gripas

Europos Komisija jau ragina skiepytis Europos šalių piliečius nuo gripo, nes rudenį gali būti dvi bangos – ir COVID-19, ir gripo banga. Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Kasiulevičius sako, kad pasiskiepijus nuo gripo gydytojams bus daug lengviau atskirti, kokia infekcija gali ligonis sirgti. „Vienareikšmiškai, visus raginu skiepytis. Kalbant apie gripą, kai mes turime dar vieną priešą, bent jau apsisaugoti nuo vieno susirgimo yra labai gerai.

Nors vasara – nepalankus metas plisti virusams, o Lietuvoje kasdien nustatomi pavieniai nauji Covid-19 atvejai, pasaulio ir lietuvių mokslininkai sutaria – antrosios koronaviruso bangos sulauksime šaltuoju metų laiku. Tiesa, kol kas tik tiriama, ar naujas viruso smūgis bus piktesnis už jau patirtąjį. Tačiau jau aišku, kad Covid-19 vakcinos iki rudens ar žiemos dar neišvysime.

Nors gripo sezonas paprastai prasideda spalį ir baigiasi gegužę, intensyviausią piką jis Lietuvoje pasiekia gruodžio-sausio mėnesiais. Su naujienų portalu tv3.lt susisiekusi skaitytoja Miglė (tikrasis vardas redakcijai žinomas, – aut. past.) teiraujasi, ar pavasarį dar vis verta pasiskiepyti nuo gripo, mat ji gripo sezono metu pasiskiepyti negalėjusi dėl vis puolusių peršalimo ligų ir prasidėjusios koronaviruso pandemijos, todėl susiruošė tai padaryti tik dabar.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad praėjusią savaitę Lietuvoje pasibaigė gripo sezonas, trukęs nuo praėjusių metų spalio mėn. Lietuvoje praėjusią savaitę sergančių gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) nežymiai padidėjo. Gegužės 11–17 d. bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis siekė 8,1 atvejo 10 tūkst. gyventojų, ankstesniąją savaitę – 7,8 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad ši savaitė Lietuvoje yra paskutinė šio gripo sezono, prasidėjusio praėjusių metų spalį, savaitė. Lietuvoje praėjusią savaitę sergančių gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) dar sumažėjo. Gegužės 4–10 d. bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis siekė 7,8 atvejo 10 tūkst. gyventojų, ankstesniąją savaitę – 8,8 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį registruoti 143 rotovirusinio enterito atvejai ir tai beveik septynis kartus mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu (944 atvejai). Rotovirusinės infekcijos neretai liaudyje vadinamos skrandžio gripu.

Gripas traukiasi iš Lietuvos – sezoninio gripo atvejų toliau mažėja, skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Lietuvoje praėjusią savaitę sergančiųjų gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) skaičius siekė 8,8 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Savaitę anksčiau šis rodiklis buvo 12,4 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Praėjusią savaitę daugiausiai sergančiųjų buvo Kauno apskrityje (11,3 atvejo 10 tūkst.

Viena dažniausių naujojo koronaviruso COVID-19 komplikacijų, kuri pacientą gali nuvaryti ir į kapus, – plaučių uždegimas. Užsienio spauda jau nuo viruso protrūkio pradžios ne kartą skelbė apie sunkiausius ligos atvejus, kai žmonės neįveikdami ligos tiesiog uždūsdavo. Vis dėlto VUL Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas prof. Edvardas Danila pastebi, kad kol kas šio koronaviruso „elgsena“ ne itin išsiskiria iš kitų plaučius pažeidžiančių virusų.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) praneša, kad gripo sezonui artėjant prie pabaigos, Lietuvoje praėjusią savaitę bendras sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis sumažėjo iki 15,3 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Ankstesnę savaitę šis rodiklis siekė 21,4 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Balandžio 13–19 d. daugiausiai sergančiųjų užregistruota Kauno apskrityje (20,2 atvejo 10 tūkst.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) duomenimis, Lietuvoje balandžio 6–12 d. bendras sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis sumažėjo iki 21,4 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Daugiausiai sergančiųjų užregistruota Kauno apskrityje, mažiausiai – Marijampolės. Pernai tuo pačiu metu (15-ąją metų savaitę) bendras šalies sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo beveik 3 kartus didesnis – 61,1 atvejo 10 tūkst.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje kovo 30 d.–balandžio 5 d. sergančių gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) dar sumažėjo. Per savaitę bendras šalies sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis nukrito iki 39,5 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Daugiausiai sergančiųjų – 56,2 atvejo 10 tūkst. gyventojų užregistruota Kauno apskrityje, mažiausiai – 25,6 atvejo 10 tūkst. gyventojų – Tauragės.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad per savaitę sergančių gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) sumažėjo visose Lietuvos apskrityse. Ir nors sergamumas gripu sumažėjo, tačiau jis nesitraukia – per šią savaitę nuo gripo mirė dar vienas žmogus, iš viso per šį gripo sezoną tai jau devintasis žmogus.

