gripas

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) Lietuvoje ir vėl padidėjo. 49-ąją šių metų savaitę (gruodžio 3–9 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 81,8 atv./10 tūkst. gyventojų. Pernai (2017 m.) tuo pačiu metu sergančiųjų buvo mažiau – 81,2 atv./10 tūkst. gyventojų.

 Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šalyje ir toliau didėja. 48-ąją šių metų savaitę (lapkričio 26 d. – gruodžio 2 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 80,7 atv./10 tūkst. gyventojų. Pernai (2017 m.) tuo pačiu metu sergančiųjų buvo mažiau – 70,7 atv./10 tūkst. gyventojų.

Sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) Lietuvoje didėja ketvirtą savaitę iš eilės, informuoja Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai. Praėjusią savaitę bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 71,1 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Pernai tuo pačiu metu sergančiųjų buvo panašiai – 68,6 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Lietuvoje auga sergamumas gripu ir peršalimo ligomis, pirmadienį pranešė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC). Jo duomenimis, lapkričio 12–18 dienomis bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 61,5 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Savaite anksčiau šis rodiklis siekė 58,1 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Prieš metus gripu sirgo panašus skaičius žmonių – registruota 60,2 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Mažiausias – 45,6 atvejo 10 tūkst.

 Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, kad sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) praėjusią savaitę padidėjo visoje Lietuvoje. 45-ąją šių metų savaitę (lapkričio 5-11 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 58,1 atv./10 tūkst. gyventojų. 2017 m. tuo pačiu metu sergančiųjų skaičius buvo panašus – 57,0 atv./10 tūkst. gyventojų.

Sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) praėjusią savaitę sumažėjo visoje šalyje. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, spalio 29 – lapkričio 4 dienomis bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 49,9 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Ankstesnę savaitę šis rodiklis siekė 68,1 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Pernai tuo pačiu metu registruota 50,4 susirgimo 10 tūkst. gyventojų. Mažiausia – 28,1 atvejo 10 tūkst.

 Su bobų vasara jau atsisveikinome ir pasitinkame prasidedantį tikrąjį šaltąjį sezoną. Jam dažniausiai ruošiamės, stiprindami savo imunitetą, tačiau ne visada pavyksta apsisaugoti nuo daugybės ore sklandančių ligų sukėlėjų. Vidutiniškai virusinės kvėpavimo takų infekcijos suaugusį žmogų per metus užklumpa 2-4 kartus. Darželį pradėjusiems lankyti mažyliams per metus normalu sirgti ir iki 12 kartų.

Gydytojai įspėja – daugėja sergančių gripu ir peršalimo ligomis. Tačiau tiek skiepytis, tiek stiprinti imunitetą žmonės vis dar vengia ir į vaistines ar pas gydytoją skuba jau pakirsti ligos. Ir dar baisiau – daugėja žmonių, užsiimančiųjų savigyda. Medikai patvirtina, sergančiųjų pastarosiomis dienomis gerokai padaugėjo. Iš visų besikreipiančių vien Šeškinės poliklinikoje, trečdalis kenčia nuo kosulio, gerklės skausmo, slogos, yra kamuojami karščio.

Praėjusiais metais daugiau nei 900 000 amerikiečių dėl gripo atsidūrė ligoninėse. Liga pražudė 80 000 žmonių. Ypač pažeidžiami yra vyresnio amžiaus žmonės ir vaikai – jie dažniau suserga gripu ir liga būna sunkesnė. JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centras pataria, kad jei vyresniems nei šešių mėnesių asmenims, geriausia apsauga yra skiepai nuo gripo.

43-ąją šių metų savaitę Lietuvoje dėl gripo hospitalizuoti du asmenys, iš kurių – vienas vaikas iki dvejų metų amžiaus, kitas – suaugęs asmuo. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šalyje nežymiai padidėjo. 43-ąją šių metų savaitę (spalio 22–28 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 68,1 atv./10 tūkst. gyventojų.

Perspėjimas kauniečiams: pastaruoju metu čia fiksuojamas didžiausias sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis.  42-ąją šių metų savaitę (spalio 15–21 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 64,4 atv./10 tūkst. gyventojų. Pernai (2017 m.) tuo pačiu metu sergančiųjų buvo daugiau – 65,7 atv./10 tūkst. gyventojų.

