eskalacija

Daugiau kaip dvi savaites tęsiantis karui, kuriame tikėjosi paimti viršų per dvi dienas, Vladimiras Putinas yra piktas ir nusivylęs dėl savo kariuomenės nesėkmių, ir nori paskleisti Ukrainoje daugiau smurto ir griovimų, mano JAV žvalgybininkai. Pareigūnai pastarosiomis dienomis viešai sakė nerimaujantys, kad Rusijos prezidentas eskaluos konfliktą ir bandys palaužti Ukrainos pasipriešinimą. Rusija vis dar turi didžiulį karinį pranašumą ir gali ištisas savaites bombarduoti šalį.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Baltarusijos ir Rusijos sprendimas tęsti karines pratybas bei šių šalių pajėgų judėjimas „reikalauja imtis papildomų atgrasymo ir saugumo stiprinimo priemonių Lietuvoje ir visame rytiniame NATO flange“. Apie tai G. Nausėda sekmadienio vakarą parašė savo „Facebook“ paskyroje.

Baltarusijai paskelbus, kad kartu su Rusija vykdomos karinės pratybos nesibaigs, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis mano, jog tai yra aiškus pasirengimas pulti Ukrainą. Apie tai ministras paraė savo „Twitter“ paskyroje. „Rusijos kariai lieka Baltarusijoje, taip pažeisdami garantijas pasitraukti. Tai aiškus pasiruošimas atakuoti Ukrainą link Kijevo ir ateinanti Baltarusijos ankesija“, – rašė G. Landsbergis.

Jei Vladimiro Putino nesustabdysime, jis gali taikytis į Baltijos šalis, sako Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Liz Truss. Apie tai ji kalbėjo dienraščiui „Mail On Sunday“. „Turime sustabdyti Putiną, nes jis nesustos su Ukraina“, – kalbėjo L. Truss. Pasak jos, V. Putinas gali kesintis aneksuoti daugiau buvusios Sovietų Sąjungos teritorijų. „Baltijos šalys yra rizikoje. Vakarų Balkanai taip pat“, – sakė L. Truss.

Baltarusija sekmadienį pareiškė, kad bendros pratybos su Rusijos pajėgomis, kurios turėjo baigtis šį savaitgalį, bus tęsiamos, motyvuodama didėjančia įtampa kaimyninėje Ukrainoje. „Baltarusijos ir Rusijos prezidentai nusprendė tęsti Sąjunginės valstybės pajėgų parengties patikrinimus“, – sakoma Baltarusijos gynybos ministro Viktaro Chrenino pranešime. Jame nurodoma, kad tokį sprendimą lėmė išaugęs karinis aktyvumas prie jų bendrų sienų ir „eskalacija“ Rytų Ukrainoje.

Su NATO pareigūnais Vilniuje trečiadienį susitikusi premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad tik stiprus ir princingas Aljansas gali paskatinti Maskvą deeskaluoti saugumo situaciją regione. Ministrė pirmininkė susitiko su NATO generalinio sektetoriaus pavaduotoju Mircea Geoana ir karinio komiteto pirmininku admirolu Robu Baueriu.

Jungtinės Valstijos ir Rusija sausį surengs nekantriai laukiamas derybas, pirmadienį naujienų agentūrai AFP pareiškė vienas Baltųjų rūmų pareigūnas.  Per derybas šalys aptars branduolinių ginklų kontrolę ir augančią įtampą dėl Ukrainos.  „Jungtinės Valstijos tikisi bendradarbiauti su Rusija“, – sakė Nacionalinio saugumo tarybos (NSC) atstovas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pareiškė, kad Kijevas svarsto su partnerėmis Rusijos atgrasymo nuo agresyvių veiksmų priemonių paketą, apimantį tris kryptis.   „Pirma kryptis – aiškus komunikavimas Rusijai visais kanalais – atvirais ir uždarais – apie tai, kad karinė operacija Ukrainos teritorijoje jai [Maskvai] sukels nepataisomų padarinių“, – sakė D. Kuleba vaizdo kreipimesi, paskelbtame jo „Facebook“ paskyroje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad jo šalis yra pasirengusi galimai konflikto su Rusija eskalacijai, augant susirūpinimui dėl rusų pajėgų veiksmų pasienyje. Jis taip pat tvirtino, kad Kijevas atskleidė sąmokslą įvykdyti perversmą dalyvaujant Rusijos piliečiams, bet savo pareiškimo nedetalizavo. „Šiandien esama grėsmės, kad rytoj kils karas, – spaudos konferencijoje sakė V. Zelenskis. – Esame visiškai pasirengę eskalacijai.