jabloko

Vladimiras Putins perrinktas Rusijos Federacijos prezidentu, surinkęs 76,69 proc. rinkėjų balsų, rodo penktadienį Centrinės rinkimų komisijos (CRK) paskelbti galutiniai kovo 18-ąją įvykusio balsavimo rezultatai. Už V. Putiną iš viso balsavo 56 mln. 430 tūkst. 712 rinkėjų – „tai yra, daugiau nei pusė balsavime dalyvavusių rinkėjų“, paskelbė Centrinė rinkimų komisija. Antras liko 11,77 proc.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, sekmadienio rinkimuose užsitikrinęs ketvirtą kadenciją ir šiame poste išliksiantis iki 2024 metų, sugebėjo įtvirtinti savo absoliučią valdžią, užgniaužti opoziciją ir priminti buvusią Maskvos galybę užsieniui. 65 metų buvęs KGB karininkas, prieš 18 metų pirmą kartą išrinktas prezidentu, sugrąžino stiprių valstybės saugumo tarnybų ir centralizuotos autoritarinės valdžios tradicijas, kurios buvo pradėjusios byrėti po Sovietų Sąjungos iširimo.

Rusijos centrinė rinkimų komisija (CRK) ketvirtadienį įregistravo paskutinius kandidatus į šalies prezidento postą – liberalių pažiūrų Kseniją Sobčiak ir komunistą Maksimą Suraikiną. Partijos „Piliečių iniciatyva“ palaikoma K. Sobčiak anksčiau pateikė komisijai 104 929 savo šalininkų parašus. Iš jų patikrinus 60 tūkst. buvo rasta 1,33 proc. negaliojančių parašų, bet šis kiekis pagal įstatymus nėra pakankamas, kad taptų pagrindu neregistruoti kandidato.

Maskvoje nežinomi užpuolikai ketvirtadienio vakarą sumušė Rusijos opozicinės liberalų partijos „Jabloko“ deputatę Aleksandrą Parušiną – ji buvo hospitalizuotą dėl smegenų sutrenkimo, pranešė partijos atstovai. „Rugpjūčio 10-osios vakarą nežinomi asmenys sumušė Maskvos Chamovnikų rajono (savivaldybės) deputatę Aleksandrą Parušiną ir po to nustūmė ją į griovį“, – naujienų agentūrai „Interfax“ nurodė partijos spaudos tarnyba.

Kitais metais vyksiančių prezidento rinkimų Rusijoje, arba kaip jie patys juokais vadina „Vladimiro Putino rinkimų“, esminis klausimas – ar kandidatuos pats Vladimiras Putinas jau ketvirtajai kadencijai. Dabartinės aplinkybės rodo, kad jam pasirinkus kandidatuoti, sutrukdyti galėtų tik jo paties administracijos daromos politinės klaidos.

Chuliganai, kaip įrankis vis dar yra naudojami Rusijos valdžioje, įskaitant ir politinius tikslus, rašoma „Vedomosti“. Leidinys pažymi, kad nė vienas iš išpuolių prieš opozicijos narius pastaruoju metu Rusijoje nesulaukė teisėsaugos dėmesio. Šalyje, kur dėl cerkvėje ieškotų „pokemonų“ ir religinių jausmų įžeidimo jaunuoliui prokurorai prašo skirti 3,5 metų kalėjimo, ta pati teisėsauga neįžvelgia nusikaltimo sudėties A. Navalno, kuris viena akimi gali apakti, užpuolime.

2017-ieji pasižymės ir Rusijos prezidento rinkimų kova. Vienas iš opozicijos veikėjų, kovotojas su korupcija Aleksejus Navalnas pačioje praėjusių metų pabaigoje paskelbė, kad mes iššūkį 2018-aisiais vyksiančiuose rinkimuose Kremlių užėmusioms struktūroms. Tačiau jo laukia itin sudėtingas kelias, ne tik dėl prieš jį atsisukusios sistemos veiklos, bet ir dėl susiskaldžiusios opozicijos.

Rusijoje įsiplieskė audringi debatai dėl planų grąžinti Ortodoksų Bažnyčiai didžiausią Sankt Peterburgo katedrą, o iki ketvirtadienio tinklapyje Change.org paskelbtą šio žingsnio priešininkų peticiją pasirašė per 100 tūkst. žmonių. Šv.Izaoko katedros (Šv.

Rusijos valdančioji partija „Vieningoji Rusija“ sekmadienį lengvai laimėjo parlamento rinkimus, galinčius atverti prezidentui Vladimirui Putinui kelią į ketvirtąją kadenciją per 2018 metų balsavimą, rodo negalutiniai rezultatai.