j. varanauskienės

Dauguma lietuvių senatvėje tikisi gyventi panašiai kaip ir dirbdami, tačiau gali tekti skaudžiai susidurti su realybe. Lietuvos gyventojai, nors ir suvokia, kad išėjus į pensiją pajamos sumažės, tačiau neįsivaizduoja kiek. Be to, nesiima ko nors keisti, kad senatvėje turėtų sotesnį kąsnį. Bijo sužinoti Pirmą kartą apskaičiuotas Baltijos šalių gyventojų pasirengimo pensijai rodiklis parodė, kad lenkiame latvius, bet atsiliekame nuo estų.

Ruošiantis naujųjų metų sutikimui, bankininkai pataria nepamiršti iš anksto pasirūpinti grynaisiais pinigais, nes naujametinę naktį bankų kortelės kurį laiką neveiks, o bankomatai neišduos grynųjų pinigų. Taip pat šiais metais mokesčių apmokėjimu ar pinigų pervedimu reikėtų pasirūpinti anksčiau nei įprastai.

 SEB banko analitikų parengtoje „Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalgoje“ („SEB Baltic Household Outlook“) teigiama, kad nerimas dėl galimai didėsiančių prekių ir paslaugų kainų po euro įvedimo būdingas visoms naują valiutą įvedančioms šalims. Visgi lietuviai, palyginti su kitų Baltijos šalių gyventojais, dėl galimų kainų pokyčių nuogąstauja labiausiai. Oficiali statistika rodo, kad po euro įvedimo nei Latvijos, nei Estijos gyventojų baimės dėl didėsiančių kainų nepasitvirtino.

Kaip teigiama naujausiame SEB banko leidinyje „Namų ūkių finansinio turto barometras“, namų ūkių finansinė padėtis nuo 2013 metų pradžios pasitaisė: ūgtelėjo vidutinis darbo užmokestis į rankas, mažėjo šildymo išlaidos. „Dėsninga, kad pirmas metų ketvirtis namų ūkiams dažniausiai būna vienas sudėtingesnių finansiškai. Pirmiausia todėl, kad tenka atriekti didesnę dalį pajamų šildymo sąskaitoms. Vis tik ši žiema buvo ne tokia šalta ir gerokai trumpesnė, be to, pastebimai mažėjo šildymo kainos.