eugenijus sabutis

Laikinasis socialdemokratų partijos pirmininkas Mindaugas Sinkevičius abejoja, ar teisėsaugos dėmesio „čekiukų“ byloje sulaukęs susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis galėtų tęsti darbą naujajame Ministrų kabinete. „Turiu didelių abejonių, ar jam reikėtų bandyti to siekti“, – žurnalistams pirmadienį sakė laikinasis socialdemokratų vedlys.

Prokuratūros kreipimasis į Seimą dėl parlamentaro, laikinojo susisiekimo ministro Eugenijaus Sabučio nustebino politiko advokatą Haroldą Jušką. Teisininkas neslėpė galvojęs, jog tokio sprendimo prokuratūra nepriims.  H. Juška Eltai pirmadienį sakė, kad su pačiu E. Sabučiu apie prokuratūros kreipimasi dėl jo neliečiamybės panaikinimo dar nekalbėjo. „Buvo mintis, kad galbūt to (prokuratūros kreipimosi į Seimą dėl imuniteti panaikinimo – ELTA) nebus. (...) Tai apie tai net ir kalbėta nebuvo.

Generalinei prokurorei kreipusis į Seimą dėl susisiekimo ministro Eugenijaus Sabučio teisinės neliečiamybės panaikinimo, „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sako manantis, kad E. Sabutis gali tęsti darbą Vyriausybėje.  „Taip, manau, kad jis galėtų tęsti (darbą – ELTA)“, – žurnalistams sakė R. Žemaitaitis.  „Dėl E. Sabučio aš jokių abejonių neturiu, kaip ir dėl kitų ministrų, kurie šiuo metu dirba“, – pridūrė jis.

Generalinė prokurorė Nida Grunskienė išsiuntė kreipimąsi į parlamentą dėl leidimo patraukti Seimo narį, laikinąjį susisiekimo ministrą, socdemą Eugenijų Sabutį baudžiamojon atsakomybėn. Kaip paskelbė Generalinė prokuratūra, Seimui prašymas panaikinti E. Sabučio neliečiamybę pateiktas, įvertinus duomenis „čekiukų“ byloje. Anot prokuratūros, ikiteisminis tyrimas susijęs su 2019–2023 m. kadencijos Jonavos rajono savivaldybės tarybos narių išlaidų kompensavimu.

„Čekiukų“ byloje apklausto laikinojo susisiekimo ministro Eugenijaus Sabučio advokatas Haroldas Juška teigia neturintis priekaištų teisėsaugai, tačiau kartu neslepia esantis nustebęs dėl to, kad tyrėjai E. Sabučiu susidomėjo tuomet, kai politikas prabilo apie kandidatavimą į premjerus.  „Čia yra politika. Aš nesu politikas, esu teisininkas. Be abejo, turiu savo nuomonę ir tam tikrus samprotavimus, bet šiai minutei aš nuo jų tikrai susilaikysiu.

Specialiojo liudytojo statusą turintis susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis antradienį atvyko į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), kur turėtų būti apklaustas „čekiukų“ byloje. „Esu čia, nes esu iškviestas į apklausą“, – BNS antradienį sakė E. Sabutis. Jis teigė, kad apklausos priežastys aprašytos žiniasklaidoje ir jo „Facebook“ paskyroje, o detaliau neturintis, ką pasakyti.

Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad specialiojo liudytojo statusas „čekiukų“ byloje susisiekimo ministrui Eugenijui Sabučiui netrukdo jam eiti šių pareigų, tačiau tai būtų užkirtę kelią jam tapti ministru pirmininku. „Tas specialiojo liudytojo statusas netrukdo, kol niekas nepasikeitė, būti ministru, bet pripažinkime, kad su tokiu statusu pradėti premjero karjerą būtų daugiau nei juokinga“, – Žinių radijui antradienį sakė F. Jansonas.

