išlaidų mažinimas

Telekomunikacijų įrangos gamintoja „Alcatel-Lucent“ planuoja panaikinti 5 tūkst. darbo vietų ir pasitraukti iš nepelningų rinkų arba restruktūrizuoti darbą jose. Taip siekiama įgyvendinti išlaidų mažinimo programą, pagal kurią iki kitų metų pabaigos numatyta sumažinti išlaidas 1,25 mlrd. eurų. Bus atleista 6,4 proc. personalo iš 78 tūkst. kompanijos darbuotojų.

Euro grupės, jungiančios euro zonos finansų ministrus, pirmininkas, Liuksemburgo premjeras Jeanas-Claude Junckeris pirmadienį baigiantis Europos Sąjungos (ES) šalių finansų ministrų susitikimui pranešė, kad jie nesvarstė galimo Graikijos pasitraukimo iš euro zonos temos. „Aš niekad nemaniau, kad Graikija gali palikti euro zoną. Tai nesąmonė, propaganda.

Jungtinių Valstijų interneto kompanija „Yahoo“ atleis 2 tūkst. darbuotojų - 14 proc. savo darbo jėgos, praneša BBC. „Yahoo“ tokio žingsnio imasi norėdama, kad kompanija būtų „mažesnė, vikresnė ir pelningesnė". „Mes stipriname savo pastangas ir perskirstome išteklius pagal svarbiausius prioritetus“, - sakė „Yahoo“ generalinis direktorius Scottas Thompsonas. Jis pažymėjo, jog kompanija veiks agresyviai, kad pasiektų savo tikslą ir prioritetą skirtų vartotojams ir reklamos užsakovams.

Sunkumų drebinama telekomunikacijų įrangos gamintoja „Nokia Siemens Networks“ paskelbė panaikinsianti 2,9 tūkst. darbo vietų Vokietijoje - beveik trečdalį visų Vokietijos padalinio etatų, skelbia „Associated Press“. „Nokia Siemens“ darbuotojų profsąjungos atstovas pareiškė, kad profsąjunga nesutinka su tokiu sprendimu ir ketina bandyti išsaugoti tiek darbo vietų, kiek įmanoma. Tuo tarpu koncernas ketina atleisti darbuotojus ne tik Vokietijoje. Pasak „Reuters“, dar 1,2 tūkst.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia pritarianti griežtesnei euro zonos ir visos Europos Sąjungos (ES) fiskalinei kontrolei, kuri leistų užkirsti kelią nepamatuotam išlaidų didinimui bei politiniam populizmui. Antradienį „Žinių radijui“ Prezidentė sakė, jog mažoms ir į eksportą orientuotoms ekonomikoms būtinas stabilumas didesnėse eksporto rinkose, ko šiuo metu dažnai pasigendama.

Premjeras Andrius Kubilius žada, kad Vyriausybė svarstys koalicijos partnerių liberalų siūlymą mažinti valstybės išlaidas 3,5 proc. Penktadienį Visagine Vyriausybės vadovas tikino, kad liberalų siūlymas nebus ignoruojamas, tačiau dėl tokio žingsnio galimumo jis nebuvo užtikrintas. „Šiandien koalicijos partneriai pasiūlė ir su Finansų ministerija sutarėm, kad jie pabandys suskaičiuoti (...). Buvo pasiūlyta mažinti išlaidas 3,5-4 proc.

Per paskutinį dešimtmetį susidariusios aplinkybės verčia Ameriką drastiškai keisti kryptį – ji negali toliau eiti savo įprastu keliu, kuris ją atvedė prie liepto galo. To priežastis – staigiai iškilusi valstybės skola, kuri jau susilygino su metine Amerikos gamybos verte – 14 trilijonų dolerių. Remiantis CBS pranešimu, Amerika kasdien išleidžia apie 380 milijonų dolerių, iš kurių tik 170 milijonų yra iš gaunamų pajamų, o daugiau nei 200 milijonų – valstybės skolinti pinigai.

Italijos parlamento žemieji rūmai trečiadienį pritarė antikriziniam planui, pagal kurį numatyta sumažinti biudžeto išlaidas 54 mlrd. eurų, praneša „La Stamp“. Už įstatymo projektą balsavo 316 deputatų, prieš – 302. Aukštieji parlamento rūmai pritarė įstatymo projektui rugsėjo 7 dieną. Pagal biudžeto deficito mažinimo planą numatoma padidinti kai kuriuos mokesčius ir sumažinti išmokas iš biudžeto.

Šeštadienį nepasiekta ilgai laukto susitarimo tarp JAV demokratų administracijos ir respublikonų Kongrese dėl valstybės skolos limito padidinimo ir biudžeto deficito sumažinimo. Ir netgi derybų statusas kol kas lieka neaiškus, praneša „RIA Novosti“. JAV valdžia niekaip nesusitaria dėl valstybės skolos limito didinimo, o susitarimas turi būti pasiektas iki rugpjūčio 2 d., priešingu atveju JAV nebepajėgs vykdyti savo finansinių įsipareigojimų.