geroji renovacija

2013-aisiais prasidėjęs antrasis daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) etapas pokyčių įnešė į visų Lietuvos miestų bei miestelių gatves. Šiaulių apskrityje esantis Radviliškis – ne išimtis. Tik prasidėjus antrajam etapui, gyventojai suskubo pasinaudoti valstybės parama bei renovuoti savo namus, o artimiausiu metu prasidės ir aplinkos tvarkymas. Šiuo metu Radviliškyje renovuota 14 namų, dar dviejuose darbai jau įpusėjo, o viename ką tik pradėti.

Lietuvoje prasidėjus daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programai, Akmenės savivaldybės atstovai bei gyventojai nepraleido progos ir aktyviai įsitraukė į renovacijos procesą. Vien 2018-aisiais atnaujinti 5 namai, o nuo 2013-ųjų taupiais bei šiltais būstais jau džiaugiasi 36 daugiabučių gyventojai. Savivaldybės atstovų pastangos davė vaisių Gyventojų informavimas – geriausias kelias į sėkmingą renovacijos procesą.

2013-aisiais, prasidėjus antrajam renovacijos etapui Lietuvoje, Jurbarke jau atnaujinta daugiau nei trečdalis daugiabučių. Važiuojant pagrindine miesto gatve susidaro įspūdis, kad Jurbarkas – visai neseniai pastatytas miestas. Čia žmonės gyvena ne tik atnaujintuose daugiabučiuose, bet ir išėję į kiemą mato sutvarkytas viešąsias erdves. Daline renovacija neapsiriboja Didysis renovacijos bumas Jurbarke įvyko 2015-2016 metais.

Paskelbus antrąjį renovacijos etapą ir Lietuvoje prasidėjus didžiajam atnaujinimo bumui, į procesą vis labiau įsitraukia visos šalies savivaldybės. Vienoje iš lyderių – Varėnoje nuo 2013 m. įgyvendinti 33 projektai pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą.

Dalyvauti Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje Lietuvos gyventojai norėtų ne tik dėl mažesnių šildymo sąskaitų, bet ir geresnės gyvenimo kokybės bei didesnės nekilnojamo turto vertės, tai parodė naujausias Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) užsakymu atliktas tyrimas, analizuojantis gyventojų požiūrį į renovaciją.

Daugiabučių renovacijos procesui įsibėgėjant, vis daugiau gyventojų gali džiaugtis atnaujintais būstais – šiuo metu renovuotas 2051 daugiabutis, o dar pusė tūkstančio laukia savo eilės. Vienoje iš renovacijos lyderių – Raseinių savivaldybėje iš beveik 300 daugiabučių atnaujinta šeštadalis, o savivaldybės dedamos pastangos gyventojams leidžia džiaugtis ne tik sutvarkytais namais, bet ir aplinka.

Vis daugiau Rokiškio daugiabučių gyventojų ryžtasi renovuoti būstą ir dalyvauti Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje. Daugiausiai Rokiškio savivaldybėje renovacijos projektų administruojančios įmonės direktoriaus pavaduotojas Audrius Dilys teigia, kad matydami gerus ir ekonomiškai pasiteisinusius pavyzdžius, žmonės drąsiau priima sprendimus atnaujinti daugiabučius namus.

Telšių rajono savivaldybės laukia darbingas ruduo – naujausiam Aplinkos ministerijos kvietimui dalyvauti Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje ruošiasi apie dešimt senos statybos namų. Net savivaldybėje, kurioje per pastaruosius penkerius metus buvo atnaujinti 46 daugiabučiai – toks atnaujinimo spurtas nemenkas iššūkis.

Po 4 daugiabučius šiemet atnaujinusios Marijampolės ir Kėdainių savivaldybės panašios savo kvartalinės renovacijos planais, aktyviu atnaujinimo procesu, bei, kaip neslepia stambiausios šiose savivaldybėse renovaciją administruojančios įmonės, nuolatiniu darbu su gyventojais, kurio reikia net tose vietovėse, kuriose gyventojai iš esmės Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą vertina palankiai.