Prezidentas ant kilimėlio iškvietė generalinę prokurorę Nidą Grunskienę. Ji pati pripažino, kad tik pirmadienį ryte iš žiniasklaidos sužinojo, ko iš jos nori šalies vadovas. Anot Gitano Nausėdos patarėjų – pasikalbėti apie rezonansines bylas, taip pat ir tas, kuriose įsivėlę politikai.  Opozicija įtaria, kad prezidentas galėjo prašyti neviešos informacijos, ar net spausti prokurorę, tačiau G. Nausėdos patarėjas tokias kalbas vadina haliucinacijomis.

Partijos „Nemuno aušra“ lyderis Remigijus Žemaitaitis stebisi generalinės prokurorės Nidos Grunskienės pareiškimu apie tai, kad šią savaitę susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis turėtų būti apklaustas specialiuoju liudytoju „čekiukų“ byloje. Pasak politiko, teisėsauga neturėtų anonsuoti apie savo veiksmus konkretaus žmogaus atžvilgiu.  „Mano galva, tai yra protu nesuvokiamas dalykas ir taip neturėtų būti.

Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis kaip specialusis liudytojas „čekiukų“ byloje bus apklaustas dar šią savaitę, sako generalinė prokurorė Nida Grunskienė. „Kiek aš žinau, šią savaitę ponas Sabutis turėtų būti apklausiamas specialiuoju liudytoju ir tada spręsime dėl tolimesnių veiksmų šiame ikiteisminiame tyrime“, – žurnalistams po susitikimo su prezidentu pirmadienį teigė N. Grunskienė.

Susisiekimo ministerija priekaištauja savivaldybėms, kad šios vangiai perka naujus autobusus. Šalyje du trečdaliai viešojo transporto vis dar dyzelinis ir labai taršus, o esą atnaujinti jam yra ir Europinė parama, ir įvairūs fondai. Tačiau savivaldybės atkerta, kad ta parama ne visada realu pasinaudoti, o miestų biudžetuose pinigų nėra.   Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Specialiuoju liudytoju „čekiukų“ byloje tapęs susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis penktadienį pareiškė esąs įsitikinęs, kad įstatymų nepažeidė, ir žada atsakyti į visus jam užduotus klausimus. „Specialiojo liudytojo statusas nėra nei kaltinimas, nei nuosprendis. Neabejoju Lietuvos teisėsaugos institucijomis, esu pasiruošęs atsakyti į visus man užduotus klausimus“, – feisbuke parašė E. Sabutis. „Esu įsitikinęs, kad jokių įstatymų nepažeidžiau“, – pridūrė jis.

Paaiškėjus, kad susisiekimo ministrui Eugenijui Sabučiui buvo suteiktas specialiojo liudytojo statusas „čekiukų“ byloje, jį į pareigas delegavę socialdemokratai teigia pasitikintys teisėsauga ir pabrėžia, jog įtarimai politikui nėra pateikti. Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) žada E. Sabučio atžvilgiu elgtis pagal jos statutą. „Specialiojo liudytojo statusas nereiškia, kad E. Sabučiui yra pareikšti įtarimai.

Paaiškėjus, jog laikinajam susisiekimo ministrui Eugenijui Sabučiui suteiktas specialiojo liudytojo statusas, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis jo kaltinti neskuba, tačiau pabrėžia – tai rodo dar vieną Vyriausybės problemą. „Tai nėra įtariamojo statusas ir nebūtinai iš specialiojo liudytojo turi tapti įtariamuoju, bet tai rodo dar vieną Vyriausybės problemą, dar vieną politiką su bėdomis“, – penktadienį Eltai komentavo S. Skvernelis.

Susisiekimo ministrui Eugenijui Sabučiui suteiktas specialiojo liudytojo statusas vadinamojoje „čekiukų“ byloje, jo apklausa turėtų vykti Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT).  „Galiu patvirtinti, mano organizuojamame tyrime yra tokia pavardė. Galiu patirtint, kad yra suteiktas specialaus liudytojo statusas ir mano sprendimu jisai turėtų būti apklaustas apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką“, – Eltai penktadienį sakė Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Darius Valkavičius.

Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) į premjerus nominuoja socialinės apsaugos ir darbo ministrę Ingą Ruginienę.  Iš pradžių tai naujienų portalui tv3.lt patvirtino šaltiniai, po LSDP prezidiumo posėdžio tą patvirtino ir laikinasis partijos lyderis Mindaugas Sinkevičius. Susirinkus LSDP prezidiumui, buvo iškelti du kandidatai: I. Ruginienė ir susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis.

Susisiekimo ministras sako, kad tik penktadalis Lietuvos miestų ir rajonų autobusų yra varoma elektra, o 65 proc. vis dar naudoja dyzeliną.  Eugenijaus Sabučio teigimu, viešasis transportas visų pirma turi būti atnaujinamas Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, nes čia juo naudojasi daugiausia žmonių.   „Situacija turėtų būti tikrai geresnė, nes žiūrint į nuvažiuotus kilometrus, į tuos milijonus CO2 emisijos, puikiai matome, kad tiktai 20 proc. yra elektra varomų autobusų Lietuvoje.

Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis ketvirtadienį Jonavoje pristatys interaktyvią savivaldybių viešojo transporto parkų ir stotelių apžvalgą. Pasak susisiekimo ministro atstovo Luko Paškevičiaus, E. Sabutis apžvelgs, kokio amžiaus yra šalies autobusai ir troleibusai, kiek jais pervežama keleivių, taip pat pristatys šalyje esančių maršrutų ir stotelių skaičių.

 Krašto apsaugos ministrei žadant teisinį reguliavimą, kuris leistų žaibiškai uždaryti oro erdvę tam tikruose koridoriuose, susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis teigia, kad to neįmanoma padaryti skubiai. Jis žurnalistams trečiadienį taip pat sakė dvejojantis, ar reikėtų numušinėti orlaivius prieš tai jų tiesiogiai neidentifikavus.

Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis sako, kad sunkiojo transporto kelių rinkliavos informacinė sistema, vadinamasis e. tollingas, galėtų pradėti veikti 2026-ųjų antrąjį pusmetį arba 2027 metų pradžioje.

Trečiadienį Tėvynės Sajunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) į frakcijos posėdį kviečia susisiekimo ministrą Eugenijų Sabutį, kuriam ketina užduoti klausimus apie Vyriausybės poziciją dėl „Belaruskalij“ arbitražo ir perspektyvą, ar šią bylą galėtų perimti Teisingumo ministerija. „Yra keletas svarbių momentų. Paaiškėjo šviežias „Belaruskalij“ laiškas, kuris atiduotas Vyriausybei. Jame buvo siūloma taikiai atsiimti ieškinį, jei būtų atnaujintas baltarusiškų trąšų tranzitas.

Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis sako, kad Latvijos pasiūlymas Lietuvai įsigyti nacionalinės oro bendrovės „Air Baltic“ akcijų yra nepakankamas – trūksta finansinės ir kitos informacijos apie bendrovę.  „To turinio, tai, kas buvo parašyta mums, buvo nepakankama.

Viešojoje erdvėje pasklidus valstybinės reikšmės kelių valdytojos „Via Lietuva“ darbuotojų anoniminiams nusiskundimams dėl bendrovės laikinojo vadovo Martyno Gedaminsko, susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis tikina, kad tiesiogiai nėra girdėjęs nieko panašaus. Anot jo, į anoniminius skundus reikia kreipti mažiau dėmesio. „Šita tema (su M. Gedaminsku – ELTA) nekalbėjau ir iš darbuotojų nesu girdėjęs jokių nusiskundimų ar kažko panašaus.

Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis sako vis dar pasitikintis premjeru Gintautu Palucku, nepaisant vis iškylančios naujos informacijos apie Vyriausybės vadovo verslo ir praeities ryšius.  „Mano pasitikėjimą turi, nes, nepaisant viso to, kas yra skelbiama žiniasklaidoje, visko, apie ką yra kalbama, mano santykiai, visų pirma, yra profesionalūs – kaip Vyriausybės nario ir ministro pirmininko“, – „Žinių radijui“ sakė E. Sabutis.