Staigiai pakilusi aukšta temperatūra, sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis ir silpnumas – tokie pirmieji ir dažniausiai pasitaikantys gripo, kuriuo kasmet Lietuvoje suserga 5–10 proc. gyventojų, simptomai. Nors dažnas žino, kad ši infekcija mažiausia savaitei paguldo į ligos patalą, tačiau dalis lietuvių skiepytis nuo gripo neskuba.

Lietuvoje sergamumas gripu ir peršalimo ligomis išlieka panašus, sergančiųjų šiemet yra mažiau nei pernai. Praėjusią savaitę bendras sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) buvo 64,4 atvejo 10 tūkst. gyventojų. 2017 metais tuo pačiu metu sergančiųjų buvo daugiau – 69,6 atvejo 10 tūkst. gyventojų, skelbia Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras. Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis praėjusią savaitę registruotas Šiaulių (41,5 susirgimo 10 tūkst.

29-erių metų moteris mirė nuo gripo. Puikią karjerą darančiai teisininkei sustojo širdis – šį sezoną tai jau trečia mirtis nuo gripo Pietų Karolinoje. Scarlett Levinson (29) antradienį mirė nuo gripo komplikacijų širdžiai. Tai – jau trečioji gripo auka šiais metais Šiaurės Karolinoje. Teoriškai gripo sezonas JAV prasideda spalio mėnesį. Pastaraisiais metais gripo virusas JAV pražudė daugiau nei 80 000 žmonių.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai skelbia naujo gripo sezono pradžią. Pranešama, kad medikų rankose atsidūrė vaikas.  Pabrėžiama, kad dėl gripo buvo hospitalizuotas vienas asmuo 2–17 m. amžiaus grupėje. 40-ąją šių metų savaitę (spalio 1-7 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 64,8 atv./10 tūkst. gyventojų. Pernai (2017 m.) tuo pačiu metu sergančiųjų buvo daugiau – 67,6 atv./10 tūkst. gyventojų.

 Prasidėjęs spalio mėnuo, deja, nežada nieko gero: permainingi orai lietuvius gena į poliklinikas, kur dėl varvančių nosių, pakilusios temperatūros ir užsitęsusio kosulio styra eilės. Daugelį lietuvių neramina ir spalio pradžioje paskelbta gripo sezono pradžia Lietuvoje.

 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamento duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį medicinos pagalbos kreipėsi 252 Panevėžio regiono gyventojai, nukentėję nuo įvairių laukinių ir naminių gyvūnų. Tai – 44 asmenimis daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį (208 atv.

Atėjęs ruduo jau gana greitai primins apie save prasidėjusiomis slogomis bei peršalimais. Pediatrė iš Floridos dr. Jean Moorjani papasakojo, kuo gali būti pavojingos gripo vakcinos bei paaiškino, kam iš tiesų būtina pasiskiepyti, siekiant išvengti šios prie patalo prikaustančios ligos.  Ar galima susirgti nuo vakcinos?  Anot dr. J. Moorjani, susirgimas nuo gripo vakcinos yra visiškas, šimtaprocentinis mitas.

 Lietuvos miškuose aptinkama avietė yra puikus vaistas nuo peršalimo, ar karščiavimo. Apie aviečių maistingąsias ir gydomąsias savybes pirmieji sužinojo graikai ir romėnai. Mineralinės medžiagos, esančios uogose, reikalingos organizmui kaip ir baltymai, riebalai bei angliavandeniai. Mažina temperatūrą Šviežios, virtos ar džiovintos uogos tinka nuo peršalimo, skatina prakaitavimą, mažina temperatūrą, padeda nuo kosulio.

Prasidėjęs rugsėjis kartu su savimi atsineša ne tik vėsesnius orus, bet ir rudeniškas ligas. Tai natūralu, nes po šiltų ir saulėtų orų reikia prisitaikyti prie naujų rudens oro sąlygų, o žmogaus organizmas gana jautriai reaguoja į sezonų kaitą.  Kokie pavojai mūsų tyko ir kaip apsisaugoti pasakojo šeimos gydytoja Aldona Bieliauskienė. Įžvelgė riziką Pasak gydytojos, didžiausia rizika ne besikeičiantys orai: „Mes lietuviai esame pripratę prie vėsių orų.

