istorinė atmintis

Valstybės institucijos turėtų skirti daugiau dėmesio istorinei atminčiai, kultūrai ir lietuvių kalbai puoselėti, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Interviu BNS šalies vadovas sakė įžvelgiantis globalizmo pagundų keliamą grėsmę lietuvybei, ypač tarp jaunų žmonių.

 Po trečio nepavykusio bandymo įstatymu nustatyti tautos istorinės atminties objektą ir Lietuvai svarbaus istorinio paveldo atminimą įprasminančios politikos formavimą projekto rengėjai neketina sudėti ginklų. Priimti Tautos istorinės atminties įstatymą siūloma nuo 2012 metų, bet visi mėginimai tai padaryti parlamente patyrė nesėkmę.

Europa turi sužinoti, įvertinti ir įsisąmoninti ne tik nacių, bet ir komunizmo nusikaltimus, neformaliame Europos Sąjungos šalių užsienio reikalų ministrų susitikime vykusiose diskusijose pažymėjo Lietuvos diplomatijos vadovas. Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis penktadienį Kipro mieste Pafose vykusiame neformaliame Europos Sąjungos valstybių užsienio reikalų ministrų susitikime akcentavo švietimo svarbą ugdant jaunąją kartą ir formuojant bendrą Europos istorinę atmintį.

„25 km nuo Vilniaus, 5 km po žeme – ir jūs SSRS“, – jau penktus metus lankytojai turi galimybę pabuvoti sovietiniame bunkeryje Nemenčinės miškuose, kur vyksta spektakliai „1984. Išgyvenimo drama“. Tai – vienas iš nedaugelio interaktyvių istorinių projektų. Istorikai nevienareikšmiai žiūri į tokias istorijos pamokas: vienų teigimu, jaunimui sunku suvokti istoriją be tokių realybės šou, kiti įsitikinę, kad iš tokių dalykų šou daryti nevalia.

Seimas pritarė Seimo Pirmininkės Irenos Degutienės ir užsienio reikalų ministro Audroniaus Ažubalio pateiktam nutarimo projektui 2013-uosius paskelbti 1863-iųjų sukilimo metais. Nutarimas toliau bus svarstomas Seimo komitetuose. Pasak ministro, toks 150-ųjų sukilimo metinių paminėjimas sutvirtintų istorinę atmintį ir sutelktų sukilime dalyvavusias kaimynines tautas bendriems darbams. „Kitais metais Lietuva imasi atsakomybės pirmininkauti Europos Sąjungai.

Lietuviams nebūdingas istorinis mąstymas – mūsų istorinė atmintis nesiekia lietuviškų šaknų, o nesusigaudydami, kas yra kultūros savaimingumas, norime savo kultūrą sunorminti.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė lietuvių moterų tremties vietoje – Akmolinsko Tėvynės išdavikų žmonų lageryje atidengė atminimo akmenį. Po ceremonijos Kazachstane su oficialiu vizitu viešinti Prezidentė susitiko su Kazachstano lietuvių bendruomene. D. Grybauskaitė pabrėžė, jog istorinė atmintis, tremtyje kentėjusių ir žuvusių žmonių likimai – patriotiškumo, tautos vienybės ir taurumo pamoka, kurią privalome perduoti ateities kartoms.

Sibiro tremties žiaurumus išgyvenusių žmonių likimo nevalia pamiršti vardan tautos ateities ir teisingumo, jie yra gyvas nesunaikinamo žmogiškumo liudijimas, pabrėžė Prezidentė Dalia Grybauskaitė šeštadienį Rumšiškėse surengtame Didžiųjų netekčių minėjimo renginyje - tremtinių brolijos „Lapteviečiai“ susitikime, skirtame 70-osioms Lietuvos gyventojų masinių trėmimų metinėms. „Tremtimi bandyta palaužti tautos stuburą, o likusius įbauginti ir padaryti paklusnius. Planas nepavyko.

Ukrainos ir Lenkijos santykiai įvairiais istoriniais laikais paliko daug nuoskaudų: jau nuo kazokų sukilimo XVII amžiuje buvo kovojama tarpusavyje, o Antrasis pasaulinis karas paliko daug randų šiose tautose. Vienas bičiulis ukrainietis nusprendė įgyvendinti tokį projektą. Kai dauguma kalba apie tarpusavio ukrainiečių ir lenkų kovas, jis nusprendė istorijoje paieškoti, o kada ir kur kartu kovojo lenkai ir ukrainiečiai.