Lietuvos vairuotojai vis dar susiduria su duobėtais, siaurais ir nepakankamai prižiūrimais keliais. Neretai pastarieji keliai yra lyginami su kaimyninės Lenkijos, kurių būklė yra pavydėtina, palyginus su mūsų šalimi. Nors Lietuvoje kasmet tam skiriami milijonai, tempai – lėti, o pažadai – ne visada įgyvendinami.

Susisiekimo ministerija ketina Smiltynės perkėlą prijungti prie Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos. Reorganizacija prasidės rudenį, o sprendimas leis išvengti bilietų brangimo ir sutaupyti per milijoną eurų, penktadienį pranešė abiejų bendrovių akcijas valdanti ministerija. „Norime ne tik sutaupyti įmonių išlaidas, bet ir gyventojų atostogoms išleidžiamus pinigus.

Milijardinės vertės Lenkiją ir tris Baltijos šalis sujungsiančiam europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ projektui trūkstant lėšų bei jam galint vėluoti, susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis sako esantis patenkintas projekto įgyvendinimo eiga ir už jį atsakingų Lietuvos įmonių bei jų vadovų darbu.  „Aš patenkintas.

Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis ketvirtadienį lankosi Klaipėdoje, kur aptars pajūrio regiono susisiekimo ir logistikos klausimus, jūrų uosto plėtrą. Anot ministro atstovo Luko Paškevičiaus, liepos 16-18 dienomis truksiančio vizito metu E. Sabutis pristatys svarbiausius susisiekimo sektoriaus pokyčius. „Didelį dėmesį uostamiestyje skirsime ir akademinei bendruomenei, verslo asociacijoms, susisiekimo problemų sprendimui“, – ministerijos pranešime teigė jis.

Susisiekimo ministras per kadenciją žada asfaltą nutiesti į visus didesnius šalies kaimus – pakloti apie 200 kilometrų asfalto. Tačiau šiemet žada asfaltuoti vos kelis kilometrus ir darbus pradėti tik rudenį, o kad gyventojai mažiau skųstųsi duobėtais žvyrkeliais ir dulkių debesimis, žada dažniau kelius laistyti druskingu vandeniu. Kad nesulaukdami greiderių vairuotojai nustotų skambinėti, atvertas internetinis žvyrkelių priežiūros darbų žemėlapis.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Stambule viešintis susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis sako, jog Lietuva ir Turkija tariasi dėl papildomų transporto jungčių. Po pokalbio su Turkijos transporto ir infrastruktūros ministru Abdulkadiru Uraloğlu, Lietuvos susisiekimo ministras tikino, jog Transkaspijos tarptautinio transporto maršruto, einančio per Turkiją, plėtra Baltijos jūros regiono link yra puiki galimybė gerinti susisiekimą šiaurės–pietų kryptimi, diversifikuoti krovinių vežimo būdus ir didinti prekybos srautus tarp Eur...

Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis lankosi Stambule, kur susitiks su Turkijos transporto ir infrastruktūros ministru Abdulkadiru Uraloglu aptarti dvišalius susiekimo ir infrastruktūros klausimus, skelbia ministerija. Ministrai kalbės apie strateginius transporto infrastruktūros projektus, tiesioginio susisiekimo oru plėtrą, įvertins Transkaspijos tarptautinio koridoriaus sujungimo su Europos transporto koridoriumi ir Baltijos jūros regionu galimybes.

Jau kitą savaitę Lietuvoje mokamų kelių bus dvigubai daugiau. Pirkti vinjetes teks ir už važiavimą krašto keliais. Verslai perspėja, kad dėl to gyventojams brangs ne tik tarpmiestinių autobusų bilietai, bet ir maisto produktai, mat papildomos sąnaudos bus perkeltos ant gyventojų pečių.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.  Transporto saugos administracijos inspektorius krašto kelyje ties Pabrade stabdo komercinių mašinų vairuotojus ir tikrina dokumentus.

Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis pirmadienį kelyje tarp Vilniaus ir Pabradės pristatys nuo liepos plečiamą mokamų kelių tinklą. Į jį įtraukiama 1,15 tūkst. naujų kilometrų arba 21 krašto kelias. Dabar vinjetę būtina įsigyti tik važiuojant 19 magistralinių kelių. Įsigaliojus pasikeitimams, mokamų kelių tinklas išsiplės iki 2,85 tūkst. kilometrų.

Bliūkšta viltys traukinių keleiviams iš Kauno į Vilnių nuvykti per pusvalandį – dvigubai greičiau nei dabar. Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis nusprendė stabdyti planus į Vilnių nutiesti europinę geležinkelio vėžę „Rail Baltica“. Ministras pritrūko geležinkeliui į Vilnių pinigų ir dabar visus juos mes kuo greičiau užbaigti pagrindinę „Rail Baltica“ jungtį nuo Lenkijos iki Latvijos. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Europos Sąjungos (ES) teritorijoje padaugėjus Rusijos bei Baltarusijos sukeliamų GPS navigacijos signalo trikdžių, susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis tikina, kad tokioms grėsmėms užkardyti reikalingas vieningas visos Bendrijos valstybių atsakas.

Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis sako, kad GPS signalų trikdžiai, kurie pastaruoju metu paveikia orlaivių skrydžius ir laivus Klaipėdos uoste, nesiliaus pasibaigus Rusijos pradėtam karui Ukrainoje, tad regiono valstybės turi imtis veiksmų. „Tai neprasidėjo prieš dvejus ar trejus metus, skirtingu mastu tai vyksta nuolat iš esmės. (...) Galvoti, kad vienokiu ar kitokiu būdu pasibaigus karui baigsis ir šitie klausimai... Tikrai jie nesibaigs, jie ir toliau išliks.

Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis su dar dvylikos Europos Sąjungos (ES) šalių transporto ir telekomunikacijų ministrais bendru laišku kreipėsi į Europos Komisiją, ragindamas ją imtis priemonių dėl Pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos (GNSS) ryšio trikdžių ES šalyse.

Amžiaus projektu vadinama europinė geležinkelio vėžė „Rail Baltica“ vėžlio žingsniu juda į priekį. O auksinio projekto kaina per 7 metus pasiekė rekordines aukštumas – išsipūtė bemaž 4 kartus nuo beveik 6 iki kone 24 milijardų eurų. Tad neregėtai išbrangusiam projektui verkiant trūksta pinigų. Lietuvoje susitikę visų Baltijos šalių ir Lenkijos susisiekimo ministrai sutarė drauge spausti Briuselį, kad šis duotų reikalingus milijardus.

Europos Komisija užsimojo kasmet tikrinti transporto priemones, jei jų amžius siekia daugiau kaip 10 metų. Tačiau techninės apžiūros asociacijos atstovai pripažįsta – jei pasiūlymas įsigaliotų čia ir dabar, aptarnauti tokio automobilių srauto nepavyktų, tad reikėtų kardinalių pokyčių.

Europos Komisijai (EK) siūlant senesnius nei dešimties metų automobilius tikrinti kasmet, susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis šiam siūlymui nepritaria ir teigia, kad tokia amžiaus riba Lietuvai yra per maža. „Dešimt metų tikrai yra per maža riba, žinant, kad naujesni automobiliai yra geros būklės ir kokybiškai pagaminami“, – BNS šią savaitę sakė E. Sabutis.

Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis sako, kad pabrangusiam milijardinės vertės Baltijos šalių europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projektui svarstoma skolintis garantuojant, kad paskola būtų grąžinta iš būsimo Europos Sąjungos (ES) finansavimo. Jo teigimu, tai siūlo ir už susisiekimą, transportą bei infrastruktūrą atsakingi Bendrijos ministrai.