Koronavisuso pandemijai siaučiant pasaulyje, istorikai ir medikai prisimena „ispaniškąjį gripą“, kiek daugiau nei prieš šimtą metų išguldžiusį dešimtis milijonų karo nualintų žmonių. Virusas, pavadintas niekuo dėtos Ispanijos vardu, skirtingai nei kitos ligos, rinkosi jaunus, gyvybės pilnus žmonės. Ispaniškasis gripas neaplenkė ir Lietuvos, tuo metu kentusios Vokietijos okupacijos jungą, kovojusios dėl nepriklausomybės ir skaičiavusios karo ir bado aukas.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, kovo 6–23 d. Vokietijoje nustatyti du nauji didelio patogeniškumo paukščių gripo atvejai. Naujausias paukščių gripo židinys nustatytas Vokietijos rytinėje dalyje (Leipcigo regionas) nedideliame nelaisvėje laikomų paukščių ūkyje, kuriame buvo auginami 44 paukščiai.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) gavo pranešimą iš Lenkijos atsakingos institucijos apie nustatytą pirmąjį šiais metais afrikinio kiaulių maro (AKM) protrūkį kiaulių ūkyje. AKM diagnozė patvirtinta kovo 20 d. stambioje komercinėje kiaulių fermoje Nowosolski regione, kurioje buvo laikoma beveik 24 tūkst. kiaulių.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje kovo 16–22 d. bendras sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis padidėjo iki 82,3 atvejo 10 tūkst. gyventojų (kovo 9–15 d. buvo 63,1 atvejo 10 tūkst. gyventojų), tačiau gripo atvejų – sumažėjo. Pastarąją savaitę daugiausiai sergančiųjų užregistruota Kauno apskrityje, mažiausiai – Marijampolės.

Koronavirusu užsikrėtė dar viena pramogų pasaulio žvaigždė. Apie tai pranešė grupės „Bon Jovi“ narys Davidas Bryanas. 58-erių roko žvaigždė pranešė instagrame. Vyras socialiniame tinkle rašė: „Gavau rezultatus dėl koronaviruso. Atsakymas buvo teigiamas. Sergu savaitę, bet kasdien jaučiuosi vis geriau. Nebijokite. Tai gripas, o ne maras. Buvau karantinuotas savaitę ir būsiu dar vieną savaitę.

Praėjusią savaitę gripu Lietuvoje susirgo beveik 2 tūkst. gyventojų.  „Diagnozė buvo patvirtinta ne tik laboratoriškai, bet, aišku, ir kliniškai didžioji dalis. Gripo atvejų padaugėjo lyginant su ankstesne savaite“, – sekmadienį LRT radijui sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų skyriaus Daiva Razmuvienė.    Anksčiau BNS skelbė, kad antrą kovo savaitę gripu susirgo 1895 Lietuvos gyventojai, pirmą fiksuotas 1531 susirgimas.

Antradienį britų spaudoje pasklido žinia, kad šį sezoną pasiskiepiję nuo gripo patenka į didesnės rizikos kategoriją užsikrėsti koronavirusine infekcija. Naujienų portalas tv3.lt susisiekė su Lietuvos bendrosios praktikos gydytojų asociacijos prezidentu, prof. habil. dr. Juliumi Kalibatu, kuris teigė, kad skiepas nuo gripo ir koronavirusas tikrai nėra susiję. Portale mirror.co.

Kai šalyje ir pasaulyje siaučia gripo virusas, svarbu imtis visų priemonių, kad išvengtumėte susirgimų. Ar žinojote, kad tam tikri kasdieniai įpročiai turi įtakos jūsų imunitetui? Sužinokite, ką reikia pakeisti, norint nesirgti ir būti stipresniems. Skiepų baimė Kaskart susidūrus su itin stipriu uždegimu, atsirandančiu kartu su gripu, į jūsų kraujotaką išskiriama chemikalai, vėliau galintys padidinti dėl uždegimų atsirandančių ligų, tokių kaip širdies ligos, tikimybę.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) praneša, kad Lietuvoje praėjusią savaitę bendras sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis sumažėjo, lyginant su ankstesne savaite, tačiau gripo atvejų – padaugėjo. Kovo 9–15 d. daugiausiai sergančiųjų užregistruota Alytaus apskrityje, mažiausiai – Klaipėdos.

