fianna fail

Airijos finansų ministras antradienį pristatė „Brexit atsparų“ biudžetą, kuriame numatytas ir 1,5 mlrd. eurų „lietingos dienos fondas“ tam atvejui, jei Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES) šalyje sukels ekonominį šoką. Fondas būtų pildomas trijų metų laikotarpiu, kasmet į jį įnešant po 500 mln. eurų. Tokį biudžetą – paskutinį prieš kitų metų kovo 29 dieną įvyksiantį „Brexit“ – pateikė Airijos finansų ministras Pascalis Donohoe.

Airija sekmadienį mini 100-ąsias Velykų sukilimo, kuris sudarė sąlygas jos nepriklausomybei, metines ir ta proga rengia didžiausius atminimo renginius per šalies istoriją. To sukilimo prieš britų valdymą dalyviai, kurie 1916 metų antrąją Velykų dieną užėmė pastatus visame Dubline ir paskelbė Airijos Respubliką, bus pagerbti paradu per sostinę, kurį stebės šimtai tūkstančių žiūrovų.

„Foreignpolicy.com“ pasakoja apie Europos valstybių lyderius, kurie politinius postus prarado dėl savo nesugebėjimo susitvarkyti su finansų krize. Geiras Haarde (Islandija) Postą prarado 2011 gruodžio 21 Aplinkybės: Zapatero Ispanijos ministro pirmininko pareigas pradėjo eiti 2004 metais. Šis politikas premjero postą ketino užimti dvi kadencijas, tad antrosios kadencijos pabaigoje Zapatero paskelbė, jog net nesieks ir vėl tapti premjeru.

Po kelis dešimtmečius trukusios socioekonominės suirutės tiek Airija, tiek ir Ispanija pastaruoju metu buvo klestinčios ekonomikos. Nuo 1990 iki 2007 metų Airijos ekonomika augo vidutiniškai 6,5 procentais, o Ispanijos – beveik 4 procentais kasmet. Tačiau prasidėjusi pasaulinė krizė itin skaudžiai atsiliepė šių šalių rinkoms. Be to, šiose šalyse stipriai jaučiamas ir nekilnojamo turto sektoriaus „burbulų“ sprogimas.

Savaitgalyje darytos visuomenės nuomonės apklausos rezultatai parodė, kad mažėja Airijos valdančiosios partijos populiarumas, tačiau didėja Lisabonos sutarties šalininkų skaičius, praneša airių dienraštis „The Sunday Independent“. Apklausa buvo surengta praėjus dviem savaitėm po gana sunkaus biudžeto patvirtinimo šalies Parlamente. Siekdama išvesti Airijos ekonomiką iš krizės, Vyriausybė buvo priversta žymiai sumažinti savo išlaidas bei padidinti mokesčius.

Airijoje ketvirtadienį pradėjo darbą balsavimo apylinkės, bet šio visai Europos Sąjungai (ES) itin svarbaus referendumo rezultatų numatyti neįmanoma. Balsavimo apylinkės darbą pradėjo 7 val. vietos (9 val. Lietuvos) laiku, po kelias savaites trukusios kampanijos, per kurią „taip“ šalininkų stovykla, vadovaujama premjero Briano Coweno ir suvienijusi visas, išskyrus vieną, pagrindines politines partijas, stengėsi būti išgirsta.

Buvęs Airijos prezidentas Patrickas Hillery mirė po trumpos ligos, sulaukęs 84 metų, šeštadienį pranešė šalies vyriausybė. Ministras pirmininkas Bertie Ahernas sakė, jog P.Hillery, kuris nuo 1976 iki 1990 metų vadovavo šaliai dvi septynerių metų kadencijas iš eilės, bus surengtos valstybinės laidotuvės.

Bertie Ahernas vėl išrinktas Airijos ministru pirmininku trečiajai kadencijai, tuo sustiprindamas savo pocicijas kaip vieno sėkmingiausių respublikos politikų. Jis buvo išrinktas pirmame ketvirtadienį susirinkusio 30-ojo parlamento posėdyje. Jį parėmė daugelis nepriklausomų deputatų ir trijų partijų koalicija, į kurią įeina ir Progresyvieji demokratai. Centristų lyderė Fianna Fail pirmą kartą įtraukė į vyriausybę Žaliųjų partiją.

Koaliciją Airijos Respublikoje sudarys valdančioji Fianna Fail partija ir žalieji, kurie į vyriausybės sudėtį pateks pirmą kartą šalies istorijoje.Po devynias dienas trukusių įtemptų derybų partneriams pavyko susitarti, praneša „Euronews.net“.Tai gera žinia dabartiniam šalies premjerui Betie Ahernui. Tikėtina, jog dabar jis bus perrinktas Taoiseach pareigoms trečiam terminui. Parlamentas turėtų dėl to apsispręsti rytoj.