gauja

Kaune pirmadienio pavakarę savo bute buvo rastas su Kamuolinių organizuotu nusikalstamu susivienijimu sieto Genadijaus Ževžikovo kūnas. Naujienų portalo tv3.lt duomenimis, vasario 5-ąją, 1973 m. gimusio G. Ževžikovo kūnas rastas viename V. Krėvės prospekte esančio daugiabučio bute. Kūnas aptiktas 17.45 val. Pareigūnai, pirminiais duomenimis, ant vyro kūno išorinių smurto požymių nepastebėjo. Šiuo metu pagal standartinę procedūrą yra pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Po brutalaus išpuolio viduryje dienos Laisvės alėjoje metaliniais strypais ginkluoti nusikaltėliai spruko kuo toliau nuo Kauno. Pora jų pareigūnai sulaikė Alytuje, o kitus Molėtuose prie ežerų. Visus juos teismas suėmė 3 mėnesiams. Pareigūnai atskleidžia jau žinantys ir likusius gaujos narius, tad tik laiko klausimas, kada jie atsidurs areštinėje.

Pasieniečiai Šalčininkų rajone šturmavo pastatą, kuriame užsibarikadavo 2 sieną su Baltarusia nelegaliai kirtę pažeidėjai bei jiems talkinęs Lietuvos pusėje buvęs nenustatytas asmuo. Nors ši situacija – tik didelio masto pratybų dalis, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pasakoja, kad tokie scenarijai laužti ne iš piršto. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė įsitikinusi: Lietuvos pareigūnai bei kariuomenė gali apginti Leituvą nuo grėsmių iš Baltarusios.

1989 metai pasižymėjo tolesniu Kauno kriminalinių grupuočių veiklos plitimu, padidėjusiu banditų įžūlumu ir augančiu jų veiklos meistriškumu. Tuo metu viešose vietose Kauno valdovais jautęsi nusikaltėliai šiurkščiais veiksmais siekė įbauginti visuomenę.

Kauniečių pamėgtas Ąžuolyno parkas sovietmečiu buvo tapęs nusikaltėlių konfliktų arena. Gaujų karai Ąžuolyne tais laikais jau mažai ką stebino. Maždaug 1985–1986 metais banditų susirėmimai Kaune kildavo dėl daugybės priežasčių. Tačiau dažniausiai kumščių kietumą jauni kauniečiai iš įnirtingai konkuruojančių miesto gaujų išbandydavo dėl įtakos sferų dalybų arba dėl jaunosios ir vyresnės kartos nusikaltėlių konfliktų.

Marijampolės nusikaltėlius išgarsinusi grupuotė – vadinamieji „Raikinai“, buvo laikomi viena įtakingiausių gaujų Marijampolėje. Nors dar 1995 metais du gaujos vadeivos – Raimondas Burba, pravarde Raikinas, ir Nerijus Kanapka, dar vadinamas Tryduku arba Stalčiumi, be kitų nusikaltimų, buvo kaltinami organizavę nusikalstamą gaują ir jos veiklą, šiandien teisėsaugininkai ir šiuo atveju, tarsi dviprasmiškai šaipytųsi net patys iš savęs, oficialiai linkę neigti buvus organizuotą nusikalstamą „Raikin...

Nusikaltėlių gaujos Marijampolėje aktyviausiai veikė apie 1990 – 1993 metus. Vėlesni dveji metai, kaip dabar šmaikštauja pareigūnai, buvo „gaujų sodinimo metas“. Pirmieji už grotų atsidūrė vadinamieji „jakštai“, po to toks pat likimas ištiko „raikinus“, Žemę ir Londoną, Zazą.

Marijampolės nusikalstamo pasaulio istorijoje savo vietą turėjo Ukrainoje gimęs Valerijus Zaporožčenka (g.1957 m.), pravarde Zazas. Reketininkų klestėjimo laikais Zazas buvo laikomas vienos turto prievartautojų gaujos lyderiu. Prabėgus dešimtmečiams pareigūnai sako, kad Zazo grupuotė jau tada buvo kiek kitokia, nes nuolatinių bendraminčių ir bendražygių jis neturėjo – veikdavo su vadinamaisiais gatvės vaikėzais, kuriems buvo autoritetas.

Panevėžio „tulpiniai“ visada garsėdavo savo žiaurumu. Taip, beje, buvo dar iki šios gaujos vadžias į savo rankas perimant šiuo metu bausmę iki gyvos galvos atliekančiam Algimantui Vertelkai. Šios gaujos nariams nieko nereikšdavo nužudyti neįtikusį žmogų. O nusikaltimų pėdsakus jie dažnai slėpdavo žudydami net ir savo gaujos narius. Taip jie tikėjosi, kad kraupi tiesa neišlįs į dienos šviesą.