Padėtis dėl koronaviruso Lietuvoje sunkėja. Penktadienį šalyje užfiksuoti dar trys nauji užsikrėtimo atvejai: Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, taip pat jų daugėja ir šeštadienį. Sveikatos apsaugos ministras spaudos konferencijoje pasakojo apie situaciją ir kokių veiksmų planuojama imtis toliau. Šalyje žmonės skundžiasi, kad tyrimai atliekami ne visiems, o pats Aurelijus Veryga tikino, kad tai padaryti būtų neįmanoma.

Koronavirusas ir toliau plinta – visame pasaulyje užsikrėtusiųjų vis daugėja. Imamasi papildomų sveikatos apsaugos priemonių, atšaukiami koncertai, sporto varžybos ir skrydžiai. Nors į COVID–19 grėsmę reikia žiūrėti rimtai, tačiau verta nepamiršti, kad tikimybė juo užsikrėsti visgi yra labai nedidelė. Palyginimui, daug didesnė tikimybė susirgti įprastu sezoniniu gripu ar paprastu peršalimu.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento duomenimis, nuo gripo mirė dvi Kauno apskrities gyventojos (79 m. amžiaus Kaišiadorių r. ir 63 m. Kauno r.). Kaip pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, viena iš jų sirgo lėtinėmis ligomis, todėl rizika susirgti sunkia gripo forma buvo didesnė. Paaiškėjo, kad abi ligonės nebuvo pasiskiepijusios vakcina nuo sezoninio gripo. Lietuvoje gripas šį sezoną jau pareikalavo 7 gyvybių.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) praneša, kad Lietuvoje bendras sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis per savaitę padidėjo nuo 77,0 iki 79,9 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Lietuvoje kovo 2–8 d. daugiausiai sergančiųjų užregistruota Alytaus apskrityje, mažiausiai – Tauragės.

Net jei įprasta, kad gripas šalį aplanko kiekvieną šaltąjį sezoną, neretai ši liga gali būti labai klastinga ir kaip reikiant „išderinti“ visą organizmą. Viena dažniausių žinoma šios virusinės ligos komplikacijų – plaučių uždegimas, taip pat – širdies pažeidimai. Tačiau ne mažiau gripo virusas pavojingas ir dar vienam organui – inkstams. VUL Santaros klinikų Nefrologijos centro vadovas prof.

Reaguodamos į Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) nurodymą, didžiosios šalies savivaldybės nuo ketvirtadienio mieste skelbia gripo epidemiją. Klaipėda epidemiją skelbia nuo ketvirtadienio, Vilniaus, Panevėžio savivaldybės – nuo penktadienio. Kauno miesto savivaldybė gripo epidemiją jau yra paskelbusi vasario viduryje.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad  Lietuvoje bendras sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis per savaitę padidėjo, tačiau sergančių gripu skaičius – sumažėjo. Bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis Lietuvoje vasario 24 d.–kovo 1 d. siekė 77,0 atvejo 10 tūkst. gyventojų (ankstesniąją savaitę – 73,2 atvejo 10 tūkst.

Pakilusi temperatūra – vienas iš dažniausių, ypač žiemą lydinčių simptomų, signalizuojančių, kad organizmas kovoja su virusine ar bakterine infekcija. Nors kai kurie asmenys ir gerokai karščiuodami sako besijaučią „gerai“, kitiems ir vidutiniškai aukšta temperatūra gali sukelti kliedesius. Teiraujamės šeimos gydytojos, kada pakilusi temperatūra būtina sveikimui, o kada reikėtų skubėti ją mažinti.