Būsimam gripo sezonui skirta vakcina, kuria nemokamai bus skiepijami rizikos grupėms priklausantys žmonės, pasiekė Lietuvą. Valstybinė ligonių kasa informavo, kad 2018–2019 metų gripo sezonui nupirko per 131 tūkst. vakcinos dozių. Sezoninės gripo vakcinos pristatymas į asmens sveikatos priežiūros įstaigas pradėtas šią savaitę. Pirmiausia vakcina pasieks Vilniaus apskrityje esančias įstaigas.

Kai į ligoninę atvežta 23-ejų metų mergina ėmė vemti, o veidą išbėrė spuogai, jai buvo diagnozuota meningokokinė W infekcija, rašoma portale thesun.co.uk. Jauną merginą nuo mirties skyrė vos pusvalandis - paaiškėjo, kad ji serga ne gripu, o mirtina meningito forma. Lilė O‘Connell iš Paddingtono Sidnėjuje praėjusiais metais kartu su šeima šventė Kalėdas, kai mergina tą vakarą pasijuto prastai.

Valstybinė ligonių kasa (VLK) įsigijo 131,7 tūkst. gripo vakcinos dozių 2018–2019 metų gripo sezonui. Tai yra 10 tūkstančių dozių daugiau nei pernai, pranešė VLK. Sezoninė gripo vakcina į Lietuvą bus pristatyta rugpjūčio pirmosiomis dienomis.

Karalienės Viktorijos laikais Didžiojoje Britanijoje paplito daugybė ligų. Tiesa, žmonės tada dažniausiai gyvendavo vos iki 45-erių. Vaikai, sulaukę 5 metų amžiaus būdavo laikomi itin laimingais, mat reikiamas vakcinas, kad išgyventų, gaudavo ne visi.

Leukemija gali būti iššaukta tokių infekcijų kaip gripas ir, tikėtina, jos galima būtų išvengti, teigiama naujoje mokslininkų iš Didžiosios Britanijos Vėžinių susirgimų tyrimų instituto teorijoje, kuri vadinama „tikru proveržiu“ šioje srityje. Šiame moksliniame darbe yra teigiama, kad „sterili“ pirmųjų penkių gyvenimo metų aplinka vaikui gali padidinti susirgimo riziką ir apriboja galimybes susidaryti organizmo atsparumui.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šalyje mažėja. Dvidešimtąją šių metų savaitę (gegužės 14-20 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 40,6 atv./10 tūkst. gyventojų. 2017 m. tuo pačiu metu sergančiųjų buvo daugiau – 52,5 atv./10 tūkst. gyventojų.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, kad sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šalyje ir toliau mažėja. 17-ąją šių metų savaitę (balandžio 23-29 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 50,0 atv./10 tūkst. gyventojų. 2017 m. tuo pačiu metu sergančiųjų buvo dar mažiau – 48,7 atv./10 tūkst. gyventojų.

 Bulgarijos atsakinga institucija pranešė, kad šios šalies Plovdivo srityje esančiame naminių paukščių ūkyje nustatytas aukšto patogeniškumo H5 potipio paukščių gripas. Židinys nustatytas Chekeritsos medžioklės plotuose Striamos kaime Plovdivo srityje. Šioje teritorijoje buvo laikoma 510 kurapkų (Perdix Perdix) ir 210 kalninių keklikų (Alectoris chukar). 2018 m. balandžio 13–17 d. čia iš viso nugaišo 362 kurapkos ir 165 kalniniai keklikai.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šalyje toliau mažėja. Penkioliktąją šių metų savaitę (balandžio 9-15 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 54,4 atv./10 tūkst. gyventojų. 2017 m. tuo pačiu metu sergančiųjų buvo mažiau – 43,2 atv./10 tūkst. gyventojų.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šalyje ir toliau mažėja. 13-ąją šių metų savaitę (2018 m. kovo 26 d. – balandžio 1 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 78,2 atv./10 tūkst. gyventojų. 2017 m. tuo pačiu metu sergančiųjų buvo dar mažiau – 58,2 atv./10 tūkst. gyventojų.

