golovatovas

Kol komisijos ir teismai sprendžia, ką daryti su dezinformacija ir kurstymu, kurių kartais išspjaunama į eterį, kai Kremliaus finansuojama žiniasklaida prabyla apie 1991 metų sausį, belieka pažvelgti į tai kaip į prastai nupieštus komiksus. Būtent taip atrodo „Pirmojo Baltijos Kanalo“ (PBK) laidoje „Žmogus ir įstatymas“ parodytas „šedevras“, dėl kurio dabar verda aistros. Tiesą sakant, po Algirdo Paleckio ir kitų raudonųjų bukapročių tauškalų nieko čia naujo beveik nepasakyta.

Neseniai įvyko incidentas, kai tiesioginės laidos „Seimo rinkimai 2012“ metu politinės partijos „Drąsos kelias“ kandidatas Algirdas Patackas nesusitvardė ir sviedė stiklinę į Socialistinio liaudies fronto kandidatą Vytautą Bernatonį. Incidentas įvyko diskutuojant apie Sausio 13-osios įvykius.

Darbo grupė, tirianti Sausio 13-osios bylos įtariamojo Michailo Golovatovo neperdavimo Lietuvai aplinkybes, susitiks antrą kartą. Toks susitikimas ketvirtadienį vyks Austrijos sostinėje Vienoje. Dvišaliame susitikime bus siekiama galutinai išsiaiškinti M. Golovatovo sulaikymo ir sprendimo neperduoti Lietuvai priėmimo faktines aplinkybes bei pateikti šio incidento teisinius įvertinimus.

Sovietų Sąjungos žlugimo 20-ečio proga buvęs jos prezidentas Michailas Gorbačiovas davė interviu Austrijos leidiniui „Die Presse“.  M. Gorbačiovas neigia, kad imperiją išlaikyti bandė įsakymais šaudyti Vilniuje per sausio 13-ąją, rašo delfi.lt. M.Gorbačiovo teigimu, kai atmosfera Vilniuje pavojingai įkaito, buvo surengtas Federacijos tarybos posėdis, kuriame buvo nuspręsta ten išsiųsti trijų respublikų atstovus, kurie turėjo rasti politinį kompromisą.

Europos teisingumo komisarė Vivjana Reding (Viviane Reding) stebėtojo teisėmis siūlo deleguoti Europos Komisijos atstovą į dvišalę Lietuvos ir Austrijos ekspertų darbo grupę, tiriančią įtariamojo Sausio 13-osios byloje Michailo Golovatovo neperdavimo aplinkybes.

Lietuvos užsienio reikalų ministro Audroniaus Ažubalio iniciatyva Europos teisingumo komisarei Viviane Reding bei visiems Europos Sąjungos šalių narių diplomatijos vadovams bus išsiųsti Sausio 13–osios įvykius atspindintis dokumentinis filmas ir knygos.

Rusija tvirtai pasiryžusi ginti savo piliečių užsienyje interesus ir saugumą, tuo labiau tais atvejais, kai užsienio valstybės valdžios veiksmai jų atžvilgiu yra nepagrįsti. Tai pareiškė RF prezidento spaudos sekretorė Natalija Timakova, komentuodama „Alfos“ dalinio veteranų asociacijos atvirą laišką valstybės vadovui dėl incidento su buvusiu grupės vadu Michailu Golovatovu, kurį Lietuva įtaria dalyvavus Vilniaus įvykiuose 1991 metų sausį.

Lietuvos politikų nuomonės dėl to ar reikalauti Austrijos atsiprašyti už Sausio 13-osios byloje įtariamo Michailo Golovatovo paleidimą – skiriasi. Jei užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis trečiadienį pareiškė, kad atsiprašymas „turėtų sekti“, tai prezidentė Dalia Grybauskaitė vėliau išdėstė kitokią poziciją. „Aš norėčiau formuluoti visai kitaip - ne apie atsiprašymus eina kalba.

Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis tikėtųsi Austrijos atsiprašymo dėl įtariamojo Sausio 13-osios įvykiuose Michailo Golovatovo paleidimo, jeigu teisininkų grupė nepateiks įtikinamų paaiškinimų, kodėl jis nebuvo perduotas Lietuvai. „Jeigu bus (dvišalės darbo grupės - ELTA) išvados, kokios aš įsivaizduoju turėtų būti, po to turėtų eiti atsiprašymas. (...) Natūralu, jeigu žmogus suklysta, tai jis atsiprašo. Tai yra taip paprasta suvokti.