Šaltuoju metų laiku ženkliai padaugėja įvairiausių virusinių infekcijų atvejų – nuo virusinės kilmės slogos iki gripo, virusinio plaučių uždegimo ir kitų ligų, kurios gali tapti labai sunkiai sukontroliuojamos, greitai plintančios bei sukeliančios nežinomybę net ir visame pasaulyje. Kaip apsaugoti save ir savo artimuosius nuo pavojingų virusų? Ką naudinga žinoti arba tiesiog dar kartą sau pakartoti?  · Būtina vengti artimo sąlyčio su sergančiu asmenimi.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad  Lietuvoje bendras sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis per savaitę šiek tiek sumažėjo, tačiau sergančių gripu skaičius išliko panašus. Bendras šalies sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis nuo vasario 17-osios iki vasario 23-iosios siekė 73,2 atvejo 10 tūkst. gyventojų, 7-ąją šių metų savaitę – 82,1 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Lietuvoje kol kas nėra užsikrėtusiųjų grėsminguoju koronavirusu, tačiau šaltuoju metų laiku žmonės dažnai peršąla ir suserga gripu ar kitomis virusinėmis ligomis. Dezinfekcija reikalinga ne tik viešose vietose: prekybos centruose, medicinos įstaigose, mokyklose, darželiuose, bet ir namuose, jei šeimos narys susirgo užkrečiama liga. Kaip turėtume elgtis, kad neužsikrėstume nuo sergančių? Patalpų vėdinimas Dauguma virusų plinta oro lašeliniu būdu, sergantiems kosint, čiaudint.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, pernai Lietuvoje registruota 16 proc. mažiau susirgimų rotavirusine infekcija palyginus su užpernai (atitinkamai 2912 ir 3474 atvejai). Tuo metu specialistai perspėja laikytis visų apsaugos priemonių ir ypač didelį dėmesį skirti rankų plovimui, patalpų vėdinimui.

Per šį gripo sezoną dėl gripo ir jo sukeltų komplikacijų mirė jau penki asmenys. Du iš šių atvejų buvo Panevėžio apskrityje, trys – Vilniaus apskrityje. Dalies jų atveju yra tęsiamas epidemologinis tyrimas. Tuo metu NVSC specialistė Biruta Zdanevičienė perspėja lietuvius kuo greičiau kreiptis į gydytojus, jeigu temperatūros nepavyksta numušti bent tris paras.

Per šį gripo sezoną dėl gripo ir jo sukeltų komplikacijų mirė 5 asmenys. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, vienu šių atvejų žmogus buvo skiepytas nuo gripo. Vis dėlto specialistai skuba paaiškinti, kad tai nėra tikroji mirties priežastis. Šį sezoną mirusiųjų nuo gripo amžius siekia nuo 47 m. iki 79 metų. Du iš šių atvejų užfiksuoti Panevėžio apskrityje, trys – Vilniaus apskrityje.

Iš Vilniaus Karoliniškių poliklinikos buvo gauta informacija apie karščiuojantį (temperatūra – 39,5 °C) ir kosėjantį vyrą, kuris buvo Frankfurte, bet su kinų tautybės ar kitais peršalimo simptomų turinčiais žmonėmis tiesioginio kontakto neturėjo. Vyras iš poliklinikos buvo išvežtas išsamiam ištyrimui specialia apranga apsirengusių specialistų.

Koronavirusas vis dar nesustabdytas, apsikrėtusių žmonių vis dar auga, mirčių taip pat. Pakeitus skaičiavimo metodiką, skaičiai paaugo dar daugiau. Neseniai su Europos Sąjungos ministrais susitikęs Aurelijus Veryga teigia, kad buvo tartasi, kaip Europa turėtų saugotis nuo viruso.  Apie tai TV3 studijoje kalbėjo žurnalistė Jolanta Svirnelytė ir sveikatos apsaugos ministras A. Veryga.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Kauno miesto savivaldybė, atsižvelgdama į NVSC Kauno departamento siūlymą skelbti gripo epidemiją, nuo vasario 11 d. skelbia gripo epidemijos pradžią Kauno mieste. 6-osios metų savaitės (vasario 3–9 d.) duomenimis, sergamumas gripu ir ŪVKTI Kauno apskrityje siekė 108,2 atvejo 10 tūkst. gyventojų, daugiausiai sergančiųjų – Kauno mieste – 127,52 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje bendras sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis per savaitę šiek tiek sumažėjo, tačiau užregistruota daugiau gripo atvejų. Bendras šalies sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis vasario 10–16 d. siekė 82,1 atvejo 10 tūkst. gyventojų, pirmąją vasario mėn. savaitę – 85,4 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

JAV keturmetis berniukas mirė nuo gripo. Jo mama dėl gydymo tarėsi feisbuko „antivakserių“ grupėje ir atsisakė duoti jam gydytojo išrašytų vaistų. „Facebook“ pažadėjo atkreipti dėmesį į tokio pobūdžio grupes, tačiau skaitlingiausia jų iki šiol tęsia savo veiklą. Vasario pradžioje Kolorade mirė berniukas vardu Najee. Vietos žiniasklaidoje pažymima, kad tai jau antrasis vaikas miręs nuo gripo šį žiemos sezoną.

