i. genytė

Žvelgiant į kainas elektros biržoje galima pastebėti, kad pasirinkusieji tiekėją pirmame rinkos liberalizavimo etape ir užfiksavusieji kainą 24 mėn. gyventojai šiandieną moka mažiau. Pasak „INVL Asset Management“ vyr.

Vadinamasis kietasis „Brexitas“ – Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES) be prekybos sutarties – nebėra tarp rimčiausių grėsmių Lietuvos ekonomikai, sako ekonomistai. Anot jų, šiuo metu Lietuvai rimčiau grasina kitos problemos – visų pirma, koronaviruso pandemija, kuri šalies ekonomikos smarkiai nenusmukdė, tačiau rimčiau paveikė svarbiausias eksporto rinkas. „Brexito“ klausimas tikrai nėra darbotvarkės prioritetų pirmoje vietoje, nes yra rimtesnių klausimų.

Lietuva savo darbuotojams moka vieną didžiausių minimalių atlyginimų Rytų Europoje, tačiau nei ekonomistai, nei smulkieji verslininkai neskuba tuo džiaugtis. Ekspertai ir verslininkai įspėja, kad bet koks minimalaus uždarbio didinimas sunkina galimybę smulkiesiems verslininkams klestėti ir verčia juos bankrutuoti. Taip pat smulkiųjų verslininkų ir ekonomistų nedžiugina kalbos apie galimybę Europos Sąjungoje vienodinti ar kitaip keisti minimalų atlyginimą.

Seimas ir prezidentas džiaugiasi, kad kitąmet keliasdešimčia eurų ūgtels vidutinė pensija, tačiau ekonomistai skurstantiems pensininkams siūlo neskubėti džiaugtis, mat čia pat išaugs ir skurdo rizikos riba. Tai reiškia, kad daugumos pensininkų piniginės pasunkės vos vienu kitu euru. Ekonomistai lėšų kelti pensijas siūlo ieškoti ne didinant mokesčius, o efektyviau valdant valstybės aparatą ir apkuopiant, pavyzdžiui, viešuosius pirkimus.

Statistikos departamentui paskelbus, jog Lietuvos BVP trečiąjį šių metų ketvirtį augo 3,6 proc., analitikai teigia, jog šalies ekonomika išlaikė stabilų plėtros tempą. Tačiau, anot jų, ūkio augimas praranda pagreitį ir paskutinį metų ketvirtį bei kitąmet tokios plėtros tikėtis neverta. „BVP augimo tempas yra tik nežymiai vangesnis nei pirmąjį pusmetį.

Šiuo metu Jungtinėje Karalystėje gyvenantys lietuviai susiduria su iššūkiais – jiems ramybės neduoda migloti „Brexit“ procesai, kurie, neaišku kaip paveiks jų ateitį ir gyvenimą jau namais tapusioje šalyje. Išeiviams, kurie ketina arba jau sugrįžo į Lietuvą, kylą įvairių gyvenimo ir darbo sunkumų. Todėl tv3.lt pasidomėjo, kiek lietuvaičių jau yra sugrįžusių į Lietuvą po 2016 m. paskelbto „Brexit“ referendumo ir kaip jiems sekasi įsitvirtinti pritapti svetima tapusioje tėvynėje.

Vieną didžiausių šalies bankų „Luminor“ palieka vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė – penktadienis yra paskutinė jos darbo diena, pranešė bankas. „Bankas keičia struktūrą ir buvo nuspręsta pasilikti po vieną ekonomistą kiekvienoje iš Baltijos šalių, tai kadangi mes buvome dviese, buvo nuspręsta tiesiog vieno atsisakyti“, – BNS komentavo I. Genytė-Pikčienė. Ji sakė jau vertinanti naujus darbo pasiūlymus.

Banko „Luminor“ ekonomistai antradienį paskelbė gerinantys Lietuvos ekonomikos augimo prognozę. Anot jų, to tikėtis verčia net trys priežastys: lėtėjantis kainų augimas, tebeaugantis užimtumas bei Lietuvos regionų inicijuotas spurtas lenktynėse su Vilniumi. „Jei 2017 metais mažmenininkų pardavimus labiausiai augino kainų dedamoji, tai 2018 metais tendencija mažmeninėje prekyboje apsivertė 180 laipsnių – auga parduodami kiekiai, nebe kainos.

Remiantis sociologinių apklausų duomenimis, kiek daugiau nei pusė (55,6 proc.) Lietuvos gyventojų pritartų trumpesnei 4 darbo dienų savaitei, su išlyga, jeigu nemažėtų gaunamas darbo užmokestis. Visgi, beveik ketvirtadalis Lietuvos gyventojų nesutinka su šia idėja. Kaip tv3.lt pasakojo Lietuvos socialinių tyrimų centro vyriausioji mokslo darbuotoja prof. dr.