gerovė

Septyni iš dešimties, arba 72 proc. lietuvių teigia jaučiantys karo Ukrainoje poveikį savo gerovei, rodo ketvirtadienį paskelbtas tyrimų bendrovės „Kantar“ Karo barometras. Tyrimo duomenimis, labiausiai karo poveikį gerovei sako jaučiantys Rumunijos (79 proc.) ir Latvijos (76 proc.) gyventojai. Mažiausiai paveikti jaučiasi čekai (58 proc.), austrai (61 proc.), serbai bei vengrai (po 64 proc.).  Lietuvoje reprezentatyvaus tyrimo metu apklausta 600 gyventojų nuo 18 iki 65-erių.

Dažniausiai nerimas dėl finansinės gerovės aplanko sunkmečiu. Koronaviruso pandemijos laikotarpis ne išimtis. Pastarąjį pusmetį daugelis jautė didesnį nerimą nei įprastai. Labiausiai dėl finansų jaudinasi jauni, 18-24 metų amžiaus žmonės. „Swedbank“ atlikto tyrimo duomenimis, kasdien jaučiantys nerimą dėl asmeninės finansinės situacijos nurodo daugiau nei trečdalis (39 proc.) Lietuvos gyventojų. Rūpestis dėl finansų kenkia jų sveikatai, santykiams su artimaisiais, produktyvumui darbe.

Kėdainių rajone gyvenančiai Linai Bartuševičienei likimas skaudžių išbandymų negailėjo net kelis kartus. Prieš aštuonerius metus dar savo įsčiose netekusi sūnaus, šiandien dienai moteris yra priversta kovoti dėl kito sūnaus gyvybės, kuriam ypač reikalinga aplinkinių pagalba. Bartuševičių šeima jaukiai įsikūrę gyvena Kėdainių rajone.

Pagal vaikų gerovės rodiklius Lietuva užima 33-ą vietą tarp 38-ų tirtų išsivysčiusių šalių, rodo UNICEF paskelbta ataskaita. Tyrimo autoriai vertino vaikų psichinę būklę, fizinę sveikatą ir naudingus įgūdžius Europos Sąjungos bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalyse. Pagal šiuos rodiklius Lietuva užėmė atitinkamai 36-ą, 20-ą ir 33-ą vietas. Atsižvelgiant į šiuos rodiklius, Nyderlandai, Danija ir Norvegija vertinamos kaip geriausios šalys vaikui.

Vilniaus politikos analizės instituto trečiadienį skelbiamame savivaldybių gerovės indekse pirmoje vietoje Neringos savivaldybė, o blogiausiai įvertintas Ignalinos rajonas. Indekse savivaldybėms buvo skiriami balai penkiose kategorijose – socialinio ir fizinio saugumo, gyvybingos ekonomikos, švietimo ir sveikos demografijos.

„Jau beveik savaitė, kai persukome laikrodžius, tačiau dar vis neįeinu į naujas vėžes. Tenka anksčiau keltis, nors dar norisi miego, anksčiau išvesti šunį, nors jis irgi dar norėtų pasnausti, anksčiau pusryčiauti ir pietauti, nors dar nesinori valgyti, tenka anksčiau važiuoti į darbą ir namo… Užtat kavą maukiu kone litrais… Ką apie laiko sukiojimo poveikį mano psichologas? Kaip greičiau prisitaikyti prie pasikeitusio ritmo?“ – klausia skaitytoja Margarita.

Vyriausybė ketina iki vasaros pradžios pateikti savo pasiūlymą dėl vaiko pinigų. Tuomet paaiškės, iš kur bus siūloma paimti lėšų šiai išmokai bei kokios paramos sulauks šeimos, sako premjeras Saulius Skvernelis. „Aš noriu pasakyti, kad kompleksiškai iki birželio 1 dienos turime paskelbti viską, kas susiję su mokestiniais režimais ir galimomis išmokomis. Yra svarstoma, kad kiekvienas vaikas gautų, kad būtų skatinamas daugiavaikių šeimų buvimas.

Beveik 80 metų veikiantis ir iš esmės neremontuotas Kauno zoologijos sodas bus atnaujinamas – 11,6 mln. eurų vertės darbus numatoma pradėti šių metų pabaigoje, o baigti iki 2020 metų pradžios. Pareigūnai sako, kad rekonstravus sodą, didžiausias dėmesys bus skirtas gyvūnų gerovei. „Šiuo metu rengiama techninė specifikacija, ir iki liepos pradžios turėtų būti paskelbtas rangos darbų pirkimas.

Pagal vaiko gerovės indeksą Lietuva yra 25 vietoje iš 29 Europos šalių*. Per pastaruosius metus situacija pagerėjo tik švietimo srityje. Tyrimai rodo, kad ji negerėja net ir tada, kai vaiko gerovės klausimams spręsti yra skiriama daugiau pinigų, Europos Sąjunga nustato aukštus reikalavimus, o vaiko gerove besirūpinančios organizacijos veikia vis aktyviau.