federicos mogherini

Armėnijoje protesto akcijos dalyviai 11-ąją protesto dieną pasiekė savo tikslą – premjeras, eksprezidentas Seržas Sargsianas pirmadienį paskelbė apie savo atsistatydinimą. Vyriausybės atstovų spaudai išplatintame S. Sargsiano pranešime sakoma: „(Protestuotojų lyderis) Nikolas Pašinianas buvo teisus. Aš buvau neteisus. Susidariusi situacija turi kelis sprendimus, tačiau nė vieno iš jų nesiimsiu. Tai ne man. Palieku šalies vadovo postą – ministro pirmininko pareigas.“ „Įvykdau jūsų reikalavimą.

Europos Sąjungos lyderiai patvirtino savo šalių palaikymą 2015 metų susitarimui dėl Irano branduolinės programos, oficialiai vadinamam Bendruoju išsamių veiksmų planu (Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA). „Patvirtiname savo įsipareigojimus siekti, kad visos Irano branduolinio susitarimo šalys jį visapusiškai įgyvendintų“, – rašoma ES užsienio politikos vadovės Federicos Mogherini (Federikos Mogerini) pareiškime, paskelbtame po šio klausimo aptarimo Bendrijos viršūnių susitikime.

Kurios Europos šalys Rusijoje įžvelgia grėsmę? Ir kokių jos dėl to ėmėsi veiksmų? Atsakymą į tai pateikė „Europos vertybių“ centras Prahoje, rašoma „Foreign Policy“. Šios savaitės pradžioje paviešintoje ataskaitoje „Kaip Europos demokratinės šalys reaguoja į Kremliaus agresiją?“ yra pažymėti keli svarbiausi požymiai, išsiskiriantys iš bendrų tendencijų.

Europos Sąjungos lyderiai svarsto paskelbti sankcijas Sirijos prezidento Basharo al Assado režimo rėmėjams, jeigu jie nesugebės sustabdyti žiaurumų, sakoma viršūnių susitikimo pareiškimo projekte, kuris greičiausiai yra taikomas Rusijai.

Bosnija pirmadienį pateikė oficialų stojimo į Europos Sąjungą prašymą, po daugybės prarastų metų norėdama pasivyti kitas kaimynines Balkanų šalis. Atrodė, kad Bosnija jau buvo pasiryžusi siekti narystės Europos Sąjungoje šio tūkstantmečio pradžioje, tačiau gilūs nesutarimai tarp šalies serbų, kroatų ir musulmonų bendruomenių iki praėjusių metų užkirto kelią Briuselio reikalaujamoms politinėms ir pilietinės visuomenės reformoms.

Europos Sąjunga praėjusią savaitę pradėjo kampaniją, kurios tikslas yra priešintis Rusijos propagandos srautui, kuris, kaip baiminasi Europos lyderiai, destabilizuoja kontinentą, praneša „Newsweek“. Praėjusį ketvirtadienį ES vyriausybių vadovai dalyvavo susitikime Briuselyje, kuriame paprašė ES užsienio reikalų įgaliotinės Federicos Mogherini iki birželio sukurti detalų planą, kaip priešintis rusų „dezinformacijos kampanijoms“, rašoma leidinyje.

 Europos Sąjunga ketvirtadienį paragino Rusiją „skubiai“ paleisti Ukrainos kariuomenės pilotę Nadiją Savčenko, kuri prieš 75 dienas pradėjo bado streiką, protestuodama prieš areštą. ES užsienio politikos vadovės Federicos Mogherini (Federikos Mogerini) atstovė pareiškė, kad Rusija „yra atsakinga už jos labai silpną sveikatą“, Maskvos teismui atmetus N.Savčenko skundą dėl jos ikiteisminio suėmimo.

Labiausiai Rusijos politiką kritikuojančios Europos Sąjungos (ES) narės, tarp jų Lietuva ir Lenkija, pirmadienį ragino griežtinti sankcijas Maskvai reaguojant į naują prorusiškų separatistų puolimą Ukrainos rytuose, bet Bendrijos politikoje itin didelę įtaką turinti Vokietija laikėsi atsargesnės pozicijos. ES ketvirtadienį planuoja surengti skubų užsienio reikalų ministrų susitikimą po to, kai šeštadienį separatistai raketomis apšaudė strategiškai svarbų Azovo jūros uostamiestį Mariupolį.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris) pirmadienį paragino Rusiją gerbti „Ukrainos vieningumą“ - šį raginimą jis paskelbė po sekmadienį Ukrainos rytuose prorusiškų separatistų surengtų rinkimų.