įnašas

Vyriausybė pirmadienį pritarė įstatymo dėl Europos Sąjungos (ES) reglamento, skirto mažinti energijos kainas, įgyvendinimo projektui bei Pelno mokesčio įstatymo pataisoms, įteisinančioms solidarumo įnašą, grindžiamą perviršiniu energetikos įmonių pelnu.  „Šiuo įstatymo projektu siekiama detalizuoti Europos Sąjungos reglamento nuostatas ir įtvirtinti šio reglamento konkretų taikymo ir įgyvendinimo modelį“, – posėdyje sakė energetikos viceministrė Inga Žilienė.

Tūkstančiai gyventojų yra pasiskolinę pinigų, už kuriuos nusipirko butą ar namą. Matyt, dar daugiau yra tokių, kurie tik svajoja apie nuosavus namus. Tačiau pastaruoju metu būsto kreditai gerokai pabrango. Per mėnesį vien palūkanų gali tekti mokėti ir 150 eurų daugiau nei metų pradžioje.

Pritrūkus santaupų didesniems pirkiniams įsigyti, namų remontui, gydymo, sveikatinimo išlaidoms padengti, esant būtinybei suremontuoti ar nusipirkti automobilį, sprendimu gali tapti paskola. Paskolų bankas gali finansuoti dalį arba visą trūkstamą pinigų sumą minėtoms išlaidoms padengti, jeigu asmuo atitinka banko taikomus reikalavimus. Vieni svarbiausių aspektų, į kuriuos atsižvelgia bankas prieš priimdamas paraiškos sprendimą, yra gera kredito istorija, uždirbamos pajamos, asmens amžius.

Įsigyti būstą išsimokėtinai įmanoma tik sukaupus pradinį įnašą. Tačiau iš kur kelis ar net dešimtis tūkstančių gauti jaunam, vos baigusiam universitetą ir darbo rinkoje dar neįsitvirtinusiam žmogui? Tokie reikalavimai dažnai užkertą kelią būstui įsigyti. Studijų laikais gyvenusi su draugėmis, prieš kelerius metus Roberta nusprendė, kad gyvenimo bendrabutyje gana. Laikas ieškoti savo būsto. Nuomos kainos nuolat kilo, tad vilnietė nusprendė pasiimti paskolą butui.

Paskola – tai finansinis įsipareigojimas bankui, kredito unijai ar bet kokiai kitai finansavimo paslaugas teikiančiai bendrovei, kurią per tam tikrą laikotarpį, mokant įmokas kartą per mėnesį, reikės grąžinti. Yra skiriamos kelios paskolų rūšys, kurių kiekvienai taikoma skirtinga metinė palūkanų norma, galima pasiskolinti suma ir kiti aspektai.

Lietuva didins savo įnašą į Europos Sąjungos (ES) karines operacijas ir misijas, sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, pirmadienį dalyvavęs ES gynybos ir užsienio reikalų ministrų susitikime. „R.Karoblis susitikimo metu sakė, jog 2017 metais Lietuva ir toliau dalyvaus bei didins savo įnašą į ES karines operacijas ir misijas“, - rašoma Krašto apsaugos ministerijos pranešime. Lietuva šiuo metu dalyvauja trijose iš penkių ES vykdomų operacijų ir misijų.

Jei laimės rinkimus, Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy dideles valstybės skolas pirmiausiai mažins karpydamas išlaidas, praneša agentūra AFP. Paryžiuje pristatydamas savo rinkimų programą, N. Sarkozy pareiškė, kad ketvirtadalis subalansuotam 2016 metų biudžetui reikalingų lėšų turėtų būti gauta mažinant išlaidas. Likutis būtų surinktas didinant įplaukas.

Prieš šešerius metus planavęs įsikurti moderniame name prestižiniame rajone šalia uostamiesčio klaipėdietis su šeima iki šiol priverstas nuomotis butą ir bylinėtis dėl prarastų pinigų. Klaipėdietis Alius Galminas dar 2005 metais susigundė įsigyti butą „Žaliojo slėnio" gyvenamųjų namų rajone. Jis pasirinko išskirtinį 16 butų namą – vilą „Domino". Interneto svetainėje vila „Domino„ pristatoma kaip šiuolaikinės architektūros kūrinys, tarsi „Žaliojo slėnio“ vizitinė kortelė.

Gruodžio 30 dieną įvykusio SEB banko neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu pagrindinis banko akcininkas „Skandinaviska Enskilda Banken AB“ (SEB) priėmė sprendimą padengti SEB banko Lietuvoje nuostolių dalį 345 mln. 280 tūkst. litų (100 mln. eurų) papildomu įnašu. Kiti banko akcininkai neprivalėjo dengti nuostolių papildomu įnašu – nuostolį dengti privaloma tik akcininkų susirinkime dalyvausiems ir „už“ šio sprendimo priėmimą balsavusiems akcininkams.