investiciniai fondai

Lietuva, ruošdamasi galimam Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos mažėjimui po 2020 metų, investiciniuose fonduose sukaupė 1,093 mlrd. eurų. ES struktūrinė parama Lietuvos ekonomikos pritraukimo prie Bendrijos vidurkio projektams panaudojama vieną kartą, tačiau fonduose gulinčios lėšos investuojamos kaip paskolos arba jų garantijos.

Kai kalbame apie asmeninius investavimo patarimus, reikia pripažinti, kad universalių receptų nėra. Tačiau visuomet naudinga pabandyti pažiūrėti „kito akimis“.  Įsivaizduokime jauną, vaikų dar neturinčią, šeimą, kurioje abi pusės dirba, reikšmingesnio turto dar nėra užgyvenę, bet yra sukaupę 20 000 litų santaupas ir svarsto, kaip su jomis derėtų pasielgti.

Pradedančiajam investuotojui dažnai sunku greitai susigaudyti finansų rinkoje. Pirmieji investavimo žingsniai – savo investavimo galimybių įvertinimas, sprendimai, kokius vertybinius popierius reikėtų pirkti, kokia investicinių fondų informacija pasinaudoti – yra sunkesni, jei nusprendžiama veikti savarankiškai. Protingiau pasinaudoti finansinio tarpininko paslaugomis. Čia ir atsiranda finansų maklerio figūra.

Investicinių fondų palyginimas yra vienas svarbiausių sprendimų, nuo kurio priklauso Jūsų investicijos sėkmė. Jei mokėsite palyginti, tai mokėsite ir sėkmingai pasirinkti, tad aptarsime, į ką investuotojai kreipia dėmesį ir į ką reikėtų. Pelningumas paprastai būna pirmas dalykas, kurį stengiasi įvertinti kiekvienas investuotojas. Labai dažnai tai bandoma padaryti analizuojant praeities rezultatus. Deja, vertybinių popierių kainos nelinkusios kartotis ir nieko doro iš to neatspėsite.

Pradėkim nuo to, kas tai yra ir kaip tai veikia. Investicinis fondas - tai daugelio investuotojų suneštos lėšos,  kurias bendrai valdo atsakingas valdytojas. Investuotojams – fondo dalyviams - nebereikia rūpintis, ką pirkti ir kada parduoti, viską už juos padaro profesionalus fondo valdytojas. Investavimas į fondus yra turbūt tinkamiausias sprendimas pradedantiems, neturintiems pakankamai žinių ar negalintiems skirti pakankamai laiko investicijų priežiūrai.

Apie investavimą karts nuo karto tenka išgirsti iš įvairių žiniasklaidos priemonių, finansinių institucijų, tačiau dažnas nesiryžta rimčiau tuo domėtis, įsivaizduodamas, kad tai yra sunkus ir varginantis darbas, skirtas tik daug pinigų turintiesiams. „Balsas.lt“ pradeda naują investavimo pradžiamokslio rubriką, kurioje kas savaitę bus pateikiami smulkūs pirmieji žingsneliai, nuo ko pradėti ir kaip, kur galima būtų investuoti.

Pasak SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, nors vidutinis moterų darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, Lietuvoje yra apie 230 litų mažesnis negu vyrų, moterų sukauptos santaupos indėlių sąskaitose yra didesnės. Banko indėlių portfelio analizė rodo, kad dažniausias „moteriškas“ indėlis siekia 1–5 tūkst., o dažniausias „vyriškas“ indėlis tėra iki 1 tūkst. litų.

Teisingumo ministerija siūlo įtvirtinti galimybę nekilnojamojo turto registre įregistruoti investicinius fondus sudarančio nekilnojamojo turto nuosavybės teisę. Pagal dabartinį teisinį reguliavimą, norint įregistruoti investicinį fondą sudarančio nekilnojamojo turto nuosavybės teises, jos turi būti registruojamos visų investicinio fondo dalyvių vardu, atskirai nurodant kiekvieno jų duomenis.