Su Latvija besiribojančioje Biržų savivaldybėje stovi 98 daugiabučiai namai, iš kurių net 95 pastatyti dar iki 1993-ųjų. Senesnės statybos daugiabučiuose, per neapšiltintas sienas ir kiaurus langus išvaistoma labai daug šilumos energijos, o gyventojai neretai susiduria su vamzdynų ar elektros instaliacijos problemomis. 2013-aisiais, Lietuvoje prasidėjus antrajam daugiabučių renovacijos etapui, Biržų savivaldybėje jau atnaujinta beveik trečdalis namų, o dar tiek pat laukia savo eilės.

Daugiabučių renovacijos procesas Lietuvoje vyksta jau keturioliktus metus. Nepaisant to, tikrasis proveržis šalyje pasiektas prieš penkerius – 2013-aisiais, prasidėjus vadinamam antrajam etapui. Nuo šio etapo pradžios, įvairiose Lietuvos savivaldybėse renovuota jau virš 2 tūkstančių namų. Vakarų Lietuvoje esanti Šilalė yra viena iš lyderių, aktyvaus gyventojų įsitraukimo į atnaujinimo procesą atžvilgiu.

2016 m. atnaujinus per dvi dešimtis daugiabučių Kauno rajone, renovacijos procesas pernai šioje savivaldybėje kiek sulėtėjo, tačiau po truputį atgauna didelį tempą. Kaip pasakoja vienos didžiausių įmonių, administruojančių renovaciją Kauno rajone, atstovai, šiuo metu Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa vyksta net trimis frontais – dalis daugiabučių jau apsupti pastolių, kitur rengiami investicijų planai ir vyksta rangos darbų konkursai.

Neremontuotų daugiabučių (vadinamųjų chruščiovkų) amžiaus vidurkis Kauno mieste yra 45 metai, tad ekspertai vieningai sutaria: renovacijos išvengti nepavyks. Nenuostabu, kad siekdami kokybės ir efektyvumo, dažnai atsigręžiame į gerąsias užsienio šalių patirtis. Tačiau ekspertai pataria nekopijuoti aklai: kas puikiai tinka Vokietijoje, nebūtinai prigis čia. Pagal nuo 2005 m. įsibėgėjusią daugiabučių renovacijos programą, Lietuvoje buvo atnaujinta daugiau negu 2 tūkst. namų.

Vieni pagrindinių klausimų, kylančių apie daugiabučio renovaciją galvojantiems gyventojams, yra susiję su namo modernizacijos kaina, kreditu ir jo grąžinimu. Svarstantiems rūpi ne tik namo atnaujinimas, bet ir mokėjimo terminai ar įsipareigojimų sąlygos. Su renovacija susidūrę gyventojai ir modernizacijos finansavimo ekspertai tikina, kad baimės dažnai yra nepagrįstos.

Renovacijos finansavimas yra vienas svarbiausių klausimų apie daugiabučio atnaujinimą (modernizaciją) svarstantiems gyventojams. Žmonėms aktuali ne tik bendra renovacijos suma, bet ir paskolos bei reikalingo įnašo dydis, paskolos grąžinimo trukmė. Visgi daugiabučių namų renovacijos programa ir jos suteikiamos sąlygos laikomos viena didžiausių paskatų priimant sprendimą dėl renovacijos.

Iki 2013 m. Kretingoje buvo renovuoti tik 2 daugiabučiai. Kaip pasakoja vienos iš šiame mieste renovaciją administruojančių įmonių vadovė Renata Surblytė, tik prasidėjus Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programai gyventojus buvo labai sunku įkalbėti dalyvauti. Tačiau laikui bėgant situacija iš esmės pasikeitė. Atnaujinta jau 18 namų „Pirmajame renovacijos etape gyventojus vos įtikinome dalyvauti. Antrajame sekėsi geriau – gyventojai buvo aktyvesni.

Prieš kelerius metus kretingiškė, daugiabučio bendrijos pirmininkė Eugenija Daniuk suorganizavo ne vieną susirinkimą, skirtą aptarti renovacijai. Po audringų ir ilgų diskusijų modernizacijos idėja vis dėlto buvo atmesta. Tačiau šiemet pirmą žiemą renovuotame daugiabutyje pasitikusi moteris neabejoja, kad tuomet sugaištas laikas ir energija nenuėjo perniek – antrą kartą iškėlusi modernizacijos idėją, sulaukė visų gyventojų pritarimo.