavimo mokslinių tyrimų srityje ir dalyvavimo europinėse programose.

Nors dienomis dar lepina maloni šiluma, vėsios naktys įspėja, kad netrukus atslinks ruduo, o su juo sugrįš ir visi kiti „rudeniški reikalai“ – sostinės gatves užplūs moksleiviai ir studentai, o vairuotojai vėl ims nervintis automobilių spūstyse. Kol dar nepliaupia rudeniniai lietus – pasivaikščiokime po vis jaunėjantį Vilnių.

Artėja rugsėjis. Po vasaros atostogų iš pajūrio, stovyklų ir kaime gyvenančių senelių į miestą sugūžės vaikai ir paaugliai. Tikriausiai daugelis tėvų nerimauja, ką jie, pasibaigus pamokoms, veiks gatvėje? Grupės „G&G Sindikatas“ lyderis Gabrielius Liaudanskas-Svaras jau ne vienerius metus dalyvauja įvairiuose jaunimui skirtuose socialiniuose projektuose, organizuoja įvairias kūrybines dirbtuves.