irano branduolinė programa

Ženevoje trečiadienį atnaujinamos didelį politinį krūvį turinčios derybos, kuriose galingosios pasaulio valstybės, siekiančios išspręsti užsitęsusį ginčą su Iranu ir užkirsti kelią naujo karinio konflikto Artimuosiuose Rytuose grėsmei, sieks sudaryti preliminarią sutartį su Teheranu, kuri pažabotų jo branduolinę programą.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) sekmadienį iškėlė keturis reikalavimus, kurie turi būti įtraukti į sutartį su Iranu, kad veiksmingai suvaldytų jo branduolinę programą. „Prancūzija palaiko tarpinę sutartį, tačiau pagrįstą keturiais punktais“, – prezidentas sakė per bendrą spaudos konferenciją su Izraeliu premjeru Benjaminu Netanyahu (Benjaminu Netanjahumi) Jeruzalėje.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras pirmadienį pareiškė, kad pasaulio galybės priartėjusios prie sutarties su Iranu dėl jo ginčijamos branduolinės programos, pridūręs, kad Paryžius nebuvo „izoliuotas“ Ženevoje vykusiose derybose, kuriose nepavyko pasiekti susitarimo.

Britų užsienio reikalų sekretorius Williamas Hague'as (Viljamas Heigas) sekmadienį sakė, kad susitarimas dėl Irano branduolinės programos gali būti pasiektas per kelias artimiausias savaites, nors derybos Ženevoje buvo nesėkmingos. Per tas derybas buvo „padaryta didelė pažanga“, visų šalių pozicijos priartėjo viena prie kitos, o susitarimas dabar yra pasiekiamas, sakė W.Hague'as. „Dėl klausimo, ar tai įvyks per kelias artimiausias savaites, yra geros to galimybės, – sakė W.Hague'as BBC.

Irano derybininkų Ženevoje pateiktas pasiūlymas dėl iraniečių branduolinės programos yra toks rimtas ir turiningas, kokio JAV anksčiau niekada nematė, trečiadienį paskelbė Baltieji rūmai. Baltųjų rūmų atstovas Jay Carney (Džėjus Karnis) sakė, kad Irano pasiūlymas yra labai naudingas, nors ir perspėjo, kad „niekas neturėtų tikėtis persilaužimo per vieną naktį“. Irano pasiūlymas atsirado Ženevoje, kur šią savaitę susitinka Irano ir šešių pasaulio galybių vyriausieji derybininkai.

Europos Sąjungos valstybių užsienio reikalų ministrai pritarė siūlymui sugriežtinti sankcijas Iranui. Skelbiama, kad naujos sankcijos, kuriomis siekiama sustabdyti šios šalies branduolinę programą, yra nukreiptos prieš Irano energetikos sektorių. Be to, taikomi nauji apribojimai ir šios šalies užsienio prekybai, finansinėms paslaugoms ir naftos bei dujų sektoriams, kurie yra Irano ekonomikos pagrindinis ramstis.

Tikėtina, kad Teheranas pasinaudojo mažu Irano valdomu banku Vokietijoje, kad galėtų apeiti sankcijas, priimtas JT, JAV ir ES. „The Wall Street Journal“ pranešė, kad „Europaeisch-Iranische Handelsbank AG“ (Europos-Irano prekybos bankas) padėjo sudaryti daugiau nei vieno milijardo vertės sandorių firmoms, kurioms turėtų būti taikomos JT, JAV ir ES sankcijos.

Izraelio ataka prieš Irano branduolinius objektus išprovokuotų ilgą karą ir veikiausiai nesustabdytų Irano nuo branduolinio ginklo įsigijimo, pareiškė analitinis institutas „Oxford Research Group“. Ši grupė argumentuoja, kad karinis smūgis turi atmestas kaip galimas Irano branduolinės krizės sprendimo variantas. Priešingai, analitikai mano, kad Izraelio karinis smūgis tik paskatintų Irano branduolinės bombos gaminimo procesą. Be to, karinis smūgis destabilizuotų visą Vidurio Rytų regioną.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad Iranas netrukus gali įgyti potencialą pasigaminti branduolinį ginklą. Apie tai Rusijos lyderis pareiškė per Maskvoje vykusį ambasadorių susitikimą. Šis perspėjimas yra retas atvejis, kai Maskva prisijungia prie Vakarų valstybių kritikuodama Irano branduolinę programą. Tiek JAV, tiek pagrindinės Europos Sąjungos šalys teigia, kad Iranas, prisidengdamas neva civiline branduoline programa, iš tikro siekia pasigaminti branduolinį ginklą.