estlink

Elektros importas į Baltijos valstybes iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių 2020-aisiais sumenko 50 proc., tuo tarpu iš ES – išaugo 45 proc., skelbia Latvijos elektros perdavimo tinklų operatorė „Augstsprieguma tikls“ (AST). Jos duomenimis, pernai 74 proc. importuotos elektros Baltijos šalys pirko iš ES, 26 proc. – iš kitur.

Latvijai imantis veiksmų užsitikrinti elektros importą iš trečiųjų šalių, o Lietuvai abejojant, ar taip nebus atvertas kelias Astravo atominės elektrinės (AE) srautams, ekspertai sutaria, kad kalbėti apie solidarią abiejų šalių laikyseną energetikoje šiuo atveju yra sunku. Lietuvai ketinant atsisakyti importo iš Baltarusijos po to, kai šioje šalyje pradės veikti nesaugia laikoma Astravo AE, Latvija argumentuoja, jog Baltijos regione pritrūks elektros.

Trijų Baltijos šalių ir Lenkijos derybos dėl Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros sistemų sinchronizavimo su kontinentine Europa gali strigti, Lenkijos naftos koncernui „Orlen“ nuolat keliant krovinių pervežimo tarifų jos gamyklai Lietuvoje problemą.

Nors trečią rugpjūčio savaitę elektros energijos kaina Lietuvoje ir Latvijoje nežymiai augo, ji beveik nesiskyrė nuo kainos, užfiksuotos Suomijoje. Praėjusią savaitę elektra Lietuvoje buvo vos 12 ct/MWh brangesnė už elektrą Suomijoje. Praėjusią savaitę, palyginti su laikotarpiu, trukusiu nuo rugpjūčio 8 iki 14 d., vidutinė elektros energijos kaina Lietuvoje ir Latvijoje ūgtelėjo 3 proc. iki 32,38 EUR/MWh.

Antrąjį metų mėnesį, palyginti su pirmuoju, elektros kaina Lietuvoje sumažėjo 41 proc. ir pasiekė žemiausią fiksuotą ribą nuo 2013 metų. Tokiam kainų pokyčiui įtakos turėjo ir pradėjusi veikti „NordBalt“ jungtis. „Vasario mėnesį vidutinė elektros energijos kaina Lietuvoje bei Latvijoje, nukrito iki 29,65 EUR/MWh. Tai – žemiausia riba nuo įstojimo į „Nord Pool“ biržą 2013 metais.

Vasario pabaigoje elektros energijos kainos Baltijos šalyse judėjo skirtingomis kryptimis. Praėjusią savaitę elektra Lietuvoje ir Latvijoje atpigo 2 proc., o Estijoje pabrango 4 proc. Praėjusią savaitę vidutinė elektros energijos kaina Lietuvoje ir Latvijoje sumažėjo 2 proc. iki 27,04 EUR/MWh ir buvo mažiausia šiais metais. Elektros kainų mažėjimą lėmė ir išaugusios importo apimtys, ir sumažėjusi paklausa. Lietuva ir Latvija kartu sudėjus suvartojo 308 GWh elektros energijos – 11 proc.

Po visą mėnesį trukusios elektros kainų mažėjimo tendencijos Lietuvos ir Latvijos kainų zonose praėjusią savaitę ji augo 5 proc. Tai lėmė sumažėjęs elektros importas iš Estijos ir Rusijos. Tuo tarpu Estijoje kaina vėl ėmė kristi – praėjusią savaitė ji mažėjo 3 proc. Tikimasi, kad artimiausiu metu kainų skirtumas regione dar labiau išaugs. Importo trūkumas augino kainą Elektros kaina „Nord Pool Spot“ biržoje Lietuvoje ir Latvijoje praėjusią savaitę siekė 33,31 EUR/MWh.

 Dėl žemų elektros energijos rinkos kainų rugsėjį Skandinavijoje trečią mėnesį iš eilės didėjo elektros energijos tiekimo apimtys iš Suomijos į Baltijos šalis – lyginant su rugpjūčiu jos išaugo 10,2 proc. Tokį pokytį lėmė išaugusi elektros paklausa dėl atšalusių orų ir sumažėjusi vietinės elektros gamyba. Tikimasi, kad iki gruodžio elektros energijos importas iš Skandinavijos padidės dar du kartus.

Elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ duomenimis, šį sausį dėl ypač vėjuotų orų ypač pagausėjo elektros energijos, kurią pagamino vėjo elektrinės. Rekordinis elektros kiekis buvo fiksuojamas paskutinę sausio savaitę. Lietuvos vėjų asociacijos direktorius Saulius Pikšrys tikina, kad kai kuriais atvejais Lietuva savo poreikiams iš vėjo pasigamina net 20 procentų reikalingos elektros energijos. „Vėjas pūtė pakankamai smarkiai.