geology

Vulkano išsiveržimas, sunaikinęs didžiąją dalį buvusios salos, kuri įkvėpė Atlantidos legendą, mokslininkų manymu, sukėlė ir cunamį, nukeliavusį šimtus mylių. Cunamis, kuris pasiekė dabartinio Izraelio krantus, galėjo būti legendos apie Atlantidą pradžia, rašo „LiveScience“. Nauji aiškinimai apie praeities nelaimę galėtų padėti suvokti galimą ateities nelaimių potencialą, teigia nuomonę pristatantys tyrėjai.

Mokslininkai gėlavandenio gyvūno – tropinio vėžlio – fosiliją rado ten, kur mažiausiai tikėjosi – Arktyje. Žurnale „Geology“ publikuotame straipsnyje teigiama, kad gyvūnai galėjo migruoti iš Azijos į Šiaurės Ameriką ne per Aliaską, kaip kažkada manyta, bet tiesiai per šiltą ir sūrų Arkties vandenyną. Tyrimas patvirtino ir tai, kad prieš 90 mln. metų spartus anglies dvideginio susikaupimas buvo milžiniško šiltnamio efekto priežastis. Dėl to poliariniuose regionuose labai pakilo temperatūra.

Danijos mokslininkų atlikto tyrimo rezultatai liudija, kad mūsų planetos klimato permainos yra reikšmingai veikiamos Žemės magnetinio lauko pokyčių, skelbia „Physorg.com“. „Mūsų tyrimo rezultatai patvirtina stiprią koreliaciją tarp Žemės magnetinio lauko stiprumo ir kritulių intensyvumo tropiniuose planetos regionuose“, - Danijos žurnalui „Videnskab“ sakė vienas šio tyrimo bendraautorių, Orhuso (Aarhus) universiteto geofizikas Madsas Faurschou Knudsenas.

Marso paviršiuje mokslininkai aptiko ledynų paliktų žymių. Tai dar kartą patvirtina, kad Marso istorijoje būta daugybės ledynmečių. NASA žvalgybinio erdvėlaivio perduotos Marso paviršiaus nuotraukos parodė, kad planetos pusiauju ledynai slinko prieš 100 mln. metų. Tačiau Marso ašies svyravimams pakeitus klimatą, šie ledynai atsitraukė, praneša Space.com. Ledyno palikti pėdsakai Marso paviršiuje. NASA nuotr.