Sergamumas peršalimo ligomis šalyje toliau mažėja, skelbia Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras. Kovo 26–balandžio 1 dienomis 10 tūkst. gyventojų teko 78,2 susirgimo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, ankstesnę savaitę sergamumas viršijo 89 atvejus 10 tūkst. gyventojų. Pastarąją savaitę mažiausias sergamumas registruotas Utenos (54,8 atvejo 10 tūkst. gyventojų), didžiausias – Alytaus administracinėje teritorijoje (97,1 atvejo 10 tūkst.

 Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šalyje ir toliau mažėja. Šiuo metu gripo epidemija paskelbta septyniose šalies savivaldybėse. Iš 60 šalies savivaldybių gripo epidemiją paskelbė 33. Dvyliktąją šių metų savaitę (2018 m. kovo 19-25 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 89,1 atv./10 tūkst. gyventojų. 2017 m. tuo pačiu metu sergančiųjų buvo mažiau – 63,0 atv./10 tūkst.

 Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šalyje ir toliau mažėja. Vienuoliktąją šių metų savaitę (2018 m. kovo 12-18 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 92,9 atv./10 tūkst. gyventojų. 2017 m. tuo pačiu metu sergančiųjų buvo mažiau – 62,8 atv./10 tūkst. gyventojų.

Specialistai įspėja, jog prasidėjusi kasmetinė paukščių migracija didina paukščių gripo pavojų, todėl kol kas ūkininkams neleidžiama laikyti jų lauke. Veterinarai tikisi, kad šiemet, kaip ir pernai, pavyks išvengti ligos protrūkio komerciniame ūkyje. „Paukščių gripas šiandien po truputį plinta regione.

Apie tai, kad česnakuose gausu naudingų medžiagų, padedančių stiprinti imunitetą ir užkirsti kelią ligoms, nereikia net priminti. Sakoma, kad kasdien suvartojama česnako skiltelė apsaugo nuo peršalimo, virusinių infekcijų ir net užkerta kelią gripo virusui. Fabiosa.com rašoma, kad kasdien suvalgomos viena-dvi česnako skiltelės, apsaugo net ir nuo vėžio. Kasdien suvalgomas česnakas gerina ne tik imuninę sistemą, bet ir pagerina širdies veiklą.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) Lietuvoje mažėja ketvirtą savaitę iš eilės. Dešimtąją šių metų savaitę (2018 m. kovo 5-11 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 97,0 atv./10 tūkst. gyventojų. 2017 m. tuo pačiu metu sergančiųjų buvo mažiau – 66,1 atv./10 tūkst. gyventojų.

 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kėdainių skyrius informavo, kad Kėdainių rajone 10-ąją metų savaitę, kovo 5-10 dienomis, užregistruotas sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) vėl viršijo epideminį lygį.

Nors šiuo metu Lietuva jau vaduojasi iš gripo gniaužtų, panašu, kad pasaulyje gali kilti nauja pavojaus banga. Mokslininkų teigimu, pats pavojingiausias ir žmonijai grėsmingiausias – paukščių gripas.  Prieš kelias dienas „The Mirror“ publikuotas straipsnis, kuriame iškeliama grėsminga prognozė: nevaldoma šio gripo forma gali pasigležti milijonus gyvybių visame pasaulyje.

Geros žinios vilniečiams – sostinėje nuo kovo 8 d. skelbiama gripo epidemijos pabaiga. Epidemija Vilniuje buvo paskelbta vasario 9 d. ir tęsėsi beveik mėnesį. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, sergamumas gripu Vilniaus mieste ir apskrityje pastarosiomis savaitėmis mažėjo: per praėjusią savaitę (vasario 26 d. – kovo 2 d.) sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis mieste buvo 107,3 atvejai 10 tūkst. gyventojų, o gripas sudarė 8,9 proc.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena, kad gripo sezonu siaučia ne tik gripo ir peršalimo ligų virusai, bet ir virusai, sukeliantys ūmines žarnyno infekcijas, pasireiškiančias pykinimu, vėmimu, viduriavimu, pilvo skausmu. Tokios ligos kartais vadinamos „skrandžio gripu“, kuris itin populiarus yra būtent šiuo, šaltuoju metų laiku. Kaip tinkamai apsisaugoti nuo šių virusinių infekcijų, komentuoja ULAC Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėja Galina Zagrebnevienė.

