gyvūnų prieglaudos

Perpildyta Panevėžio gyvūnų prieglauda neprisišaukia norinčiųjų dirbti. Anksčiau su savanorių pagalba išsiversdavusi prieglauda dabar bando prisikviesti žmonių siūlydama net atlygį – už kasdienį poros valandų darbą – 400-us eurų per mėnesį. Iš gyventojų paramos išsilaikantys pamestinukų globėjai tvirtina, kad daugiau darbuotojui mokėti neišgalintys. Pagirdyti, pamaitinti, iškuopti voljerus – toks kasdienis darbas gyvūnų prieglaudoje. Ir nesvarbu, ar spaudžia šaltukas, sninga ar lyja.

Artėjant gražiausioms metų šventėms, gyvūnų prieglaudos stabdo bet kokius gyvūnų atidavimus. Prieš Kalėdas sugalvoję sau ar artimiesiems padovanoti šunį, katę ar kokį kitą augintinį, žmonės po švenčių juos dažniausiai grąžina atgal į prieglaudas. Šitaip gyvūnas, po kelių savaičių vėl grįžęs į narvą, patiria milžinišką stresą.

Šventinis laikotarpis – dovanų metas, nors kartais smulkmenos pavirsta gyvomis dovanomis. Kodėl po šventinio laikotarpio į prieglaudas keliauja gyvūnai iš daugyklų ar veislynų? Ar mes nemokame dovanoti dovanų ar tiesiog griežtai negalima dovanoti gyvūnų? Klaipėdos gyvūnų globos namų „Linksmosios pėdutės“ vadovė Simona Šakinytė sako, kad prieglaudoje kartais susidaro eilės, pildomos anketos, o pati gyvūnų globėjų atranka trunka ilgai.

Kalėdos – dovanojimo metas, tačiau kartais dovana tampa ne tik širdžiai malonios smulkmenos, bet ir gyvi augintiniai. Deja, dalies jų likimai būna tragiški vien todėl, kad dovanojant gyvūną neapgalvojami svarbiausi dalykai. Džiunglių žmogumi prisistatantis Gerardas Paškevičius ragina atsisakyti gyvūnų dovanojimo, nes, taip sutampa, jog po šventinio laikotarpio gyvūnų prieglaudos tampa sausakimšos, o kai kurie augintiniai tiesiog išmetami, jais atsikratoma kitais, nehumaniškais, būdais.

Artėjant šventėms, kai kurios gyvūnų prieglaudos stabdo šunų ar kačių dovanojimą, o kai kurios imasi griežtesnės kontrolės ir dar uoliau egzaminuoja tuos, kas nori namo parsinešti šunį ar katę. Taip prieglaudų atstovai ginasi nuo šeimininkų apsišaukėlių, kurie dievagojasi imantys gyvūnus sau, o, atėjus šventėms, juos dovanoja tiems, kas gyvų staigmenų visai nelaukia, ir keturkojai vėl atsiduria gatvėje.

Viena didžiausių Panevėžio gyvūnų prieglauda susidūrė su neregėtu iššūkiu: per pandemiją nekontroliuojamai prisiveisė beglobių kačių. Dėžės su murklėmis per vasarą užpildė net kelias prieglaudos patalpas. Gyvūnus gelbėjantys gyventojai kates iš sodų, apleistų vietų veža su visomis vadomis. Savanoriai gyventojus ragina ne gaudyti kates, o jas sterilizuoti. Kaimiškyje įkurta didžiulė Panevėžio šunų prieglauda šiuo metu prigrūsta benamių kačių.

Šešis šunis auginanti šunų dresuotoja Vilija Caronkutė prieš penkerius metus į savo namus iš „Penkta koja“ prieglaudos parsivežė mišrūnę kalytę Dramą. Nors daugelis dresuotojos draugų sakė, kad šio šuns imti neverta, esą tai probleminis šuo, Vilija į tai nekreipė dėmesio. Jonavos rajone įsikūrusi dresuotoja Dramą šiandien vadina geriausia savo pagalbininke vedant edukacijas žmonėms. „Iš tikrųjų, kadangi aš dirbu su šunimis, tai nemanau, kad iš viso yra blogų šunų.

Urtė Povilaitytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Gyvūnų prieglaudos ragina žmones būti atsakingesnius. Šeimininkų pamestiems keturkojams prieglaudose nebepakanka vietų. Gyvūnų prieglaudoje „SOS gyvūnai“ šiuo metu laikomi 149 augintiniai. Gyvūnų globos organizacijos „Lesė“ prieglaudoje Vilniuje – 100 beglobių keturkojų. Į šias įstaigas jie atkeliavo įvairiais būdais: vienus į atvežė juos gatvėje radę žmones, kitus rado patys darbuotojai, dar kitus prie vartų paliko šeimininkai.