JAV pradės tirti dėl naujojo koronaviruso žmones, kuriems vietos medikai nustatys gripo simptomų, penktadienį pranešė viena aukšto rango pareigūnė. „CDC (JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrai) pradėjo dirbti su penkiomis visuomenės sveikatos laboratorijomis JAV, siekdami išnaudoti jų galimybes vykdyti gripo stebėjimą bendruomenėje, kad galėtume pradėti tirti žmones su gripo simptomais dėl naujojo koronaviruso“, – sakė CDC kvėpavimo takų ligų padalinio vadovė Nancy Messonnier (Nensi Mesonjė)...

Paniką visame pasaulyje pasėjęs koronavirusas, dabar jau oficialiai pavadintas „COVID-19“, bet kada gali pasiekti ir Lietuvą. Tai ką tik pareiškė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Nors ministerija trimituoja esanti pasiruošusi suvaldyti tokio viruso plitimą ir net teikti humanitarinę pagalbą pačiai Kinijai, panašu, kad didesnis ligos protrūkis šaliai galėtų tapti nemažu iššūkiu.

Jei naujojo koronavirusas nepavyks sustabdyti, jis gali užkrėsti 60 procentų pasaulio populiacijos ir pražudyti 1 iš 100 užsikrėtusiųjų – apie 50 milijonų žmonių. Tai Hong Kongo universiteto visuomenės sveikatos fakulteto vadovas Gabriel Leung sakė Guardian laikraščiui vasario 11-ą. Ar jis teisus? Trumpas atsakymas – niekas nežino, nes dar daug ko nežinome apie virusą.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės Daivos Razmuvienės teigimu, vienas gripu sergantis žmogus gali užkrėsti iki 4 asmenų. O jei „gripuoja“ keli asmenys, ši virusinė liga greitai gali „išguldyti“ nemažą kolektyvo dalį. Specialistė pabrėžė, kad nuo simptomų atsiradimo (aukšta temperatūra, gerklės skausmas, kosulys, galvos, raumenų skausmas) suaugęs žmogus kitus gali užkrėsti dar 5–7 dienas, vaikai – iki 10 dienų.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Kauno miesto savivaldybė, atsižvelgdama į NVSC Kauno departamento siūlymą skelbti gripo epidemiją, nuo vasario 11 d. skelbia gripo epidemijos pradžią Kauno mieste. 6-osios metų savaitės (vasario 3–9 d.) duomenimis, sergamumas gripu ir ŪVKTI Kauno apskrityje siekė 108,2 atvejo 10 tūkst. gyventojų, daugiausiai sergančiųjų – Kauno mieste – 127,52 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Dėl kaimyninėje Lenkijoje plintančio paukščių gripo veterinarinė tarnyba masiškai tikrina didžiuosius paukštininkystės ūkius, kaip laikomasi ir ar laikomasi visų apsaugos priemonių. Gyventojams nuo šios savaitės nurodyta naminius paukščius laikyti uždarytus, kol pasibaigs didžioji laukinių sparnuočių migracija. Augintojams didžiausią nerimą kelia importas – ne tik lenkiškos paukštienos, bet ir vištų mėšlo. Šilų kaime pensininkas Marijonas po kiemą gano visą pulką savo vištų.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) duomenimis, sergamumas ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir gripu dar padidėjo. Lietuvoje bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis 6-tą šių metų savaitę (vasario 3–9 d.) siekė 85,4 atvejo 10 tūkst. gyventojų, prieš savaitę – 82,2 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Daugiausiai sergančiųjų – 108,2 atvejo 10 tūkst. gyventojų – Kauno apskrityje, mažiausiai – 64,9 atvejo 10 tūkst.

Kaimyninėje Lenkijoje paukščių gripu paveikta teritorija toliau plečiasi – naujas didelio patogeniškumo (H5N8) protrūkis užfiksuotas Ostruvo regione, apie 50 km atstumu nuo šiose apylinkėse anksčiau patvirtinto atvejo arba vos už 200 km nuo Lietuvos, rašoma pranešime žiniasklaidai. Lenkijos kompetentinga institucija pranešė, kad iš viso pavojingos ligos paveiktame ūkyje buvo auginama beveik 3,9 tūkst.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kartu su medikų bendruomene, reaguodama į iš gydymo įstaigų gaunamus signalus dėl svariai išaugusio pacientų, įsibaiminusių naujojo koronaviruso, srauto, ragina žmones išlaikyti šaltą protą, nepanikuoti ir dėl peršalimo, gripo simptomų kreiptis į savo šeimos gydytoją įprasta tvarka, o ne vykti į ligonines.