Nors sinoptikų prognozės džiugios – šaltis iš Lietuvos traukiasi, sveikatos specialistai kol kas gerų žinių neturi. Gripo epidemijos atšaukti neskubama: sergančiųjų skaičius mažėja labai nežymiai, o kai kuriose savivaldybėse kyla ir antrosios gripo epidemijos bangos grėsmė. Taip pat registruojama ir vis daugiau sergančiųjų žarnyno infekcijomis.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šalyje mažėja trečią savaitę iš eilės. Šiandien gripo epidemija atšaukta Prienų ir Ignalinos rajono savivaldybėse. Iš 60 šalies savivaldybių gripo epidemiją šiuo metu skelbia 25. Iš viso šį gripo sezoną epidemiją buvo paskelbusios 33 savivaldybės.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, gripo epidemija Lietuvoje paskelbta beveik pusėje Lietuvos savivaldybių: 29 iš 60. Sergantiems specialistai pataria kuo daugiau ilsėtis, o turintiems sergančių namiškių, skirti ypatingą dėmesį dezinfekcinėms priemonėms ir stiprinti savo imunitetą vitaminu C. Nors sergamumas šalyje mažėja, sergančiųjų skaičius išlieka didelis: praėjusiais metais tuo pačiu metu sergančiųjų skaičius buvo beveik du kartu mažesnis (2018 m. – 123, 5 atv. / 10 tūkst. gyv.

Gripui toliau sėjant mirtį, kai kuriose vaistinėse jau ima trūkti antivirusinių preparatų. Farmacininkai neslepia – jų neturi tiekėjas. Trūksta ne tik vaistų, bet ir medicininių kaukių, mat jos graibstomos ne tik tam, kad neužkrėstų sveikųjų, bet ir gelbėjantis nuo užteršto oro. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras sako, kol paniškai dairomasi vaistų, gripas toliau šienauja gyvybes – jau užregistruota vienuolika mirusiųjų nuo šios pavojingos ligos. Ir skaičiai dar gali augti.

Gripas ir peršalimo ligos šiais metais masiškai guldė Lietuvos gyventojus. Prie to prisidėjo ne tik pavojingos virusų formos, bet ir mūsų šalies žmonių elgsena susirgus. Lietuvoje vis dar populiaru sergant lankytis masinio susibūrimo vietose ir būti kolektyve – eiti į darbą ar dalyvauti paskaitose. Vasario pradžioje atliktas tyrimas parodė, kad ketvirtadalis Lietuvos gyventojų nesilaiko medikų rekomenduojamo režimo, o sirgdami eina į darbą ir lanko mokslo įstaigas.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) Lietuvoje mažėja antrą savaitę iš eilės. Aštuntąją šių metų savaitę (2018 m. vasario 19-25 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 123,5 atv./10 tūkst. gyventojų. 2017 m. tuo pačiu metu sergančiųjų buvo mažiau – 77,7 atv./10 tūkst. gyventojų.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šalyje mažėja, tačiau medikai ragina neprarasti budrumo. Trečiadienį gripo epidemija atšaukta Visagino savivaldybėje, tačiau paskelbta Pagėgių savivaldybėje. Iš 60 šalies savivaldybių gripo epidemiją šiuo metu skelbia 30.  Iš viso šį gripo sezoną epidemiją buvo paskelbusios 33 savivaldybės.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, jog ši savaitė jau trečioji, kuomet šalyje stebimas sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis pikas. Visoje Lietuvoje dėl gripo į ligoninę buvo paguldyta 219 asmenų. Sveikatos specialistai sako, jog šalyje mažėja tik sergančiųjų peršalimo ligomis skaičius. Gripo atvejų išlieka tiek pat. Dėl gripo komplikacijų jau užfiksuoti 5 mirties atvejai.

Sugrįžusi žiema iš klastingų gripo epidemijos gniaužtų vis dar nepaleidžia net pusę Lietuvos savivaldybių. Jau fiksuojamos pirmos gripo aukos, skelbiama, kad nuo jo jau mirė 5 šalies gyventojai. Esą ši žiemos sezono liga pirma palaužia senjorus. Ligoninių palatos išties pilnos nuo gripo komplikacijų plaučių uždegimus besigydančių pensininkų. Tačiau liga neaplenkia ir jaunų žmonių. Palaužė plaučių uždegimas Panevėžyje nuo kilusių komplikacijų staiga užgeso 30-metės pasvalietės gyvybė.