es rytų

Kitą savaitę Lietuvoje lankysis Ukrainos prezidentas Volodymiras Zelenskis. Su juo susitikęs prezidentas Gitanas Nausėda kalbėsis apie santykius su Rusija, aptars taikos derybų klausimus, informavo Lietuvos Prezidentūra.

Vilniuje viešinti Gruzijos prezidentė Salomė Zurabišvili sako, kad narystės Europos Sąjungoje (ES) ir NATO siekianti jos šalis išlieka ambicinga, bet realistiškai vertina miglotas galimybes artimiausiu metu įstoti į šias organizacijas. Ji pridūrė, kad Gruzija nerodo nuovargio ir tęsia narystei reikalingas reformas. „Sakartvelas nėra pavargęs nei siekiant narystės ES, nei NATO.

Lietuvos politikai pirmadienį Seime užsienio šalių diplomatams pristatys jų inicijuojamą Europos Sąjungos (ES) paramos Ukrainai planą. Pristatyme dalyvaus Vakarų šalių ir Rytų partnerystės programoje dalyvaujančių valstybių ambasadoriai. ES paramos Ukrainai iniciatyvą pernai iškėlė buvęs Lietuvos ministras pirmininkas Andrius Kubilius. Jis su Seimo vicepirmininku Gediminu Kirkilu aplankė daugelį svarbiausių Vakarų Europos sostinių. Dėmesį šiam planui pradėjo skirti ir Lietuvos vyriausybė.

Europos Sąjungai (ES) kylančių iššūkių sprendimas slypi gilesnėje integracijoje ir plėtroje, sako Vilniuje viešintis Gruzijos užsienio reikalų ministras Michailas Džanelidzė. Taip jis pakomentavo Nyderlandų referendumą, kuriame, pirminiais duomenimis, rinkėjai atmetė ES Asociacijos sutartį su Ukraina. „Mes matome iššūkius, su kuriais šiandien susiduria Europa, ir tikime, kad šių iššūkių sprendimo kelias yra didesnė vienybė, gilesnė integracija ir plėtra.

Briuselis penktadienį paskelbė, kad Ukraina ir Gruzija įvykdė reikalavimus beviziam režimui su Europos Sąjunga (ES). Europos Komisijos ataskaitose rašoma, kad šios šalys „atitinka visus kriterijus“, kurie buvo numatyti veiksmų plane. ES vykdomoji institucija pasiūlymą keisti ES teisės aktus dėl bevizio režimo žada pateikti 2016-ųjų pradžioje, vėliau juos svarstys valstybės narės ir Europos Parlamentas.

Europos Sąjungos (ES) lyderiai ir šešių buvusių sovietinių respublikų atstovai, kurie ketvirtadienį ir penktadienį susitiks Rygoje, numato patvirtinti bendrą viziją dėl tolesnio bendradarbiavimo, tačiau vargu ar pajėgs įveikti nuomonių išsiskyrimą dėl savo ambicingos partnerystės perspektyvų, rašo Briuselio nepriklausoma naujienų svetainė „EUobserver“. 25 ES šalių lyderiai ir ES Vadovų Tarybos bei Europos Komisijos pirmininkai susitiks su Armėnijos, Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos vadovais.

  Europa turi realiai įvertinti Rusijos grėsmes ir atvirai pradėti diskusijas, ar yra pasiruošusi karui su Maskva, sako Vokietijoje įsikūrusio Martens tyrimų centro direktoriaus pavaduotojas Rolandas Freudensteinas (Rolandas Froidenšteinas).   „Vokietijoje NATO branduoliniai pajėgumai susideda iš 20-ies rūdijančių branduolinių B-61 tipo bombų, kurios gali būti nušluotos vienu Rusijos pajėgų smūgiu. Šiuos dalykus turime keisti.

„Europa dvejus metus laukė sužadėtuvių vakarėlio, bet jis atšauktas likus savaitei“. Tokius žodžius Vokietijos kanclerė Angela Merkel ištarė Valdovų rūmuose Vilniuje 2013-ųjų lapkričio 28-osios vakarą, Ukrainai atsisakius pasirašyti asociacijos sutartį su Europos Sąjunga (ES). Praėjus lygiai metams, Ukrainai vadovauja nauja provakarietiška valdžia, tačiau Rusijos agresijos akivaizdoje „susižadėti“ su Briuseliu nepasiryžo ir ji: laisvosios prekybos sutartį pasirašė, bet įsigaliojimą atidėjo.

Lenkijos diplomatijos vadovas Radoslawas Sikorskis (Radoslavas Sikorskis), kurio reputacija buvo labai sustiprėjusi dėl veiksmų per Ukrainos krizę, dabar tapo griežtos kritikos taikiniu dėl nutekintų pokalbių įrašų, esą atskleidžiančių, kaip jis menkina Varšuvos saugumo ryšius su Vašingtonu ir Didžiosios Britanijos premjero politiką.