Žūtbūt remonto prašosi jau trečdalis šalies kelių. Byrančiais ir tik palopomais Lietuvos keliais važinėjantys gyventojai niršta, kad dėl duobių vis tenka taisyti savas mašinas. Už kelių tvarkymą atsakinga „Via Lietuva“ skaičiuoja, kad jau šiandien taisyti reikėtų beveik 7 tūkstančius kilometrų plento. Tai yra maždaug tiek, kiek nuo Vilniaus iki Madrido ir atgal. Tačiau keliai netvarkomi, nes lėšų remontui reikia dvigubai daugiau nei turima.

Europos Komisijos (EK) duomenimis, per metus kone ketvirtadaliu (24 proc.) sumažėjo Lietuvos keliuose žuvusių asmenų skaičius. Susisiekimo ministro Eugenijaus Sabučio teigimu, tokį rezultatą pasiekusiai Lietuvai pavyko tapti Baltijos šalių lydere eismo saugumo srityje.  „Lietuvai pavyko tapti Baltijos šalių lydere eismo saugumo srityje.

Reaguojant į šiandienos iššūkius, būtina gerinti Europos Sąjungos (ES) ir NATO bendradarbiavimą bei stiprinti karinio mobilumo jungtis, tikina Varšuvoje vykstančiame neformaliame ES transporto ministrų susitikime viešintis Lietuvos susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis. „Reaguojant į šiandienos iššūkius, reikia gerinti ES ir NATO bendradarbiavimą.

Antradienį susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis Taline susitiko su Estijos infrastruktūros ministru Vladimiru Svetu. Aptardami dvišalį valstybių bendradarbiavimą ir regiono aktualijas, Lietuvos ir Estijos susisiekimo ministrai diskutavo, kaip užtikrinti sklandų „Rail Baltica“ įgyvendinimą ir reikalingą Europos Sąjungos (ES) finansavimą. „Šiuo metu visa Europa susiduria su vis naujais iššūkiais, į kuriuos galime atsakyti tik susitelkę.

Valdžia nuo kitų metų rengiasi plėsti mokamų kelių tinklą ir naikinti mokesčio už naudojimąsi keliais vinjetes. Vietoje jų komercinį transportą keliuose fiksuos vaizdo kameros ir sąskaitas siųs elektroniniais kanalais. Šią e-tolingu vadinamą sistemą stabdo verslininkų skundai – sistema trejus metus įstrigusi teismuose, o į biudžetą galimai nepatenka po 150 mln. eurų kasmet, kurie galėtų būti skirti keliams.   Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis žada atsisakyti dalies greičio matuoklių, peržiūrėti jų tinklą ir skirti dėmesio kitoms eismo saugumo priemonėms. Sako, kad nuobaudų sulaukia pernelyg didelis skaičius vairuotojų. Tokius pareiškimus griežtai kritikuoja specialistai: stebisi, kodėl ministro retorika primena priešrinkiminę, ir teigia, kad greičio matuokliai nepatikti gali tik tiems, kurie nesilaiko taisyklių.

Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis tikina nematantis poreikio tolesnei greičio matuoklių tinklo plėtrai ir žada inicijuoti jo peržiūrą. Pasak ministro, šiuo metu turimas tinklas yra per didelis ir skirtas „pasipinigauti“. Tačiau saugaus eismo ekspertai abejoja tokiu vertinimu, o „Via Lietuva“ paaiškina, kodėl matuokliai kartais stovi keliuose, kur nedaug eismo įvykių.

Vyriausybės programoje yra 40 punktų, o tarp siūlymų – kelių fondo atsiradimas, „e-tolling“ sistemos įdiegimas ir kiti pokyčiai. Naujai išrinktas ministras pasakė, ar dėl to kiekvienas lengvojo automobilio vairuotojas privalės susimokėti už naudojimąsi valstybiniais keliais.